Lietuvos vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų“ su EK derinant pokyčius dėl Kaliningrado tranzito
Tekstas papildytas premjerės ir Seimo vadovės komentarais.
Apie tai po pasitarimo pranešė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys.
Šis pasitarimas vyko EK rengiant gairių dėl sankcijų įgyvendinimo atnaujinimo.
Detalių nekomentavo
„Buvo vieningai sutarta dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų, kurių Lietuva turėtų laikytis, siekiant patikslinti tam tikrus dalykus EK“, – žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Konkrečių principų ir nuostatų jis nekomentavo.
Prezidento sukviestame pasitarime dalyvavo premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kitų institucijų vadovai.
Prieš pusantros savaitės įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą, ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.
Maskva sako, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku.
Reaguodama į situaciją, EK šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų.
„Viso to rezultatas bus, mes neabejojame, tam tikras išaiškinimas, kuris galios visai ES. Kaip žinia, ne tik per Lietuvos teritoriją vyksta tranzitas į Kaliningrado sritį“, – sakė K. Budrys.
„Jokių išimčių nebus sukurta, nes ir dabar jokių išimčių, susijusių konkrečiai vien tik su Lietuva, nėra, o Lietuva savo ruožtu toliau įgyvendins savo suverenias teises ir nacionalinius interesus“, – pridūrė jis.
Pasak prezidento patarėjo, šiuo metu keleivių ir nesankcionuojamų prekių tranzitas vyksta į ir iš Kaliningrado.
Jo teigimu, Lietuva laikosi savo įsipareigojimų, tačiau tuo pačiu įgyvendina suverenias teises vykdyti keleivių ir krovinių patikras.
Išsakyta daug pastabų Komisijai
Lietuva išsakė nemažai pastabų EK, rengiančiai naujas gaires dėl to, kaip ES sankcijos Rusijai turėtų būti įgyvendinamos prekių tranzitui į Kaliningradą, teigė premjerė.
Pasak I. Šimonytės, Komisija vis dar ruošia dokumentą, o Lietuva turėjo galimybę per savaitgalį pateikti dėl jo pastabų.
„Lietuva išsakė nemažai pastabų dabar komisijai, kadangi darbas vyksta, aš daugiau nenorėčiau komentuoti“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė premjerė.
Pasak jos, EK atsiuntė dokumentą, kuris, Lietuvos atstovų supratimu, „turi labai daug neaiškumų ir sukelia papildomų problemų“.
„Į visas tas problemas mes Komisijos dėmesį atkreipėme, kiek žinome, darbas vyksta“, – pridūrė I. Šimonytė.
„Turbūt redaguojama pozicija arba tos pastangos atsirado todėl, kad kažkaip kažkas nustebo, kad galimas yra toks reglamento interpretavimas, koks jis yra dabar taikomas. Man atrodo, kad tas stebinti labai neturėtų, bet paprastai taip būna gyvenime ir man atrodo ne tik šiuo atveju, kad į tą patį tekstą du teisininkai gali turėti dvi skirtingas interpretacijas“, – pridūrė ji.
Pasak premjerės, vienas iš klausimų, kurie yra sprendžiami, yra jų taikymas skirtingoms sankcionuojamoms prekių grupėms.
VERSLO TRIBŪNA
Pirmosios dienos naujajame „Ellex Valiunas“ biure „Jasinskio 2“ prasideda ne nuo oficialių kalbų, o nuo garsiai išsprūstančių: „Va čia tai biuras!“ Įkurtuvių šurmulys sklinda po visas erdves: vieni bando, kaip veikia išmaniąja programėle atidaromos durys, kiti tikrina ergonomiškas kėdes ir reguliuojamo aukščio stalus, treti apžiūrinėja biure sukabintą meno kolekciją ar žavisi per langus matoma Senamiesčio panorama, leisdami sau tyliai akimirką pasimėgauti mintimi, kad čia prasideda naujas komandos etapas.
MO muziejus – viena ryškiausių nevyriausybinio sektoriaus kultūros iniciatyvų Lietuvoje. Per mažiau nei dešimtmetį jis tapo ne vien šiuolaikinio meno erdve, bet ir saugia vieta visuomenės refleksijai. Tačiau tokiam vaidmeniui reikalinga ne tik kūrybinė vizija, bet ir laisvė – o ją užtikrinti padeda ilgalaikiai, pasitikėjimu grįsti ryšiai su verslu. Vienas jų – MO partnerystė su „Švyturys-Utenos alus“, prasidėjusi dar prieš muziejaus atidarymą ir iki šiol išliekanti viena tvirčiausių muziejaus atramų.
Lietuva per rekordinį laiką pasiekė Europos gerovės lygį, tačiau šiandien matome, kad prie komforto pripratome per greitai. Įsigalinti tingumo kultūra, augantis lūkesčių ir realybės atotrūkis bei lėtėjantis produktyvumas rodo, kad rizikuojame prarasti konkurencingumą greičiau nei jį sukūrėme.
Vilniuje butų pardavimai, augę visus metus, lapkritį kai kuriems NT vystytojams pateikė naujus rekordus; pavyzdžiui, vos pasirodžius informacijai apie „Omberg Group“ projektą „Šiaurės siestos“ Vilniuje, Visoriuose, per pirmas 24 val. parduoti net 24 butai.
„Tikrai negali būti kažkokių nenuoseklių pozicijų, todėl, kad mūsų vertinimu nėra jokio skirtumo – reglamento nuostatos skirtingų prekių atžvilgiu yra skirtingos tik tiek, kiek skirtingais terminais pasibaigia pereinamieji laikotarpiai“, – teigė ji.
I. Šimonytė teigė, jog nepriklausomai nuo sprendimo, Rusijos propaganda tai pateiks kaip ES pralaimėjimą ir Rusijos pergalę bei ragino „patiems paskui šitas mantras nebėgti“.
„Nepilkime vandens ant propagandos malūno“
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, problemą dėl dalies prekių pervežimo iš Rusijos į Kaliningrado sritį ribojimo pučia Rusijos propaganda.
„99% prekių, keleiviai važiuoja ir vyksta, mes šiandien kalbame apie 1%, ir tikrai nepilkime vandens ant propagandos malūno, nes, kaip žinoma, problema išpučiama Rusijos propagandos, palyginti su tuo, kas yra dabar“, – žurnalistams sakė parlamento vadovė.
Anot jos, su EK dabar vykstančios konsultacijos dėl sankcijų įgyvendinimo yra labiau techninio pobūdžio, bet plačiau V. Čmilytė-Nielsen jų nekomentuoja.
„Yra tam tikros gairės, kurios, matyt, netrukus bus paviešintos. Kadangi procesas dar vyksta, dar derinamos, kalbėti apie tai labai konkrečiai yra labai per anksti“, – teigė ji.
