Opozicija grįžo į Seimo posėdį, bet tik tam, kad jį nutrauktų
Antradienį Seime balsuojant dėl darbotvarkės už jos patvirtinimą buvo 62 parlamentarai, prieš – 60, susilaikė 3 Seimo nariai.
Taigi, kaip konstatavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, darbotvarkė nebuvo patvirtinta vos vieno balso skirtumu, todėl ji paskelbė, kad plenarinis posėdis yra baigtas ir visi jame numatyti klausimai bus perkelti į kitus posėdžius.
„Keli valdančiųjų atstovai serga, todėl opozicija kol kas turi persvarą“, – po balsavimo sakė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma.
Vasarą teks dirbti ilgiau
„Tikrai jokio džiugesio nėra, jeigu jūs tikrai norite išgirsti mus, išklausyti, kviečiame į Kovo 11-osios salę, kartu pabūsime, jūs išgirsite, ką mes norime pasakyti, tikrai ne iš gero gyvenimo mes taip elgiamės, tikrai kviečiame draugiškai“, – pasibaigus posėdžiui sakė opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.
Seimo pirmininkė sakė situacijos nesureikšminanti. Anot jos, parlamentas galės darbą tęsti pasveikus valdantiesiems, tiesiog sesija užsitęs ilgiau.
„Nieko neįvyko, yra šeši–septyni sergantys pozicijos žmonės, opozicija prabalsavo, kad Seimo posėdis neįvyks. Tai reiškia, kad kitą dieną turėsime apsvarstyti klausimus, kurie buvo suplanuoti šiai dienai. Negalime apsisaugoti nuo to, kad kažkas iš valdančiosios koalicijos gali susirgti, kaip žinome, ir premjerė serga, kovidu. Turime situaciją, kokią turime, dirbsime ilgiau, vasarą dirbsime“, – žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pavasario sesija turi baigtis birželio 30 d. Eilinė rudens sesija prasidės rugsėjo 10-ąją. Paprastai per tą pusantro mėnesio laikotarpį įvyksta neeilinės parlamento sesijos.
Ne pirmas kartas
Klausiama, ar susiklosčius tokiai situacijai valdantieji bus linkę labiau atsižvelgti į parlamento darbą boikotuojančios opozicijos reikalavimus, parlamento vadovė sakė, kad „tokie destruktyvūs veiksmai tikrai nesudaro prielaidų tartis ar nusileisti“.
„Jei opozicija naudojasi tokiomis aplinkybėmis, kad kažkas iš pozicijos suserga, tai sudaro pakankamai blogą atmosferą. Padirbėsime vasarą, nematau problemos. Pasveiks valdančiosios koalicijos nariai ir dirbsime toliau. Jei opozicija mano, kad šiuo laikotarpiu valstybėje yra prasminga Seimo posėdžius griauti, tai irgi turi pasekmes, ir, manau, žmonės tai įvertins“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Seimo pirmasis vicepirmininkas J. Razma bei valdančiojo Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas priminė, kad atvejų, jog Seime nebuvo patvirtinamos darbotvarkės, yra buvę ir anksčiau.
„Yra buvę, dažniausiai tokiu atveju seniūnų sueiga rinkdavosi, tardavosi, ką daryti, keisdavo darbotvarkę. Šiuo atveju mes nematom, kad koks nors seniūnų sueigos sukvietimas ką nors lemtų, kadangi akivaizdu, kad yra opozicijos nusiteikimas destruktyviai balsuoti prieš“, – teigė J. Razma.
„Vieną kartą būdami opozicijoje mes surinkom parašus ir surengėm neeilinę sesiją, sugiedojom himną, ir tuometinė dauguma nepatvirtino darbotvarkės, vėl sugiedojom himną ir išvažiavom namo“, – prisiminė E. Gentvilas.
Dialogo grupė kol kas nerado sutarimo
Seimo opozicija nuo praėjusios savaitės dėl konflikto su valdančiaisiais boikotuoja Seimo darbą ir posėdžiauja atskirai, Kovo 11-osios salėje.
Konfliktas kilo po to, kai valdančioji koalicija pasinaudojo procedūrinėmis galimybėmis prieš savaitę paankstinti Seimo plenarinį posėdį, kuriame buvo galutinai apsispręsta pritarti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsakymams į opozicijos inicijuotos interpeliacijos klausimus.
Antradienį pas V. Čmilytę-Nielsen buvo susirinkusi jos iš įvairių frakcijų atstovų sudarytoji vadinamoji Dialogo grupė, skirta panaikinti nesutarimus tarp valdančiųjų ir opozicijos bei užtikrinti sklandų Seimo darbą.
Tačiau šis susitikimas baigėsi be apčiuopiamų rezultatų. Abi pusės tik dar sykį išsakė vienai kitai savo pageidavimus.
Seimo vadovė žada Dialogo grupę sukviesti ir artėjant ketvirtadienio plenariniam posėdžiui, tikėdamasi iki jo rasti kompromisą ir sugrąžinti opoziciją į plenarinių posėdžių salę.
Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai, iš viso – 67 parlamentarai.
