Naujoji Zelandija planuoja apmokestinti avių ir galvijų išmetamą metaną
Jeigu planas bus patvirtintas, Naujoji Zelandija taptų pirmąja šalimi, kurioje ūkininkai būtų apmokestinti už jų laikomų gyvulių išmetamą metaną. Naujojoje Zelandijoje gyvena kiek daugiau nei penki milijonai žmonių, apie 10 milijonų galvijų ir 26 milijonai avių.
Beveik pusė visų šalyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, daugiausia metano, susidaro dėl žemės ūkio veiklos.
Tačiau anksčiau žemės ūkyje išmetami teršalai nebuvo įtraukti į Naujosios Zelandijos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą.
„Nėra abejonių, kad turime sumažinti metano kiekį, kurį išmetame į atmosferą, o veiksminga žemės ūkio išmetamųjų teršalų kainų sistema bus labai svarbi siekiant šio tikslo“, – BBC cituoja James‘ą Shaw, Naujosios Zelandijos klimato kaitos ministrą.
Pagal pateiktą pasiūlymą, ūkininkai nuo 2025 m. turėtų mokėti už jų ūkių išmetamų dujų kiekį.
Siekia suderinti smulkmenas
Plane taip pat numatytos paskatos ūkininkams, kurie mažina išmetamųjų teršalų kiekį naudodami pašarų priedus. Ūkiuose sodinami medžiai galėtų būti naudojami išmetamųjų teršalų kiekiui kompensuoti.
Andrew Hoggardas, Naujosios Zelandijos ūkininkų prezidentas, BBC nurodė, kad iš esmės pritaria pasiūlymams.
„Daug metų dirbome su vyriausybe ir kitomis organizacijomis, kad pasiektumėme tokį susitarimą, kuris nesužlugdytų ūkininkų. Bet žinote, kaip ir visuose tokio pobūdžio susitarimuose, kuriuose dalyvauja daug šalių, visada bus dalykų, kurie netenkins“, – pridūrė jis.
J. Hoggardas taip pat pabrėžė, kad dar nesusitarta dėl smulkių plano įgyvendinimo detalių.
„Vis dar reikia suderinti detales, pavyzdžiui, kas iš tikrųjų įgyvendins šią schemą, taigi, dar yra dalykų, kuriuos reikia suderinti su vyriausybe“ ,– pastebėjo ūkininkas.
Iš šios schemos gautos lėšos bus investuojamos į mokslinius tyrimus, plėtros ir konsultavimo paslaugas ūkininkams, nurodė šalies Aplinkos ministerija.
Praėjusį mėnesį Naujosios Zelandijos finansų ministras skyrė 2,9 mlrd. naujosios Zelandijos dolerių (1,8 mlrd. Eur) iniciatyvoms, skirtoms kovoti su klimato kaita, kurios būtų finansuojamos iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos, apmokestinančios teršėjus.
Metanas yra antros pagal paplitimą šiltnamio efektą sukeliančios dujos po anglies dioksido (CO2). Praėjusiais metais Glazge vykusioje COP26 aplinkosaugos konferencijoje JAV ir ES susitarė iki 2030 m. 30% sumažinti šių dujų išmetimą. Šią iniciatyvą taip pat pasirašė daugiau kaip 100 šalių, įskaitant Naująją Zelandiją.
