V. Zelenskis: Rusija Donbase turi 20 kartų daugiau įrangos, Charkive Ukraina atkovojo dar 24 gyvenvietes

• Teisėjų kolegija pirmadienį Kyjive paskyrė bausmę vienam Rusijos kariui, kuris buvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ir skyrė jam laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
• Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Pasaulio ekonomikos forume Davose paragino įvesti „maksimalias sankcijas“ Rusijai.
• Borisas Bondarevas, Rusijos diplomatas, atsistatydino iš pareigų, sakydamas, kad jam „niekada nebuvo taip gėda“ dėl savo šalies ir pasmerkė karą Ukrainoje.
• Maskvos pajėgų kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities administracija pirmadienį pranešė, kad rublis taps oficialia valiuta kartu su ukrainietiškomis grivinomis.

Sekmadienio įvykių juostą galima rasti čia.

[infogram id="4e6b6a38-32a4-4576-972a-8b5f62210458" prefix="LKx" format="interactive" title="Copy: Copy: 2022-05-18: Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

22:09 Baigiame pildyti pirmadienio naujienų juostą

Naujausius įvykius kviečiame sekti antradienį nuo 6:30 val.

22:05 Rusija į Luhanską atsiuntė 12.000 karių

Rusija, siekdama palaužti Luhansko sritį, regione sutelkė 25 batalionų taktines grupes (BTG) arba daugiau kaip 12.000 karių, praneša Serhijus Haidajus, gubernatorius.

Pasak jo, rusai bandys atkirsti regioną nuo likusios Ukrainos dalies arba užimti Severodonecką.

Luhansko gubernatorius pažymėjo, kad padėtis srityje išlieka itin sudėtinga.

21:58 V. Zelenskis: Rusija Donbase turi 20 kartų daugiau įrangos

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, teigia, kad Rusijos kariai Donbase turi 20 kartų daugiau įrangos nei jo šalies kariai.

„Mums trūksta technikos, nes kovojame prieš tokią didelę valstybę ir didelę kariuomenę. Rusai turi 20 kartų daugiau technikos, dabar Donbase kovojame santykiu 1:20. Įsivaizduokite, kokie stiprūs mūsų kariai, kokią turime tautą, jei jiems pasipriešiname“, – sakė V. Zelenskis, kurį citavo „Ukrainska pravda“.

Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad nenori, jog žūtų šimtai tūkstančių žmonių, todėl Kyjivui reikia įrangos, kuri veiktų dideliais atstumais.

21:40 Pentagonas: V. Putino strategija visiškai nežinoma

Bendra Rusijos prezidento Vladimiro Putino strategija Ukrainos atžvilgiu nėra žinoma, sako Lloydas Austinas, JAV gynybos sekretorius.

„Matėme, kaip jie iš tikrųjų labai lėtai ir nesėkmingai judėjo mūšio lauke. Ir galima tikėtis, kad jis sieks panaudoti kitus galios svertus arba kitas galios priemones, ir jis tai daro. Bet jo strategija visiškai nežinoma“, – tikina Pentagono vadovas.

Anot L. Austino, karo pradžioje V. Putinas tikėjosi panaudoti didžiulę jėgą, greitį ir galią, kad labai greitai užimtų Kyjivą ir nušalintų vyriausybę, tačiau jam nepavyko.

21:29 M. Zacharova piktinasi Ukrainos ir Lenkijos bendradarbiavimu

Marija Zacharova, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė, piktinasi Lenkijos ir Ukrainos santykiais. Ji teigia, kad Ukraina, suteikdama teises lenkams gyventi Ukrainoje be suvaržymų, „sklaido savo nepriklausomybę“.

„Tai, kas įvyko, istorijoje nutinka nedažnai: Zelenskis įstatymų leidybos lygmeniu įformina specialų užsienio piliečių – Lenkijos – statusą Ukrainoje. Prezidentas prašo nacionalinio parlamento patvirtinti specialias kitos valstybės piliečių teises, faktiškai leisdamas jiems viską. Ne separatistai, o pats prezidentas perduoda teises kitos šalies piliečiams savo valstybės teritorijoje. Jei Kijevo režimas taip aktyviai sklaido savo nepriklausomybę, kokias pretenzijas Ukrainos administracija gali turėti Krymo gyventojams?“ – rašo M. Zacharova savo „Telegram“ paskyroje.

M. Zacharova aiškina, kad Ukraina neva „atsisako“ savo suvereniteto: „Kiek kartų, kiek kartų ir kaip giliai turėtų būti vykdoma integracija Vakarams patogia forma?“

20:38 Po Ukrainos kontaktinės grupės susitikimo šalys skelbs naujus saugumo pagalbos paketus

Danija sutiko suteikti Ukrainai „Harpoon“ paleidimo įrenginį ir raketas, kad „padėtų Ukrainai ginti savo pakrantę“, paskelbta pirmadienį pasibaigus antrajam Ukrainos kontaktinės grupės susitikimui, kurį surengė Lloydas Austinas, JAV gynybos sekretorius.

„Čekija taip pat sutiko siųsti Ukrainai didelę paramą, įskaitant neseniai padovanotus atakos sraigtasparnius, tankus ir raketų sistemas“, – sakė L. Austinas, kurį citavo CNN.

Iš viso po susitikimo 20 šalių „paskelbė apie naujus saugumo pagalbos paketus“, teigia JAV gynybos sekretorius, įskaitant „dovanojamus itin reikalingus artilerijos šaudmenis, pakrančių gynybos sistemas ir tankus bei kitas šarvuotas transporto priemones“.

„Kitos šalys prisiėmė naujų įsipareigojimų dėl Ukrainos pajėgų mokymo ir jos karinių sistemų palaikymo“, – pridūrė jis.

Iš viso antrajame kontaktinės grupės susitikime dalyvavo 47 šalys, kitas susitikimas planuojamas birželio 15 d., NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje metu.

20:28 G. Nausėda su EVT pirmininku aptarė galimus Ukrainos grūdų eksporto kelius

Davose Pasaulio ekonomikos forume dalyvaujantis Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, su Charlesu Micheliu, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku, telefonu aptarė galimus Ukrainos grūdų eksporto kelius.

„Rusija grūdų iš Ukrainos eksporto stabdymą naudoja kaip ginklą ir spaudimo priemonę visam pasauliui. Lietuva yra pasiruošusi suteikti savo geležinkelio ir Klaipėdos uosto infrastruktūrą Ukrainos grūdų eksportui ir jau yra padariusi žingsnius šia linkme“, – sakė prezidentas.

Kaip pranešė Prezidentūra, pokalbio metu kalbėta apie karo Ukrainoje humanitarines pasekmes Europai bei regionui, taip pat galimą maisto trūkumą pasaulinėse rinkose Rusijai sutrikdžius grūdų eksportą iš Ukrainos.

Pasak pranešimo, buvo aptartos galimybės užtikrinti grūdų išgabenimą iš Ukrainos atblokuojant Odesos uostą ir sukurti alternatyvius eksporto kelius per Lenkijos ir Baltijos valstybių uostus.

20:09 Ukraina: dar 48 rusų kariai bus teisiami už karo nusikaltimus

Iryna Venediktova, Ukrainos generalinė prokurorė, teigia, kad dar 48 Rusijos kariai bus teisiami už karo nusikaltimus jos šalyje.

Nuo pirmadienio tiriama apie 13.000 bylų dėl Rusijos įtariamų karo nusikaltimų, sakė ji, kalbėdama Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume.

„Ukrainos pareigūnai turi maždaug 600 įtariamųjų, kurie, kaip manoma, dalyvavo karo nusikaltimuose, sąrašą, – kalbėjo prokurorė. – Dvi bylos, susijusios su trimis asmenimis, jau nagrinėjamos teismuose.“

„Visi įrodymai rodo, kad Rusijos karinis ir politinis elitas besąlygiškai grįžo prie brutalios karo smurto taktikos“, – pridūrė I. Venediktova, kurią citavo „The Guardian“.

Generalinės prokuratūros duomenimis, dėl Rusijos karo žuvo daugiau kaip 4.600 civilių gyventojų, įskaitant 232 vaikus.

19:57 D. Peskovas: Lenkijos pozicija Rusijos atžvilgiu prilygsta beprotybei

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, pareiškė, kad Lenkijos pozicija Rusijos atžvilgiu prilygsta beprotybei.

„Dabar matome, kad Lenkijos valdžios institucijų pozicija balansuoja ant beprotybės ribos. Todėl vargu, ar galima ką nors vertingo ir nuspėjamo pasakyti“, – sakė D. Peskovas apie Lenkijos sprendimą pasitraukti iš 1993 metų susitarimo su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa.

Pasak jo, Lenkija „jau seniai atsisako mokėti už dujas“ ir gauna jas brangiau „pagal gerai žinomą apėjimo schemą“, skelbia Rusijos valstybinė žiniasklaida „RIA Novosti“.

19:35 Charkive atkovotos dar 24 gyvenvietės

Ukrainiečių kovotojai atkovojo dar 24 Charkivo srities gyvenvietes iš Rusijos rankų, skelbia Valerijus Zalužnyj, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.

Jis taip pat informavo, kad vietos gyventojams buvo suteikta būtina pagalba.

„Apie 170 Kutuzivkos (gyvenvietė Charkive – VŽ) gyventojų daugiau nei du mėnesius gyveno vaikų darželio rūsyje. Tarp jų 40 vaikų nuo 3 mėnesių iki 12 metų amžiaus“, – rašė vadas savo „Facebook“ paskyroje.

19:18 Maskva Chersone įveda rublį

Maskvos pajėgų kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities administracija pirmadienį pranešė, kad rublis taps oficialia valiuta kartu su ukrainietiškomis grivinomis.

„Šiandien bus paskelbtas įsakas, oficialiai patvirtinantis dviejų valiutų įvedimą Chersono srityje“, – vaizdo kreipimesi sakė Volodymyras Saldo, Kremliaus priskirtas regiono administracijos vadovas.

Plačiau skaitykite čia.

18:53 Lietuva bei JK pasirašė dvišalio bendradarbiavimo deklaraciją: dėmesys skirtas ir Rusijai, ir Ukrainai

Gabrielius Landsbergis, Lietuvos užsienio reikalų ministras, ir Liz Truss, Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė, pasirašė dvišalio bendradarbiavimo deklaraciją, kurioje sutarė dėl regioninio bendradarbiavimo, gynybos ir saugumo vizijos.

„Agresyvus, nenuspėjamas ir destabilizuojantis Rusijos elgesys tapo egzistencine grėsme Europos bei pasaulio saugumui. Pagrindiniai tarptautinės teisės principai privalo būti visuotinai gerbiami, įskaitant sienų neliečiamumą, teritorinį vientisumą, nepriklausomybę ir suverenitetą. Dirbsime kartu su kitais NATO sąjungininkėmis ir Euroatlantiniais partneriais, siekdami apsaugoti mūsų nacionalinio saugumo interesus, didinti atsparumą bei reaguoti į bet kokią piktybinę Rusijos veiklą“, – teigiama šalių deklaracijoje.

Taip pat Lietuva ir JK įsipareigojo remti Ukrainą Rusijos sukelto karo metu, teikti jai karinę, ekonominę ir humanitarinę pagalbą.

18:40 Luhansko ir Donecko gyventojai liko be dujų

Dėl Rusijos apšaudymo buvo pažeistas pagrindinis dujotiekis ir nutrauktas dujų tiekimas į Donecko ir Luhansko regionus, praneša Ukrainos gamtinių dujų operatoriaus spaudos tarnyba.

Pažymima, kad pažeista dujotiekio atkarpa lokalizuota, tačiau sutvarkyti ir atnaujinti dujų tiekimą dėl aktyvių karo veiksmų neįmanoma.

Kaip praneša „Unian“, Ukrainos gamtinių dujų operatoriaus darbuotojai lieka regionuose ir nuolat palaiko ryšį su kariškiais bei gubernatoriais, kad kuo greičiau būtų pradėta atkurti pažeista dujų perdavimo infrastruktūra.

18:07 Kremlius pasmerkė „teroro ataką“ prieš Maskvos statytinį Ukrainoje

Kremlius pirmadienį apkaltino Ukrainos „nacionalistus“ surengus „teroro ataką“ prieš Andrejų Ševčiką, statytinį, paskirtą į Energodaro merus Zaporižios srityje.

Sekmadienį A. Ševčikas ir du jo apsaugininkai buvo sužeisti per sprogimą, kai jie įžengė į vieną pastatą.

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas, žurnalistams Maskvoje sakė, kad Ukrainoje „tokius metodus naudoja nacionalistiniai elementai“.

„Žinoma, tai verčia mūsų kariuomenę būti budrią, imtis prevencinių priemonių, kad tokių teroro atakų nebeįvyktų“, – pažymėjo jis.

Išsamiau apie ataką prieš A. Ševčiką skaitykite 06:37 val. naujienoje.

18:03 „Starbucks“ pasitraukė iš Rusijos

Kavinių tinklas „Starbucks“ pranešė, kad pasitraukė iš Rusijos ir nebeturės ten savo prekės ženklo, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime spaudai.

Įmonė teigia, kad Rusijoje veikė 15 metų ir dabar uždarė 130 licencijuotų kavinių šioje šalyje. „Starbucks“ aiškina, kad „rems“ beveik 2.000 darbuotojų Rusijoje, įskaitant šešių mėnesių darbo užmokesčio išmokėjimą.

Kovo 8 d. Kevinas Johnsonas, „Starbucks“ generalinis direktorius, pareiškė, kad sustabdė visą verslo veiklą Rusijoje.

17:56 Teismas neleido stabdyti prieigos prie „Russia Today“ portalų

Teismas gegužę neleido Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai stabdyti prieigos prie Rusijos valstybinės žiniasklaidos grupės „Russia Today“ (RT) interneto portalų, kurie buvo pripažinti kurstantys karą ir sklendžiantys propagandą.

Daugiau skaitykite čia. 

17:41 Baltarusija testuoja savo ginkluotę

Baltarusijos kariuomenė pradėjo tikrinti savo ginkluotę ir logistikos įrangą, kad įsitikintų, jog ji yra tinkama kovai, pranešė Baltarusijos gynybos ministerija, kuria remiasi „Reuters“.

„Patikrinimo metu bus nustatyta įrangos būklė ir jos pasirengimas vykdyti užduotis“, – teigė ji.

17:29 „Borjomi“ gamyklas perima Sakartvelo vyriausybė

Sakartvelo vyriausybė iš Rusijos „Alfa Group“, kuriai taikomos sankcijos, neatlygintinai perima vienos iš grupės įmonių – „IDS Borjomi Georgia“ – kontrolinį akcijų paketą. Šis sprendimas leis atnaujinti mineralinio vandens gamybą ir išsaugoti maždaug 1.000 darbo vietų „IDS Borjomi Georgia“ gamyklose.

„Mineralinio vandens gamintojos „IDS Borjomi Georgia“ akcijos, kurią jos patronuojanti bendrovė „IDS Borjomi International“ planuoja paaukoti Sakartvelo vyriausybei, kaina siekia 100 mln. USD“, – teigia  Iraklijus Garibašvilis, ministras pirmininkas.

Plačiau galite skaityti čia.

17:15 G. Nausėda atšaukė ambasadorių Rusijoje

Prezidentas Gitanas Nausėda oficialiai atšaukė iš ambasadoriaus Rusijoje pareigų Eitvydą Bajarūną.

Pirmadienį pasirašytame šalies vadovo dekrete numatyta, kad jis pareigas nustos eiti nuo birželio 1-osios. Sprendimą G. Nausėda priėmė atsižvelgęs į Vyriausybės teikimą, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Dėl Rusijos vykdomo karo Lietuva dar balandį nusprendė iš šalies išsiųsti Rusijos ambasados Vilniuje vadovą Aleksejų Isakovą ir generalinio konsulato Klaipėdoje darbuotojus, uždaryti atstovybę uostamiestyje bei pažeminti diplomatinį atstovavimą tarp Lietuvos ir Rusijos iki reikalų patikėtinių.

17:00 Laiške Konstantinopolio patriarchui I. Šimonytė parėmė kunigų siekį atsiskirti nuo Maskvos

Ingrida Šimonytė, premjerė, laišku kreipėsi į Konstantinopolio ekumeninį patriarchą Baltramiejų I ir išreiškė Lietuvos Vyriausybės paramą dalies stačiatikių siekiui atsiskirti nuo Maskvos.

„Vieša Maskvos patriarcho Kirilo parama Rusijos karui prieš Ukrainą daliai Lietuvos stačiatikių nėra priimtina, tad, anot premjerės, natūralu ir žmogiška, kad Lietuvos stačiatikiai turi teisę išpažinti savo tikėjimą be konflikto su sąžine“, – atsakyme BNS pirmadienį teigė R. Jakilaitienė.

Anot jos, laiške Konstantinopolio patriarchui I. Šimonytė išreiškė paramą tikinčiųjų kreipimuisi ir patvirtino pasirengimą aptarti galimą Vyriausybės vaidmenį Konstantinopolio patriarchatui atkuriant motininės bažnyčios veiklą Lietuvoje – „tiek, esant, galimybei, susitikimo su patriarchu Baltramiejumi I metu, tiek darbiniu lygmeniu per užsienio reikalų viceministrą Mantą Adomėną“.

Dalis Lietuvos ortodoksų dvasininkų prašo Konstantinopolio patriarcho leisti stačiatikiams Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchatui. Dabar jie pavaldūs Maskvos patriarchatui, o jo patriarchas Kirilas atvirai remia Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

16:47 Rusija sako nagrinėjanti Italijos pateiktą taikos planą karui užbaigti

Rusija pirmadienį pareiškė, kad nagrinėja Italijos pateiktą taikos planą karui Ukrainoje užbaigti.

„Neseniai jį gavome ir jį studijuojame“, – žurnalistams sakė Andrejus Rudenka, užsienio reikalų viceministras.

Jis atsisakė atskleisti kokių nors plano detalių ir pažadėjo, kad savo komentarus Rusija pateiks vėliau.

„Rusija ir Italija to neaptarė“, – kalbėjo viceministras. Jį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

16:36 Ukraina: Rusijos tikslai nesikeičia

Rusai bando apsupti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas bei visiškai kontroliuoti Donecko, Luhansko ir Chersono regionus, skelbia Aliaksandras Motuzianykas, šalies gynybos ministerijos atstovas.

„Pagrindinis priešo tikslas kol kas nesikeičia – bandymas įgauti visišką Donecko, Luhansko ir Chersono sričių kontrolę, taip pat užtikrinti sausumos koridoriaus su laikinai okupuota Krymo autonominės respublikos teritorija stabilumą“, – sakė jis.

Pasak A. Motuzianyko, agresorius vykdo intensyvų apšaudymą iš taktinių raketinių sistemų ir lėktuvų palei visą fronto liniją.

„Ateityje galimi tolesni raketų smūgiai į karinę ir civilinę infrastruktūrą, taip pat artilerijos apšaudymas Ukrainos pasienio regionuose, siekiant užkirsti kelią Ukrainos karių persigrupavimui“, – patikslino Gynybos ministerijos atstovas, kuriuo rėmėsi „Unian“.

16:29 Baltijos šalys ir Slovakija skatins ES konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą

Lietuva, Latvija, Estija ir Slovakija antradienį Ekonomikos ir finansų reikalų taryba pristatys savo pasiūlymą, kad Europos Sąjunga (ES) konfiskuotų įšaldytą Rusijos turtą ir juo finansuotų Ukrainos atkūrimą.

„Didelę dalį Ukrainos atkūrimo išlaidų, įskaitant kompensacijas Rusijos karinės agresijos aukoms, turi padengti Rusija“, – rašoma laiške, kuris bus pateiktas ES finansų ministrams.

Laiške, su kuriuo susipažino „Reuters“, bendrija taip pat raginama pradėti rengti naujas sankcijas Maskvai.

„Galiausiai, jei Rusija nenutrauks karinės agresijos prieš Ukrainą, tarp ES ir Rusijos apskritai neturėtų likti jokių ekonominių ryšių – užtikrinant, kad jokie mūsų finansiniai ištekliai, produktai ar paslaugos neprisidėtų prie Rusijos karo mašinos“, – dėstoma laiške.

„Dabar turime nustatyti teisėtus būdus, kaip maksimaliai padidinti šių išteklių, kaip finansavimo šaltinio, panaudojimą – tiek Ukrainos nuolatinių pastangų atremti Rusijos agresiją išlaidoms padengti, tiek pokario šalies atstatymui“, – teigia šalys.

16:13 Rusija ir Baltarusija dėl sankcijų ekonomikai „susitelkė į saviugdą“

Per susitikimą Sočyje Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, Aliaksandrui Lukašenkai, neteisėtam Baltarusijos vadovui, pareiškė, kad Rusijos ekonomikai sekasi gerai, nepaisant Vakarų sankcijų.

Savo ruoštu A. Lukašenka atsakė, kad sankcijos suteikė abiem šalims postūmį susitelkti į saviugdą ir kad Vakarų elitas klysta dėl savo ekonominių sunkumų priežasčių.

„Kalbant apie ekonomiką, jiems Vakaruose tikrai reikia padėkoti, nes jie mums suteikė tokį postūmį mūsų pačių vystymuisi, – sakė A. Lukašenka V. Putinui. – Tai, kas ten vyksta, yra tai, kad jie patys prisigalvojo, skaitydami savo pačių žiniasklaidą. Jie gavo infliaciją, tačiau aiškina: „Putinas kaltas“, „Putinas dėl visko kaltas.“

Po šių Baltarusijos autoritaro teiginių, Rusijos prezidentas šmaikštavo, kad rimtai pasikalbės su Vakarais dėl jų teiginių, jog jis kaltas dėl viso ekonominio chaoso, skelbia „Reuters“.

16:09 Rusija intelektinės nuosavybės vagystę pridengs rubliais

Net ir tada, kai autorių teisių turėtojas uždraudė ar apribojo jų naudojimą, Rusija ketina naudoti savo teritorijoje intelektinės nuosavybės objektus, sumokėdama į specialiąją sąskaitą už juos rubliais. Portalo „vedomosti.ru“ žiniomis, šiuo metu rengiamas atitinkamas prezidento dekretas.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą tokios JAV kompanijos, kaip „Universal“, „Disney“, „Warner Bros.“, „Sony“, „Paramount“ nutraukė veiklą Rusijoje. Žiniasklaidos teigimu, artimiausiu metu dėl to gali užsidaryti 70–80 % kino teatrų, kurie, rodydami senus rusiškus filmus, nesulaukia lankytojų.

Tačiau dekretas leis svetimu intelektinės veiklos rezultatu naudotis ne tik teatrams, kino teatrams ar vaizdo paslaugų teikėjams, bet ir gamybos, prekybos įmonėms.

„Dekretu iš tikrųjų yra perbraukta teisinė galimybė blokuoti intelektinės nuosavybės naudojimą mūsų šalyje“, – reziumuoja Aleksandras Žuravlevas, EBR advokatų kontoros vadovaujantis partneris.

Įsipareigojimai teisių turėtojui bus laikomi įvykdytais visais atvejais, kai į specialiąją rublinę sąskaitą įgaliotame banke bus pervesti pinigai. Atsiskaitymo tvarka bus taikoma iki karo pasirašytoms licencijos sutartims ir galios iki sankcijų bei draudimų naudoti intelektinės nuosavybės objektus panaikinimo.

15:57 Mariupolio vaizdai

15:52 A. Lukašenka aiškina, kad Lenkija nori užgrobti Vakarų Ukrainą

Sočyje susitiko Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, ir Aliaksandras Lukašenka, neteisėtas Baltarusijos vadovas, po kurio surengtoje spaudos konferencijoje, A. Lukašenka apkaltino Lenkiją bandymu užgrobti Vakarų Ukrainą.

Kaip praneša BBC, Baltarusijos autoritaras išreiškė savo susirūpinimą dėl Vakarų bandymo „suskaldyti“ Ukrainą. Jis aiškino, kad Kyjivas galiausiai prašys Minsko ir Maskvos pagalbos, kad užkirstų kelią užgrobimui.

A. Lukašenka nepateikė jokių savo teiginių įrodymų.

Tuo metu V. Putinas spaudos konferencijoje aiškino, kad sprendimas užsienio bendrovėms už dujas liepti susimokėti rubliais, sustiprino jo šalies valiutą.

15:40 G. Landsbergis: Vakarai galėtų užtikrinti grūdų eksporto iš Odesos uosto saugumą

NATO ar kitos Vakarų šalys galėtų užtikrinti grūdų eksporto iš Odesos uosto Ukrainoje saugumą, teigia Gabrielius Landsbergis, Lietuvos užsienio reikalų ministras.

„Neatmetu, kad yra galimybė suformuoti NATO šalių ar šalių, kurioms reikia grūdų iš Ukrainos, koaliciją. Jos galėtų suteikti laivų ir lėktuvų Juodojoje jūroje ir užtikrinti saugų jūrų kelią laivams su grūdais iš Odesos uosto iki Bosforo Turkijoje“, – televizijai „Sky news“ pirmadienį sakė ministras.

Jo teigimu, tau galėtų būti kariniai laivai ir lėktuvai, tačiau to, pasak ministro, nebūtų galima vadinti eskalavimu. Jis tuo pačiu tvirtino, kad iš Ukrainos grūdus galima išvežti ir kitais būdais, tačiau „ne tokiais dideliais kiekiais“, todėl dėl to reikės ieškoti sprendimų.

15:38 V. Zelenskis: per rusų pajėgų ataką gegužės 17 dieną žuvo 87 žmonės

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, pirmadienį sakė, kad per Rusijos pajėgų ataką prieš ukrainiečių karinę bazę šalies šiauriniame regione anksčiau šį mėnesį žuvo 87 žmonės.

„Šiandien Desnoje po griuvėsiais yra 87 aukos. Aštuoniasdešimt septyni kūnai, nužudytos aukos“, – sakė V. Zelenskis, kalbėdamas apie Rusijos pajėgų gegužės 17 dieną suduotą smūgį kaimui Černihivo srityje, kur įsikūrusi ukrainiečių karinė bazė.

Desnoje, esančioje maždaug už 70 km į šiaurę nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, yra didelis karinio mokymo centras. Vietos sveikatos apsaugos pareigūnai anksčiau skelbė, kad per šią ataką žuvo aštuoni žmonės.

15:32 Per savaitę į Lietuvą atvyko beveik 1.000 karo pabėgėlių iš Ukrainos

Per savaitę į Lietuvą atvyko beveik tūkstantis karo pabėgėlių iš Ukrainos, iš viso jų registruota 53.700, rodo pirmadienį skelbiami Statistikos departamento duomenys.

Atvykėlių srautas toliau mažėja – savaitę anksčiau jų atvyko apie 1.300.

Naujausiais duomenimis, atvykstančiųjų per parą vidurkis siekia 142 ir yra mažiausias nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios – piko metu pabėgėlių vidutinis srautas per parą siekė beveik 2.000. 

Nuo praėjusio pirmadienio 275 atvykusieji buvo nepilnamečiai, iš jų 84 – iki šešerių metų. 

15:18 K. Kneissl traukiasi iš „Rosneft“ tarybos

Karin Kneissl, buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė, pasitraukė iš naftos pramonės milžinės „Rosneft“ direktorių tarybos, pirmadienį pranešė bendrovė.

K. Kneissl įteikė atsistatydinimo pareiškimą, kuris įsigalioja nuo penktadienio, skelbiama „Rosneft“ pranešime.

Išsamiau skaitykite čia.

15:07 Rusijos diplomatas, smerkdamas pradėtą invaziją prieš Ukrainą, atsistatydino iš pareigų JT

Borisas Bondarevas, Rusijos misijos prie Jungtinių Tautų (JT) biuro Ženevoje patarėjas, atsistatydino iš pareigų, sakydamas, kad jam „niekada nebuvo taip gėda“ dėl savo šalies, ir smerkdamas Vladimirą Putiną, Kremliaus vadovą, už „agresyvų karą“ prieš Ukrainą, praneša teisių gynimo organizacija „UN Watch“.

„Per dvidešimt savo diplomatinės karjeros metų mačiau įvairių mūsų užsienio politikos posūkių, tačiau niekada man nebuvo taip gėda dėl savo šalies, kaip šių metų vasario 24 d. Aferistinis karas, kurį V. Putinas pradėjo prieš Ukrainą, o iš tikrųjų prieš visą Vakarų pasaulį, yra ne tik nusikaltimas prieš Ukrainos žmones, bet ir, ko gero, pats sunkiausias nusikaltimas prieš Rusijos žmones, drąsia „Z“ raide kertantis visas mūsų viltis ir perspektyvas sukurti klestinčią laisvą visuomenę mūsų šalyje“, – teigia B. Bondarevas pareiškime, kuriuo pasidalijo Hillelis Neueris, „UN Watch“ direktorius.

„Tie, kurie sumanė šį karą, nori tik vieno – amžinai likti valdžioje, gyventi pompastiškuose be skonio rūmuose, plaukioti jachtomis, savo tonažu ir kaina prilygstančiomis visam Rusijos kariniam laivynui, mėgautis neribota valdžia ir visišku nebaudžiamumu. Kad tai pasiektų, jie pasiruošę paaukoti tiek gyvybių, kiek reikės. Vien dėl to jau žuvo tūkstančiai rusų ir ukrainiečių“, – teigė Rusijos diplomatas.

14:59 Vyksta aršūs mūšiai dėl Severodonecko

Severodoneckas išlieka Ukrainos kontrolėje, nors po rusų apšaudymų mieste buvo sugriauta 70 namų, praneša Serhijus Haidajus, Luhansko srities gubernatorius.

„Visos orkų pajėgos metėsi užimti Severodonetską. Vakare per Purdivkos ir Oleksandrivkos kaimus rusai norėjo priartėti prie miesto ir prasidėjo kautynės. Orkams nepasisekė. Naktį Rusijos kariuomenė pradėjo šturmuoti Toškivką. Mūšis tęsiasi iki šiol“, – skelbė S. Haidajus.

14:23 Ukraina skelbia Rusijos nuostolius

Per 89 Rusijos invazijos dienas Ukraina skelbia nukovusi 29.200 (+150 per parą) rusų karių, 1.293 (+8) tankus, 3.166 (+25) šarvuočius ir 3.916 vnt. kitos karinės technikos.

13:57 JT: 6,5 mln. žmonių turėjo palikti Ukrainą

Mažiausiai 6,5 mln. žmonių buvo priversti palikti Ukrainą nuo vasario 24-os dienos, kai Rusija pradėjo savo didelio masto invaziją į šią šalį.

Dar 8 mln. žmonių turėjo palikti savo namus Ukrainos viduje, kas yra maždaug penktadalis šalies populiacijos, teigia Jungtinių Tautų Pabėgėlių priežiūros komisija.

Balandžio pabaigoje JT tarnyba prognozavo, kad pabėgėlių, turėjusių išvykti iš Ukrainos skaičius gali pasiketi 8,3 mln., rašo CNN.

13:31 Kyjivo teismas už karo nusikaltimus nuteisė pirmąjį Rusijos karį

Kaip pranešėme 11:21 val., Kyjivo teismas nagrinėjo Rusijos kario, nužudžiusio civilį, bylą.

Teisėjų kolegija pirmadienį Kyjive paskyrė bausmę vienam Rusijos kariui, kuris buvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ir skyrė jam laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

21 metų rusų karys Vadimas Šišimarinas Kyjive surengtame teisme pripažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

13:04 V. Zelenskis Davose ragina įvesti maksimalias sankcijas Rusijai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Pasaulio ekonomikos forume Davose paragino įvesti „maksimalias sankcijas“ Rusijai, kurios apimtų visišką naftos embargą, pilną visų Rusijos bankų atjungimą nuo SWIFT, visų ryšių su Rusijos IT sektoriumi nutraukimą ir bet kokios prekybos su Rusija stabdymą, rašo „The Guardian“.

Anot jo, visos kompanijos, kurios pasitraukai iš Rusija yra laukiamos Ukrainoje, o pačioms kompanijoms apsimokėtų palaikyti laisvę.

Kalbėdamas apie atstatymo darbus V. Zelenskis teigė, jog „suteikiame pasauliui galimybę sukurti precedentą kas būna, kai bandoma sunaikinti savo kaimyną. Aš kviečiu visus prisidėti prie atstatymo darbų“.

Ukrainos lyderis užsiminė, kad atstatymui taip pat galės būti panaudotos įšaldytos Rusijos lėšos užsienyje. Išsamiau apie tai skaitykite čia. 

12:18 V. Zelenskis: kasdien Donbase miršta iki 100 karių

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis teigia, kad intensyvių kovų Donbase metu kasdien žūva apie 100 žmonių. Apie tai V. Zelenskis prabilo sekmadienį, kalbėdamas šalia Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos, kai žurnalistai paklausė apie peticiją dėl leidimo vyrams palikti šalį, rašo CNN.

Iki penktadienio ryto peticija buvo surinkusi 26.000 parašų.

„Nelabai suprantu, kam šita peticija skirta. Ji skirta man? O galbūt ją reiktų skirti karių tėvams, kurie neteko savo atžalų, kurios gynė Ukrainą ir paaukojo savo gyvybes“, – klausė V. Zelenskis.

„Šiandien nuo 50 iki 100 karių žūsta pačioje sudėtingiausioje dalyje, šalies rytuose. Jie gina mūsų šalį, mūsų laisvę“, – kalbėjo prezidentas.

12:00 Naujoji Zelandija mokys Ukrainos pajėgas šaudyti iš artilerijos

Naujosios Zelandijos vyriausybė pirmadienį pristatė planus apmokyti nedidelį skaičių Ukrainos karių naudotis lauko artilerijos pabūklais, taip gilindama Okeanijos valstybės įsitraukimą į kitoje pasaulio pusėje besitęsiantį karą.

Premjerė Jacinda Ardern nurodė, kad jos kabinetas sutiko į Jungtinę Karalystę siųsti iki 30 Naujosios Zelandijos gynybos pajėgų (NZDF) narių, kurie mokys ukrainiečių pajėgas naudotis 105 mm kalibro haubicomis L119.

„Per visą Rusijos išpuolį prieš Ukrainą aiškiai sakėme, kad tokia akivaizdi ataka prieš nekaltų žmonių gyvybes ir kitos šalies suverenumą yra neteisinga“, – sakė J. Ardern.

Anksčiau Naujoji Zelandija į Europą išsiuntė lėktuvą „C130 Hercules“ ir NZDF karių, turėjusių suteikti žvalgybos, transporto ir logistikos paramos Kyjivui.

11:49 V. Medvedčukas liudijo apie P. Porošenką

Ukrainos pareigūnų sulaikytas ir valstybės išdavyste kaltinamas parlamentaras Viktoras Medvedčukas liudijo apie buvusio šalies prezidento Petro Porošenkos veiksmus, susijusius su energetikos infrastruktūra, pranešė Ukrainos saugumo tarnyba.

P. Porošenkai taip pat pateikti kaltinimai valstybės išdavyste. Prokurorai įtaria P. Porošenką Rusijos remiamų separatistų finansavimu Rytų Ukrainoje 2014–2015 metais, perkant anglis iš Donbaso už maždaug 1,5 mlrd. grivinų (47 mln. Eur). Jei bus pripažintas kaltu valstybės išdavystės byloje, jam gresia iki 15 metų kalėjimo.

Pasak Ukrainos saugumo tarnybos, V. Medvedčukas aprašė schemą, kaip iš valstybės nuosavybės perimti Samaros–Vakarų naftotiekio dalį, kad juo būtų galima toliau pumpuoti dyzeliną. Be to, jis davė parodymus vadinamojoje anglies byloje.

„Kad šis dujotiekis taptų privačia nuosavybe, o iš tikrųjų – paties P. Porošenkos nuosavybe, reikėjo imtis tam tikrų veiksmų. Teismai, prokuratūra, Antimonopolinis komitetas, Valstybės turto fondas – visi jie priėmė sprendimus, kurie, žinoma, reikalingi asmeniniams prezidento P. Porošenkos interesams“, – saugumo instancijai esą sakė D. Medvedčiukas, taip pat patvirtindamas, kad prisidėjo prie šių klausimų sprendimo buvusio šalies vadovo prašymu. 

P. Porošenka visus jam metamus kaltinimus neigia ir sako, kad dabartinis prezidentas Volodymyras Zelenskis sufabrikavo kaltinimus, siekdamas nukreipti dėmesį nuo savo vidaus ir užsienio politikos nesėkmių.

11:21 Kyjivo teismas spręs pirmojo Rusijos kario likimą

Teisėjų kolegija Kyjive pirmadienį spręs pirmojo už karo nusikaltimus Ukrainoje teisiamo Rusijos kario likimą.

Teisiamas 21 metų rusų karys Vadimas Šišimarinas Kyjive surengtame teisme pripažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

Rusų seržantas V. Šišimarinas iš Irkutsko Sibire penktadienį teismui sakė, kad „nuoširdžiai gailisi“ dėl to, ką padarė.

„Nervinausi dėl to, kas vyko. Nenorėjau nužudyti“, – sakė jis, stovėdamas stikliniame teisiamųjų narve. Teismo verdiktas bus paskelbtas pirmadienį.

11:09 JT: pasaulyje priverstinai perkeltųjų skaičius viršijo 100 mln. 

Dėl Rusijos karo Ukrainoje visame pasaulyje priverstinai perkeltų asmenų skaičius pirmą kartą viršijo 100 mln., pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos.

„Dėl karo Ukrainoje ir kitų kruvinų konfliktų žmonių, priverstų bėgti nuo konfliktų, smurto, žmogaus teisių pažeidimų ir persekiojimo skaičius pirmą kartą istorijoje perkopė stulbinančią 100 mln. ribą“, – nurodė JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR.

10:52 TVF vadovė: laukia didžiausias išbandymas ekonomikai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume teigė, kad pasaulio ekonomikos laukia didžiausias išbandymas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

TVF vadovė K. Georgieva pirmadienį teigė, kad Rusijos invazija į Ukrainą „griauna žmonių gyvenimus, stabdo ekonomikos augimą ir didina infliaciją“, ir paragino šalis „nepasiduoti geoekonominio susiskaldymo jėgoms, dėl kurių mūsų pasaulis taps skurdesnis ir pavojingesnis“.

Išsamiau apie tai rašoma čia.

10:47 V. Zelenskis kreipsis į Davosą

Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į pasaulio politikos ir verslo lyderius, susirinkusius Davose, Šveicarijoje.

Davose nebus jokių atstovų iš Rusijos, tačiau Ukrainos delegacijai, atstovaujamai užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, pavyko atvykti į Pasaulio ekonomikos forumą.

10:00 Charkivo griuvėsiuose – 150 kūnų

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Charkivo gelbėtojai išvežė nuolaužas iš 98 objektų, kuriuos apšaudė okupantai. Iš po griuvėsių ištraukta daugiau kaip 150 žuvusiųjų kūnų, pranešė Anatolijus Torjanikas, Charkivo srities valstybinės Nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovo pavaduotojas.

„Per gelbėjimo darbus mūsų padaliniai išgelbėjo daugiau kaip 250 žmonių“, – pareigūną cituoja „Unian“. 

Gegužės 20 d. Charkive prasidėjo būsto statyba tiems, kurie jo neteko per karą. Pasak miesto mero, per karą buvo sunaikinta apie 30% viso būsto fondo. Balandžio 21 d. duomenimis, Charkove sugriauta 1. 929 namai.

09:47 J. Bidenas: Rusija turi ilgai mokėti už karą Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad Rusija „turi mokėti ilgalaikę kainą“ už savo „barbariškumą Ukrainoje“, turėdamas galvoje Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių Maskvai taikomas sankcijas.

Jei po bet kokio būsimo Rusijos ir Ukrainos santykių atnaujinimo „sankcijos nebus toliau palaikomos įvairiais būdais, kokį signalą tai pasiųs Kinijai apie bandymo jėga užimti Taivaną kainą“, klausė prezidentas.   

09:44 JK Gynybos ministerija: Rusijos nuostoliai jau viršija sovietų Afganistano karą

Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija išplatino savo kasdienę Rusijos karo Ukrainoje ataskaitą, kurioje vertinama, kad per tris invazijos Ukrainoje mėnesius Rusija jau patyrė maždaug tiek pat nuostolių, kiek Sovietų Sąjunga patyrė per dešimtmetį Afganistane.

Tokie dideli nuostoliai, kurie Donbaso puolimo fronte, gali būti paaiškinami prasta taktika, oro pranašumo trūkumu, lankstumo stygiumi ir vadovavimo struktūra, kuri atrodo esanti pasiruošusi kartoti klaidas, rašo BBC.

Per karą Afganistane žuvo 15.000 sovietų karių.

09:15 G. Landsbergis Londone su L. Truss aptars paramą Ukrainai

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Londone su britų kolege Liz Truss aptars paramą Ukrainai.

Kaip pranešė ministerija, susitikimo metu taip pat aptariami ir pasirengimo artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Madride klausimai bei dvišalis bendradarbiavimas.

08:56 Ukraina pratęsė nepaprastąją padėtį

Ukrainoje nepaprastoji padėtis buvo pratęsta iki rugpjūčio 23 dienos.

Pirmasis nepaprastosios padėties įsakas kartu su generaline mobilizacija buvo paskelbti vasario 24 dieną, tik prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į šalį, o vėliau dar keletą kartų pratęsto mėnesio laikotarpiui, rašo BBC.

Sekmadienį šalies parlamentas absoliučia dauguma balsavo dėl padėties pratęsimo. Šį kartą padėtis  pratęsta ilgesniam – 90-ies dienų periodui – o taip daroma dėl to, kad kontrpuolimas Donbase gali užtrukti ilgiau, nei gynyba kai kuriose kitose vietose.

Galiojant nepaprastajai padėčiai draudžiama iš šalies išvykti vyrams, esantiems 18-60 metų amžiaus.

08:38 Ukrainoje verdant karui, pasaulio elitas grįžta į Davosą

Pasaulio politikos ir verslo elitas pirmadienį grįžta į Davosą po dvejų metų pertraukos, kurią teko padaryti dėl COVID-19 pandemijos, tačiau krizės nebuvo išvengta ir šįkart, nes Rusija surengė invaziją į Ukrainą.

Keturias dienas truksiančiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF), kurio šiųmetinė tema yra „Istorija kryžkelėje“, kaip manoma, vyraus diskusijos, susijusios su šio konflikto politiniais ir ekonominiais padariniais.

Kai Pasaulio ekonomikos forumas 2020 metų sausį paskutinį kartą buvo surengtas šiame Šveicarijos kalnų kurorte, koronavirusas tik buvo pradėjęs plisti Kinijoje ir dar nebuvo išprovokavęs pasaulinės pandemijos. 

08:15 G. Nausėda Davose aptars būtinybę izoliuoti Rusijos režimą

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį išvyksta į Davoso pasaulio ekonomikos forumo susitikimą. Jame šiemet dėmesys skiriamas vieningam civilizuoto pasaulio atsakui į Rusijos karą prieš Ukrainą.

„Prezidentas Davose pabrėš būtinybę izoliuoti Rusijos režimą – agresorių, keliantį grėsmę pasaulio tvarkai, pagrįstai tarptautinių taisyklių laikymusi“, – sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. 

G. Nausėda pristatys forumo dalyviams Lietuvos – pirmosios šalies Europoje, atsisakiusios iš Rusijos pirkti dujas ir naftą, patirtį, taip pat atskirai susitiks su potencialiais investuotojais ir užsienio valstybių lyderiais.

07:52 G. Skaistė: turime jau šiandien pradėti mobilizuoti resursus Ukrainos atstatymui

Resursus Ukrainos atstatymui turime pradėti mobilizuoti jau šiandien, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Remiame Komisijos siūlymą dėl naujos 9 mlrd. Eur makro-finansinės paramos Ukrainai – tai bus svarbus finansinis šaltinis, padėsiantis šaliai trumpuoju laikotarpiu, tačiau negalime apsiriboti tik artimiausiais iššūkiais – jau šiandien turime pradėti ruoštis ir ES lygiu mobilizuoti resursus Ukrainos atstatymui po karo“, – ministerijos pranešime teigė G. Skaistė.

„Tai didžiulis ir reikšmingų išteklių pareikalausiantis iššūkis, prie kurio sprendimo Lietuva pasirengusi prisidėti. Šiuo atžvilgiu ES strateginė lyderystė bus itin svarbi – tiek padedant Ukrainai atsistoti ant kojų ir persitvarkyti, tiek ir telkiant platesnę tarptautinių partnerių paramą“, – sakė ji.

07:37 A. Duda išreiškė tvirtą palaikymą Ukrainos Eurointegracijos siekiui

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį kalbėdamas Ukrainos parlamento rūmuose išreiškė stiprų palaikymą Ukrainos žmonėms ir jų kovai dėl laisvės ir padėkojo už tai, kad jie gina Europą nuo Rusijos imperializmo, rašo BBC.

„Laisvasis pasaulis turi Ukrainos veidą“, – sakė A. Duda. Anot jo, nerimą kelia neseniai apsirodę raginimai derėtis su V. Putinu ir netgi nusileisti tam tikriems reikalavimas.

A. Duda pabrėžė, kad jokie sprendimai dėl Ukrainos ateities nebus priimti be jų sutikimo.

A. Duda taip pat išreiškė tvirtą palaikymą šalies Eurointegracijos siekiams ir susilaukė audringų ovacijų parlamento salėje. Išsamiau apie tai skaitykite čia. 

07:06 Vyriausybė suteiks įgaliojimus D. Matulioniui pritarti Švedijos ir Suomijos narystei NATO

Vyriausybė pirmadienį posėdyje suteiks įgaliojimus Lietuvos ambasadoriui prie NATO Deividui Matulioniui pritarti Švedijos ir Suomijos narystei Aljanse.

Praėjusią savaitę šios Skandinavijos šalys pateikė paraiškas prisijungti prie NATO. Tam turės pritarti Aljanso narės, šiuose procesuose įprastai dalyvauja šalių ambasadoriai.

Vis dėlto pastaruoju metu procesas yra užstrigęs, nes jį blokuoja Turkija.

06:37 Per sprogimą sunkiai sužeistas Maskvos paskirtas Zaporižios AE miesto vadovas

Per sprogimą sekmadienį buvo sužeistas Maskvos paskirtas Ukrainos pietinio Enerhodaro miesto, kuriame yra didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė, vadovas, pranešė Ukrainos valdžios atstovai, o jų pranešimus patvirtino Rusijos naujienų agentūros.

Andrejus Ševčikas buvo paskirtas Enerhodaro meru po to, kai Rusijos kariuomenė, netrukus po vasario 24-ąją pradėtos invazijos į Ukrainą, perėmė miesto ir netoliese esančios Zaporožės branduolinės jėgainės kontrolę.

„Turime aiškų patvirtinimą, kad per sprogimą buvo sužeistas save vadinantis „liaudies administracijos“ vadovu Ševčikas bei jo asmens sargybiniai“, – „Telegram“ pranešė Dmytro Orlovas, teisėtai išrinktas Enerhodaro meras.

Jis pridūrė, kad šie asmenys hospitalizuoti „dėl įvairaus sunkumo sužalojimų“, tačiau įvykio aplinkybės kol kas nėra tiksliai žinomos.

D. Orlovas pabrėžė, kad per sprogimą daugiau niekas nenukentėjo.

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi šaltiniu gelbėjimo tarnybose, nurodė, kad A. Ševčikas atsidūrė reanimacijos palatoje, o naujienų agentūros TASS šaltinio teisėsaugoje teigimu, sprogimą sukėlė „savadarbis sprogstamasis užtaisas“.

06: 33 Ukrainos prezidentas smerkia peticiją, raginančią panaikinti draudimą šauktiniams išvykti

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis itin neigiamai įvertino peticiją, kuria jis raginamas atšaukti draudimą karinės prievolės amžiaus Ukrainos piliečiams išvykti iš šalies.

„Nelabai suprantu, kam skirta ši peticija – man, o gal tų karių, kurie paaukojo savo gyvybes už Ukrainą, tėvams? Kai dabar [kasdien žūsta] po 50-100 žmonių sudėtingiausiuose mūsų valstybei rytiniuose regionuose“, – per trumpą spaudos konferenciją sekmadienio pavakarę kalbėjo vadovas valstybės, jau beveik tris mėnesius atremiančios Rusijos intervenciją.

V. Zelenskio žodžiais, dabar teikti tokius siūlymus yra tiesiog nesąžininga, nes šimtai tūkstančių karių gina tėvynę fronte, o kiti nori iš jos pasitraukti.

Tokia peticija buvo įteikta šeštadienį, gegužės 21-ąją, surinkus 25.000 parašų po ja – būtino skaičiaus prezidentui ją nagrinėti.

V. Zelenskis pažadėjo peticiją apsvarstyti per atitinkamu įstatymu nustatytą laikotarpį bei pateikti oficialų atsakymą.