Biudžeto „perkrovimas“: didės deficitas, pasikeis ir skolos rodiklis
Tekstas atnaujintas Finansų ministerijai patikslinus biudžeto pagrindinius rodiklius.
Valstybės biudžeto pajamos šiemet augs 734 mln. Eur, išlaidos – 864 mln. Eur.
Bendros valstybės biudžeto pajamos su ES lėšomis šiemet sieks 15,1 mlrd. Eur, o išlaidos – 17,5 mlrd. Eur.
Numatoma, kad viešųjų finansų deficitas vietoje planuotų 3,3% bus 4,9% bendrojo vidaus produkto (BVP).
Valstybės skola sieks 43,3% BVP vietoje anksčiau planuotų 44,8%, tačiau, kaip paaiškino Gintarė Skaistė, finansų ministrė, „sumažės tik skolos santykis su BVP, bet nominaliai skola padidės” keliais šimtais milijonų eurų.
Vyriausybė šias biudžeto pataisas svarstys trečiadienio posėdyje, Seimui jos bus teikiamos ketvirtadienį.
Trys korekcijos priežastys
Finansų ministerijos vadovė antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė, kad biudžetas taisomas „dėl karo Ukrainoje iš esmės pasikeitus ekonominėms projekcijoms“.
„Yra trys pakoregavimo priežastys: antiinfliacinio plano įgyvendinimas, Ukrainos karo pabėgėlių finansavimas, taip pat saugumo užtikrinimas ir kritinės nacionalinės infrastruktūros palaikymas“, – vardijo ministrė.
Anot jos, antiinfliacinio paketo įgyvendinimo poveikis biudžetui sieks 976 mln. Eur. Pagalbai karo pabėgėliams numatyta skirti 370 mln. Eur, saugumo ir kritinės nacionalinės infrastruktūros palaikymui – 158,3 mln. Eur.
„Čia šiuo atveju pirmiausia bus skiriama geležinkeliams – infrastruktūrai palaikyti bei brangaus elektrifikavimo projekto įgyvendinimui. Taip pat dėl sankcijų įgyvendinimo ir pasirengimo kitąmet Vilniuje numatomam NATO viršūnių susitikimui“, – sakė G. Skaistė.
[infogram id="0819111d-a5a0-45a3-ab45-20cd40c4ff67" prefix="z01" format="interactive" title="Biudžeto pajamos ir išlaidos, korekcijos"]
Viešųjų finansų deficitas pakoreguotame biudžete padidės ir pasieks 4,9%BVP.
„Atnaujinus ir įtraukus papildomas išlaidas, numatoma, kad biudžeto deficitas šiemet padidės ir dėl padidinto krašto apsaugos finansavimo, kur sprendimas jau priimtas – puse procento BVP, ir dėl papildomų išlaidų, kurios įtraukiamos į šį biudžeto pakeitimą“, – sakė ministrė.
Atnaujintame „Sodros“ biudžete numatyta, kad fondo pajamos šiemet bus 145,8 mln. Eur didesnės ir sieks beveik 6 mlrd. Eur. Tuo metu „Sodros“ biudžeto išlaidos augs 114,6 mln. Eur iki 5,6 mlrd. Eur.
„Išlaidos didinamos 114,6 mln. Eur, čia patenka ir pensijų didinimas ir atnaujinamos, kai kurios kitos išmokų eilutės“, – sakė G. Skaistė.
[infogram id="9d49de04-e6a6-4b2e-b7af-9b3ae2209108" prefix="0VT" format="interactive" title="Valdžios sektoriaus balansas ir skola"]
Savivaldybių biudžetų pajamos augs 90,1 mln. Eur ir sieks 4,5 mlrd. Eur, išlaidos – 98,1 mln. Eur iki 4,5 mlrd. Eur.
Atsižvelgiama į antiinfliacinį planą
Biudžetas taisomas, atsižvelgiant į prieš kelias dienas Finansų ministerija pakoreguotąsias ekonomines prognozes – dabar numatoma, kad BVP augs 1,6%, o ne 3,7%, kaip prognozuota anksčiau.
Be to, pagrindinio šių metų finansinio teisės akto pakoregavimas susietas ir su Vyriausybės prieš dvi savaites pristatytuoju antiinfliaciniu paketu, kurio bendra vertė siekia 2,26 mlrd. Eur, iš jų apie pusė bus skirta įvairioms socialinėms išmokoms gyventojams bei verslui kompensuoti išaugusias elektros ir dujų kainas, likusi pusė – priemonėms didinant energetinę nepriklausomybę.
Žmonių pajamoms didinti numatyta 315,3 mln. Eur – nuo 460 iki 540 Eur keliamas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), 5% didinamos senatvės ir valstybinės pensijos, socialinės išmokos ir šildymo kompensacijos.
[infogram id="e80ed7f8-744f-4d46-8012-82e5c35bc5ab" prefix="ukg" format="interactive" title="Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketas"]
Bazinę socialinę išmoką siūloma didinti nuo 42 iki 46 Eur, valstybės remiamas pajamas – nuo 129 iki 147 Eur, šalpos pensijų bazę – nuo 150 iki 173 Eur, tikslinių kompensacijų bazę – nuo 126 iki 138 Eur.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
Dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams biudžete būtų numatyta iki 570 mln. Eur, o verslui – 120 mln. Eur. Kita parama verslui ir kitiems nukentėjusiems sektoriams siektų 142 mln. Eur.
Siūloma valstybei subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų tiek gyventojams, tiek verslui – siekiama, kad kainos vartotojams augtų ne daugiau kaip 40%.
Taip pat žadama paspartinti daugiabučių renovaciją, saulės elektrinių ir privačios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą bei kt.
Prezidentūra: biudžetą gali tekti taisyti vėl
Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė pareiškė, kad kylant maisto produktų kainoms antrąjį pusmetį gali tekti grįžti prie biudžeto peržiūros, dar kartą bandant amortizuoti infliacijos augimą sunkiau gyvenantiems žmonėms.
„Ko gero, yra rizika, kad dar paūmėjus maisto, kitų būtiniausių produktų kainų augimui, gali tekti dar kartą apsispręsti, ar reikia metų antroje pusėje dar kartą koreguoti biudžetą ir galvoti apie žmonių pajamų didinimą arba apie sprendimus, susijusius su maisto produktų kainų mažinimu“, – antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė I. Segalovičienė.
Bet ji pakartojo, jog prezidentūra remia Vyriausybės parengtą antiinfliacinį planą.
„Vyriausybės pasiūlytas strategija, kaip ir anksčiau prezidentas siūlė, laikytis žmonių pajamų didinimo strategijos kaip instrumento padėti amortizuoti kainas, ypač pažeidžiamoms grupėms, t. y. papildomas NPD, pensijos, socialinių išmokų didinimas kuriam laikui padės sušvelninti kainų šoką“, – sakė I. Segalovičienė.
Į klausimą, kokie būtų galimi sprendimai dėl jos paminėto maisto produktų kainų mažinimo, patarėja teigė, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas būtų rizikingas kelias, tačiau galimas, jei būtų svarstomas bendrame mokesčių reformos pakete.
„Mes matėme, nemažai politikų kėlė klausimą dėl PVM mažinimo, bet šitas klausimas iš tiesų labai rizikingas, nes tai nėra kontroliuojamos kainos, jos yra nulemtos rinkos ir užtikrinti sumažinant PVM kainų mažėjimą būtų labai rizikinga. Bet būtų galima svarstyti tokį klausimą tik su bendra mokesčių reforma ir bendrame pakete šis klausimas galėtų atsispindėti, ir tos rizikos galėtų būti amortizuotos“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
REKOMENDUOJAME
