Biudžeto „perkrovimas“: didės deficitas, pasikeis ir skolos rodiklis

Publikuota: 2022-04-12
Atnaujinta 2022-04-12 16:08
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Vyriausybė siūlys Seimui pataisyti šių metų valstybės biudžetą, padidinti išlaidas, pajamas, taip pat deficitą. Pasikeis ir valstybės skolos lygis.

Tekstas atnaujintas Finansų ministerijai patikslinus biudžeto pagrindinius rodiklius.

Valstybės biudžeto pajamos šiemet augs 734 mln. Eur, išlaidos – 864 mln. Eur.

Bendros valstybės biudžeto pajamos su ES lėšomis šiemet sieks 15,1 mlrd. Eur, o išlaidos – 17,5 mlrd. Eur.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Numatoma, kad viešųjų finansų deficitas vietoje planuotų 3,3% bus 4,9% bendrojo vidaus produkto (BVP).

Valstybės skola sieks 43,3% BVP vietoje anksčiau planuotų 44,8%, tačiau, kaip paaiškino Gintarė Skaistė, finansų ministrė, „sumažės tik skolos santykis su BVP, bet nominaliai skola padidės” keliais šimtais milijonų eurų.  

Vyriausybė šias biudžeto pataisas svarstys trečiadienio posėdyje, Seimui jos bus teikiamos ketvirtadienį.

Trys korekcijos priežastys

Finansų ministerijos vadovė antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė, kad biudžetas taisomas „dėl karo Ukrainoje iš esmės pasikeitus ekonominėms projekcijoms“.

Gintarė Skaistė, finansų ministrė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Yra trys pakoregavimo priežastys: antiinfliacinio plano įgyvendinimas, Ukrainos karo pabėgėlių finansavimas, taip pat saugumo užtikrinimas ir kritinės nacionalinės infrastruktūros palaikymas“, – vardijo ministrė.

Anot jos, antiinfliacinio paketo įgyvendinimo poveikis biudžetui sieks 976 mln. Eur. Pagalbai karo pabėgėliams numatyta skirti 370 mln. Eur, saugumo ir kritinės nacionalinės infrastruktūros palaikymui – 158,3 mln. Eur.

„Čia šiuo atveju pirmiausia bus skiriama geležinkeliams – infrastruktūrai palaikyti bei brangaus elektrifikavimo projekto įgyvendinimui. Taip pat dėl sankcijų įgyvendinimo ir pasirengimo kitąmet Vilniuje numatomam NATO viršūnių susitikimui“, – sakė G. Skaistė.

[infogram id="0819111d-a5a0-45a3-ab45-20cd40c4ff67" prefix="z01" format="interactive" title="Biudžeto pajamos ir išlaidos, korekcijos"]

Viešųjų finansų deficitas pakoreguotame biudžete padidės ir pasieks 4,9%BVP.

„Atnaujinus ir įtraukus papildomas išlaidas, numatoma, kad biudžeto deficitas šiemet padidės ir dėl padidinto krašto apsaugos finansavimo, kur sprendimas jau priimtas – puse procento BVP, ir dėl papildomų išlaidų, kurios įtraukiamos į šį biudžeto pakeitimą“, – sakė ministrė. 

Atnaujintame „Sodros“ biudžete numatyta, kad fondo pajamos šiemet bus 145,8 mln. Eur didesnės ir sieks beveik 6 mlrd. Eur. Tuo metu „Sodros“ biudžeto išlaidos augs 114,6 mln. Eur iki 5,6 mlrd. Eur.

„Išlaidos didinamos 114,6 mln. Eur, čia patenka ir pensijų didinimas ir atnaujinamos, kai kurios kitos išmokų eilutės“, – sakė G. Skaistė.

[infogram id="9d49de04-e6a6-4b2e-b7af-9b3ae2209108" prefix="0VT" format="interactive" title="Valdžios sektoriaus balansas ir skola"]

Savivaldybių biudžetų pajamos augs 90,1 mln. Eur ir sieks 4,5 mlrd. Eur, išlaidos – 98,1 mln. Eur iki 4,5 mlrd. Eur.

Atsižvelgiama į antiinfliacinį planą

Biudžetas taisomas, atsižvelgiant į prieš kelias dienas Finansų ministerija pakoreguotąsias ekonomines prognozes – dabar numatoma, kad BVP augs 1,6%, o ne 3,7%, kaip prognozuota anksčiau.

Be to, pagrindinio šių metų finansinio teisės akto pakoregavimas susietas ir su Vyriausybės prieš dvi savaites pristatytuoju antiinfliaciniu paketu, kurio bendra vertė siekia 2,26 mlrd. Eur, iš jų apie pusė bus skirta įvairioms socialinėms išmokoms gyventojams bei verslui kompensuoti išaugusias elektros ir dujų kainas, likusi pusė – priemonėms didinant energetinę nepriklausomybę.

Žmonių pajamoms didinti numatyta 315,3 mln. Eur – nuo 460 iki 540 Eur keliamas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), 5% didinamos senatvės ir valstybinės pensijos, socialinės išmokos ir šildymo kompensacijos.

[infogram id="e80ed7f8-744f-4d46-8012-82e5c35bc5ab" prefix="ukg" format="interactive" title="Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketas"]

Bazinę socialinę išmoką siūloma didinti nuo 42 iki 46 Eur, valstybės remiamas pajamas – nuo 129 iki 147 Eur, šalpos pensijų bazę – nuo 150 iki 173 Eur, tikslinių kompensacijų bazę – nuo 126 iki 138 Eur.   

Dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams biudžete būtų numatyta iki 570 mln. Eur, o verslui – 120 mln. Eur. Kita parama verslui ir kitiems nukentėjusiems sektoriams siektų 142 mln. Eur. 

Siūloma valstybei subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų tiek gyventojams, tiek verslui – siekiama, kad kainos vartotojams augtų ne daugiau kaip 40%.

Taip pat žadama paspartinti daugiabučių renovaciją, saulės elektrinių ir privačios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą bei kt. 

Prezidentūra: biudžetą gali tekti taisyti vėl

Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė pareiškė, kad kylant maisto produktų kainoms antrąjį pusmetį gali tekti grįžti prie biudžeto peržiūros, dar kartą bandant amortizuoti infliacijos augimą sunkiau gyvenantiems žmonėms.

„Ko gero, yra rizika, kad dar paūmėjus maisto, kitų būtiniausių produktų kainų augimui, gali tekti dar kartą apsispręsti, ar reikia metų antroje pusėje dar kartą koreguoti biudžetą ir galvoti apie žmonių pajamų didinimą arba apie sprendimus, susijusius su maisto produktų kainų mažinimu“, – antradienį interviu „Žinių radijui“ sakė I. Segalovičienė.

Bet ji pakartojo, jog prezidentūra remia Vyriausybės parengtą antiinfliacinį planą.

„Vyriausybės pasiūlytas strategija, kaip ir anksčiau prezidentas siūlė, laikytis žmonių pajamų didinimo strategijos kaip instrumento padėti amortizuoti kainas, ypač pažeidžiamoms grupėms, t. y. papildomas NPD, pensijos, socialinių išmokų didinimas kuriam laikui padės sušvelninti kainų šoką“, – sakė I. Segalovičienė.

Į klausimą, kokie būtų galimi sprendimai dėl jos paminėto maisto produktų kainų mažinimo, patarėja teigė, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas būtų rizikingas kelias, tačiau galimas, jei būtų svarstomas bendrame mokesčių reformos pakete.

„Mes matėme, nemažai politikų kėlė klausimą dėl PVM mažinimo, bet šitas klausimas iš tiesų labai rizikingas, nes tai nėra kontroliuojamos kainos, jos yra nulemtos rinkos ir užtikrinti sumažinant PVM kainų mažėjimą būtų labai rizikinga. Bet būtų galima svarstyti tokį klausimą tik su bendra mokesčių reforma ir bendrame pakete šis klausimas galėtų atsispindėti, ir tos rizikos galėtų būti amortizuotos“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Reitingų lentelės viršuje įsitvirtina trys partijos

Reitingų lentelės viršuje įsitvirtina trys partijos – socialdemokratai, konservatoriai ir demokratai, rodo...

Stagliafija – ant nosies, o Lietuvoje dygsta nauji fabrikai Premium

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Pramonė
07:30
Dėl COVID-19 uždarymų ekonomikai vis labiau kosint, Kinijos premjeras paragino dėti daugiau pastangų ją stabilizuoti

Kinijos premjeras Li Keqiangas paragino pareigūnus dėti daugiau pastangų siekiant stabilizuoti antrąją pagal...

Verslo aplinka
2022.05.27
Rumunija ir Lenkija tikisi Švedijos ir Suomijos narystės NATO

Rumunija ir Lenkija tikisi, kad Švedija ir Suomija galės įstoti į NATO, nepaisant Turkijos prieštaravimų,...

Verslo aplinka
2022.05.27
KAM: Baltijos valstybės rengia bendrą gynybos susitarimą

Reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, Lietuva, Latvija ir Estija rengia Baltijos valstybių gynybos...

Verslo aplinka
2022.05.27
Turkija toliau spaudžia Helsinkį ir Stokholmą imtis „konkrečių veiksmų“

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu penktadienį pareiškė, kad Švedija ir Suomija turi...

Verslo aplinka
2022.05.27
Prie 2022 m. sausį–balandį augusių biudžeto pajamų prisidėjo ir grąžintos pandeminės skolos

Šių metų sausio–balandžio mėnesiais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 30,1% arba...

Finansai
2022.05.27
NATO Parlamentinės asamblėjos prezidentas: aljansas parodė vienybę, kurios V. Putinas nesitikėjo

Rusijos pradėto karo Ukrainoje akivaizdoje NATO šalys parodė vienybę, kurios režimo vadovas Vladimiras...

Verslo aplinka
2022.05.27
M. Chodorkovskis: V. Putino režimo pabaigos laukti reikės neilgai

Rusijoje prezidento institutas nereikalingas, sako opozicijos veikėjas Michailas Chodorkovskis,...

Verslo aplinka
2022.05.27
G. Landsbergis: kol kas nėra aiškių pažadų dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo 3

Aiškių pažadų dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo pasikeitus saugumo situacijai regione Lietuva kol kas...

Verslo aplinka
2022.05.27
E. Markevičiūtė: Lietuva norėtų plėsti startuolių veiklą Taivane

Lietuva norėtų tapti Taivano vartais į Europą bei plėsti šalies startuolių veiklą šioje Pietryčių Azijos...

Verslo aplinka
2022.05.27
G. Nausėda: svarbu, kad turėtume efektyvius kelius karinei technikai atgabenti

Karinis mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies saugumą, sako Lietuvos prezidentas...

Verslo aplinka
2022.05.27
Lietuviškas verslas Afrikoje: milijonai klientų, karčios pamokos ir praktiniai patarimai Premium

Per pastaruosius 5-erius metus bendra eksporto iš Lietuvos į Afriką vertė paaugo dvigubai ir siekia 737 mln.

Pramonė
2022.05.27
Italijos „Eni“ sudarė susitarimą su Alžyru dėl dujų tiekimo 1

Italijos energetikos milžinė „Eni“ ketvirtadienį pasirašė supratimo memorandumą su Alžyro nacionaline naftos...

Verslo aplinka
2022.05.27
Kinija atsakė į A. Blinkeno kalbą: ji šmeižia Pekiną 1

Kinijos užsienio reikalų ministerija penktadienį apkaltino Antony Blinkeną, JAV valstybės sekretorių,...

Verslo aplinka
2022.05.27
Finansines ataskaitas verslas šiemet teikia sparčiau nei ankstesniais metais

Likus kelioms dienoms iki birželio 1 d., kai didžioji dalis šalyje įmonių Registrų centrui privalo pateikti...

Finansai
2022.05.27
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
Rusijos šantažas: V. Putinas žada padėti įveikti maisto krizę, jei Vakarai atšauks sankcijas

Maskva yra pasirengusi „reikšmingai prisidėti“ užkertant kelią gresiančiai pasaulinei maisto krizei, jei...

Verslo aplinka
2022.05.27
Gynybos ekspertas: rusai dažnai elgiasi nelogiškai ir tai yra gerai Premium

Nėra lengva nuspėti agresiją prieš Ukrainą vykdančios Rusijos tolimesnius veiksmus, nes dažniausiai jie...

Verslo aplinka
2022.05.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku