Vokietija išlieka didžiausia rusiško iškastinio kuro pirkėja nuo invazijos pradžios

Reichstagas. Christopho Soedero (AP/„Scanpix“) nuotr.

Per dvejų mėnesių laikotarpį nuo vasario 24-os dienos, kai Rusija pradėjo savo pilno masto invaziją į Ukrainą, Europos šalys ir toliau pirko iš Rusijos Federacijos energijos išteklius, nes neturėjo galimybių jų greitai atsisakyti.

Nors dauguma šalių sumažino ir siekia visiškai atsiakyti priklausomybės nuo rusiškų energijos šaltinių, kai kurioms tai sekasi padaryti sunkiau, o bendrai iš iškastinio kuro eksporto Rusija per šį laikotarpį gavo 63 mlrd. Eur, rašo „Deutche Welle“.

Energijos ir švaraus oro tyrimų centro atliktas tyrimas rodo, kad Vokietija išliko daugiausia rusiškų dujų importuojančia valstybe Europoje. Ji viena pati atsiskaitymais už žaliavas pervedė 9,1 mlrd. Eur.

Antroji daugiausiai iškastinio kuro pirkusi valstybė išlieka Italija, atsiskaičiusi už 6,9 mlrd. Eur, o trečioje vietoje lieka Kinija, sumokėjusi 6,7 mlrd. USD.

Verta paminėti, kad „The Wall Street Journal“ šaltinių teigimu, Vokietija pamažu keičia savo poziciją ir yra pasiruošusi palaikyti rusiškos naftos embargą, tačiau apie gamtines dujas kol kas nekalbama.

VŽ apie tai išsamiau rašė čia.

Germany was by far the largest importer of oil, gas and coal from Russia, totaling EUR 9.1 bln, followed by Italy (EUR 6.9 bln), China (EUR 6.7 bln), the Netherlands (EUR 5.6 bln), Turkey (EUR 4.1 bln) and France (EUR 3.8 bln) pic.twitter.com/y4JJZJkjGy
— Centre for Research on Energy and Clean Air (@CREACleanAir) April 28, 2022