Finansų ministerija: Lietuvos ekonomika šiemet augs 1,6%, kainos kils 9,8%

Tekstas papildytas premjerės Ingridos Šimonytės komentaru apie antiinfliacines priemones

Ketvirtadienį Finansų ministerijos pristatytame atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad vidutinė metinė infliacija 2022 metais sudarys 9,8% ir bus didesnė, nei prognozuota iki Rusijos karinės invazijos į Ukrainą (4%).

Sparčiai kylant energetikos išteklių, maisto ir kitoms kainoms, papildoma valstybės parama šiemet bus skirta mažesnes pajamas gaunančioms ir jautrioms visuomenės grupėms, taip pat skirtos dotacijos elektros ir dujų tiekimo bendrovėms.

„Bus reikalinga nemenka dotacija įmonėms tam, kad kainų augimas galėtų būti maksimaliai mažas, o tas sukauptas padidinimas, kuris dabar  yra pakabintas, jeigu galiu pasakyti tokį žodį, ant įmonės balanso, jį reikės išspręsti viešųjų finansų skyrimo būdu“, - sakė premjerė Ingrida Šimonytė, ją cituoja LRT.

Finansų ministerijos atnaujintame makroekonominiame scenarijuje numatoma, kad šiemet darbo užmokesčio augimas sieks 8,8% (pamažinta nuo 9,3%), o nedarbo lygis padidės iki 7,3% nuo 2021 metų (7,1%). Pernai gruodį tikėtasi, kad nedarbo lygis 2022 m. smuks iki 6,4%.

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, komentuoja, kad šiandien pasaulio ekonomika patiria beprecedentį šoką dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą, o tai koreguoja ir Lietuvos ekonominės raidos perspektyvas.

„Prognozuojame, kad ūkio augimas šiemet bus lėtesnis nei manyta gruodį, tačiau turėtų išlikti teigiamas ir siekti 1,6%. Karo akivaizdoje išaugusios energijos, maisto ir kitų prekių kainos šiemet stiprins infliacinį spaudimą. Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu – situacijai stabilizavusis – ekonomika grįš į spartaus augimo kelią, o kainų augimas lėtės“, – teigia G. Skaistė.

VŽ šią savaitę skelbė, kad SEB banko ekonomistai Lietuvos ekonominio augimo prognozę 2022 metams nurėžė nuo 3,5% iki 0,1%. Jie taip pat skaičiuoja, kad dėl visiško prekybos su sankcijų sulaukusiomis Rusija ir Baltarusija nutrūkimo Lietuvos BVP per du metus gali susitraukti iki 6–7%.

Praėjusią savaitę Lietuvos bankas (LB) paskelbė savo atnaujintą prognozę. Joje – trys galimi situacijos vystymosi scenarijai. LB prognozuoja, kad šiemet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sumažėti nuo anksčiau prognozuoto 3,6% iki 2,7%, tačiau šoko atveju jis augtų tik 0,4%, o dar blogesnio scenarijaus atveju BVP gali trauktis 1,2%. 

Scenarijuje taip pat numatoma, jog Rusijos karo padariniai trumpuoju laikotarpiu turės poveikį darbo rinkos rodikliams. Šiemet užimtų gyventojų skaičius sumažės 0,2%, o nedarbo lygis, kaip jau minėta, tikėtina, bus artimas 2021 metų lygiui, ir sieks 7,3%.

Didelis neapibrėžtumas ir išaugęs infliacinis spaudimas ribos namų ūkių vartojimo išlaidų augimą – projektuojama, kad šiemet vartojimas augs 2,1%, o vidutiniu laikotarpiu, tikintis kainų poveikio nuslopimo, augimas galėtų siekti 3,4%. 

Išaugęs neapibrėžtumas, sutrikusios tiekimo grandinės bei pakilusios žaliavų kainos neigiamai veiks investicijas, kurių augimas šiemet bus lėtesnis ir sieks 2,7%. Vidutiniu laikotarpiu tikėtinas investicijų augimo  spartėjimas ir augimas galėtų siekti 4,8% per metus.

Infliacija

Įvertinus vartotojų kainų raidos tendencijas ir technines prielaidas dėl naftos kainų raidos, numatoma, jog 2022 metais vidutinė metinė infliacija šalyje pakils iki 9,8% nuo 4,6% pernai. 

Pagrindiniu infliacijos veiksniu išliks pakilusios importuojamų energijos žaliavų kainos, kurioms reikšmingą didinantį poveikį turės karas Ukrainoje. Kiek mažesnį, bet reikšmingą poveikį infliacijai turės tebekylančios maisto, paslaugų, pramoninių ne energijos prekių kainos.

Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais – darant prielaidą dėl energijos ir maisto produktų kainų stabilizavimosi, tikimasi, jog infliacijos tempas lėtės. 2023 metais infliacijos tempas šalyje galėtų siekti 3%, o 2024–2025 metais turėtų priartėti prie 2%.  Visą vidutinį laikotarpį infliacijos tempas projektuojamas didelio neapibrėžtumo sąlygomis.

[infogram id="6621e731-20e0-4e28-b718-12be1b328c34" prefix="hZI" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Finansų ministerija 2022 03 31"]

Šiemet smuks eksportas

Geopolitinė krizė Europoje bei ES, JAV ir kitų pasaulio valstybių įvedamos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai dėl karinės invazijos į Ukrainą, neigiamai atsilieps Lietuvos užsienio prekybai. Numatoma, jog šiemet prekių ir paslaugų eksportas sumažės 6,0%, o 2023 metais galėtų augti apie 3,3%. 

Iššūkiai, tokie kaip trūkinėjančios logistikos grandinės, augančios žaliavų kainos bei dėl didelio neapibrėžtumo ir sankcijų poveikio mažesnė užsienio paklausa, bus pagrindiniai, su kuriais susidurs Lietuvos eksportuotojai.

FM pažymi, kad ekonominės raidos scenarijus parengtas ypač didelio neapibrėžtumo sąlygomis, vykstant geopolitinei krizei dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą. 

„Egzistuoja reikšmingos neigiamos rizikos, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai galėtų keistis. Taip pat egzistuoja ir teigiamų rizikų, dėl kurių ekonominė raida gali būti palankesnė nei numatyta šiame scenarijuje", – pranešime nurodė ministerija. 

[infogram id="fef339de-6049-4948-a1fb-e37f90a1b845" prefix="0zH" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 03 31"]