JEF vadovai aptarė paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai
„Be jokios abejonės, kalbėjome apie labai konkrečią karinę pagalbą (Ukrainai), kokią galėtų suteikti valstybės, dalyvaujančios JEF. Man atrodo, kad tikrai pavyko sutarti dėl to, kad šiandien Ukrainai itin reikalinga oro gynyba ir sistemos, kurios padėtų kontroliuoti arba bent jau neleisti dominuoti Rusijai oro erdvėje ir Rusijos lėktuvai susidurtų su tam tikra rizika“, – Prezidentūros perduotame komentare teigia Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas.
Pasak jo, Borisas Johnsonas, JK premjeras, pasiūlė įkurti Ukrainai skirtą fondą, kuris palengvintų karinės technikos įgijimą ir transportavimą, kur jos labiausiai reikia.
„Kita diskusijų dalis buvo skirta Rusijai – kalbėjome apie tokias sankcijas, kurios būtų skaudžios jau ne tik oligarchams, bet Rusijos visuomenei“, – sakė prezidentas.
Susitikimo metu aptartas didesnis JEF įsitraukimas Baltijos regione, pratybos jūroje, ore ir sausumoje bei sąveika su regione dislokuotomis NATO pajėgomis.
„JK pajėgos esmingai dalyvauja JEF veikloje, norime jų daugiau matyti Lietuvoje ir visame Baltijos regione. Sutarėme dėl artimiausio laikotarpio karinio bendradarbiavimo uždavinių, pirmiausia bendrų karinių pratybų skaičiaus didinimo“, – pranešime sakė G. Nausėda.
Šiuo metu JEF priklausančių valstybių kariai kartu su kitomis NATO valstybėmis dalyvauja Norvegijoje vykstančiose pratybose „Šaltas atsakas“.
JEF pajėgos skirtos reaguoti į netikėtas krizines situacijas Europoje ir už jos ribų, pradedant humanitarine parama, atgrasymu ir baigiant kovinėmis operacijomis, vykdomomis su Europos Sąjungos, NATO ar Jungtinių Tautų mandatu.
JEF pajėgumus skiria dešimt Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva. Pajėgoms vadovauja JK.
Lietuva šioms pajėgoms skiria kuopos dydžio vienetą, kuris veikia Danijos kariuomenės kovinės grupės sudėtyje.
