NATO nesutinka paskelbti neskraidymo zonos virš Ukrainos

Pranešimas yra papildytas J. Stoltenbergo citatomis. 

„Vienintelis būdas įvesti neskraidymo zoną – siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir tada įvesti neskraidymo zoną numušant Rusijos lėktuvus“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su Aljanso užsienio reikalų ministrais.

„Jei taip pasielgtume, galiausiai Europoje kiltų visapusiškas karas, kuris apimtų daug daugiau šalių ir sukeltų daug daugiau žmonių kančių. Štai kodėl mes priimame šį skausmingą sprendimą“, – pridūrė jis.

Tokia JAV vadovaujamo Aljanso pozicija priimta nepaisant Ukrainos lyderių raginimų padėti sustabdyti beatodairišką šalies miestų bombardavimą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba į Aljansą kreipėsi vaizdo ryšiu iš Kijevo.

Vėliau jis parašė tviteryje: „Mano žinutė: veikite dabar, kol dar nevėlu. Neleiskite (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui paversti Ukrainos Sirija. Esame pasirengę kovoti. Mes ir toliau kovosime. Tačiau mums reikia, kad partneriai padėtų mums konkrečiais, ryžtingais ir greitais veiksmais, dabar.“

NATO narės skubiai išsiuntė tūkstančius karių į Rytų Europą, kad sustiprintų arčiausiai Rusijos esantį Aljanso flangą, ir siunčia ginklų, kad padėtų Ukrainai apsiginti.

„Ir toliau darysime viską, ko reikia, kad apsaugotume ir apgintume kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. NATO yra gynybinis aljansas. Pagrindinė mūsų užduotis – užtikrinti 30 mūsų valstybių saugumą“, – sakė J. Stoltenbergas.

Kyjivas pareiškė, kad jei NATO nenori uždaryti Ukrainos oro erdvės, sąjungininkai galėtų tiekti karo lėktuvus ir oro gynybos sistemas, kad padėtų sustabdyti Rusijos oro atakas.

Europos šalys iki šiol teigė, kad lėktuvų nepristatys, o didžioji dalis tiekiamų ginklų yra lengvoji ginkluotė ir prieštankinės bei priešlėktuvinės raketos.

Artėja sunkios dienos 

NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas penktadienį NATO užsienio ministrų susitikime Briuselyje perspėjo, kad ateinančios dienos Ukrainoje „greičiausiai bus dar blogesnės“.

J. Stoltenbergas taip pat paragino V. Putiną atsitraukti iš Ukrainos.

„Ateinančiomis dienomis Ukrainoje greičiausiai bus daugiau mirčių, dar daugiau kančios ir nuostolių“, – sakė J. Stoltenbergas.

NATO vadovas perspėjo, kad Rusija greičiausiai pasitelks „dar sunkesnės ginkluotės“. J. Stoltenbergas teigė, kad negalima abejoti, kad šis karas yra „V. Putino karas“.

„Tai karas kurį jis pasirinko sukelti prieš taikią šalį“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Raginame prezidentą V. Putiną nedelsiant nutraukti šį karą, be jokių sąlygų išvesti visas savo pajėgas iš Ukrainos ir pradėti tikrą diplomatiją“, – penktadienį spaudos konferencijos metu sakė NATO vadovas.

J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO „nėra šio konflikto dalis“, bet turi „pareigą užtikrinti, kad jis neperaugtų ir neišplistų už Ukrainos ribų“.

Jis sakė, kad tai būtų dar labiau „niokojantis ir pavojingas“ veiksmas.

NATO užsienio reikalų ministrai sutarė, kad NATO santykiai su Rusija „ilgalaikėje perspektyvoje iš esmės pasikeitė“, pridūrė J. Stoltenbergas.