VŽ paaiškina: kokie yra skirtumai tarp NATO sutarties 4 ir 5 straipsnių
Iškart po to, kai ketvirtadienio ankstyvą rytą Kremlius pradėjo karą Ukrainoje, Baltijos valstybės, Lenkija ir kitos sąjungininkės iš rytinio NATO flango inicijavo prieš daugiau kaip septynis dešimtmečius pasirašytosios Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnio aktyvavimą.
Tarp pareikalavusių tai padaryti buvo ir Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba.
Operatyviai imtasi veiksmų
Jau ketvirtadienį aukščiausioji NATO politinė institucija Šiaurės Atlanto taryba, surengė konsultacijas pagal Aljanso sutarties 4 straipsnį.
„Peržiūrėjus NATO gynybos planus, nuspręsta imtis papildomų veiksmų stiprinant atgrasymą ir gynybą visame Aljanse. Pabrėžiama, kad NATO priemonės išlieka prevencinėmis, proporcingomis ir neeskaluojančiomis“, – pranešė Krašto apsaugos ministerija.
„Išplitusi Rusijos agresija kelia grėsmę visam pasauliui ir visoms NATO šalims, todėl inicijuojamos NATO konsultacijos dėl sąjungininkių saugumo stiprinimo, siekiant įgyvendinti papildomas priemones sąjungininkių gynybai užtikrinti“, – situaciją komentavo Kaja Kallas, Estijos premjerė.
Septintas kartas istorijoje
1949 m. balandį Vašingtone pasirašytosios Šiaurės Atlanto sutarties, kuria buvo įsteigta NATO organizacija, 4 straipsnis yra laikomas vienu esminių šiame dokumente.
Straipsnis numato, kad Aljansui priklausančios šalys rengia konsultacijas, kai tik jaučia grėsmę kurios nors sąjungininkės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Oficialios ir intensyvios konsultacijos tęsiamos tol, kol Šiaurės Atlanto taryba mato būtinybę tai daryti.
Be kita ko, NATO sutarties 4 straipsnio aktyvavimas reiškia dar ir tai, kad Aljanso kariniams vadovams suteikiamos teisės operatyviau reaguoti į susiklostančią padėtį ir priimti skubesnius sprendimus dėl Aljanso pajėgumų perdislokavimo ar pastiprinimo.
Antai šįkart NATO karinei vadovybei suteikti įgaliojimai padidinti Aljanso pajėgumų parengtį. Pranešama, kad ne tik didinami pajėgumai Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir kitose šalyse rytiniame NATO flange, bet ir iki trijų dienų trumpinamas papildomų būtinųjų gynybinių pajėgumų pasirengimas galimam permetimui į regioną.
Tai septintas kartas per beveik 73 metų Aljanso istoriją, kai aktyvuojamas Sutarties 4 straipsnis. Paskutinį kartą tai daryta 2014-aisiais, Rusijai aneksavus Krymą ir kariniais būdais parėmus separatistus Rytų Ukrainoje.
Kertinis straipsnis – „visi už vieną, vienas už visus“
Aktyvuodama 4 straipsnį ir rytiniame flange didindama Rusijos atgrasymo priemones NATO taip pat pabrėžė savo įsipareigojimą laikytis Šiaurės Atlanto sutarties kertinio straipsnio – penktojo, dažniausiai vadinamo „vienas už visus, visi už vieną“.
„Mūsų įsipareigojimas yra geležinis – sąjungininkai yra kaip niekada vieningi ir pasiruošę ginti vieni kitus“, – pabrėžė Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius.
Pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas yra laikomas jų visų užpuolimu.
[infogram id="d2abb783-cc2e-47e9-8e8a-56070c43f093" prefix="ibn" format="interactive" title="Šiaurės Atlanto sutartis dėl NATO įsteigimo"]
Kol kas nė vienai Aljanso narei nekyla tiesioginio užpuolimo pavojus, tačiau Šiaurės Atlanto taryba pabrėžė, kad NATO 5 straipsnis bus aktyvuotas nedelsiant, kai tik bus konstatuota tokia agresija prieš bet kurią iš 30-ties organizacijos valstybių arba jų grupę.
Iki šiol 5 straipsnis buvo aktyvuotas tik vienintelį kartą – po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykdytų teroristinių atakų prieš JAV.
NATO vadovų teigimu, nepaisant to, kad kolektyvinė gynyba buvo vykdyta tik vieną kartą, Aljansas tam ruošiasi nuolat.
[infogram id="f451c664-cca4-4a7f-bf07-ffd758736021" prefix="98S" format="interactive" title="Putino karas :: NATO plėtra"]
Visas naujausias žinias apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą galite sekti šioje portalo naujienų juostoje.
