L. Kojala po V. Putino sprendimo mato 2 galimus scenarijus

Pirmasis, anot analitiko, kad Donecko ir Luhansko pseudorespublikos atverčia visas kortas ir atpalaiduoja Ukrainą nuo spaudimo įgyvendinti Minsko susitarimus Kremliui palankiomis sąlygomis.
„Pirma vietos rinkimai, po to – sienos kontrolės atkūrimas ir pajėgų išvedimas. Kitaip tariant, Rusija nebetenka politinio sverto Kijevo atžvilgiu, kurį akcentavo nuo pat pasirašymo 2014–2015 m., kai Ukrainą spaudė Rusijos remiamos pajėgos“, – savo feisbuko paskyroje rašo L. Kojala.
Visus naujausius pranešimus galite sekti čia.
Be to, pasak jo, suniokotų teritorijų išlaikymas šiuo scenarijumi tampa vien Rusijos atsakomybe, be perspektyvos to atsikratyti. Jis dalijasi Vienos tarptautinės ekonomikos instituto skaičiavimais, kad Donbaso reintegracijos kaštai siektų mažiausiai 22 mlrd. USD.
„Tai galėtų būti žingsnis, kuriuo V. Putinas bando „išsaugoti veidą“ rodydamas į geopolitinę pergalę (ne veltui saugumo tarybos posėdyje tiek kartų kartota, jog maždaug 1 mln. vietos gyventojų jau gavo Rusijos pasus) ir nevykdyti tolesnės eskalacijos. Tačiau tai būtų Pyro pergalė“, – mano Rytų Europos studijų centro direktorius.
Antrasis scenarijus, svarsto jis, apimtų tai, jog „respublikos“ taptų placdarmu Rusijos pajėgoms tęsti provokacijas ir karinius veiksmus.
„Juk net nėra aišku, kur prasideda ir kur baigiasi pseudorespublikų ribos, jos gali būti suvokiamos daug plačiau, nei esama skiriamoji okupuotų teritorijų linija. Juolab kad šis Kremliaus sprendimas iššauks Vakarų sankcijas“, – rašo ekspertas.
Jis primena, kad apie tai tarybos posėdyje kalbėjo Medvedevas, teigdamas, kad po karo Sakartvele Vakarai kritikavo Rusiją, bet greitai patys atbėgo tartis į Kremlių, „nes Rusija daug svarbesnė nei Sakartvelas (ar šiuo atveju Ukraina)“.
„Žinoma, tarp šitų variantų yra daugybė atspalvių“, – pažymi L. Kojala.
[infogram id="19b0a1be-6a26-45c0-a1cb-a3b679b0d03a" prefix="7Gk" format="interactive" title="Kremliaus agresija (Putino karas):: karinės pajėgos Rytų Europoje ir Ukrainos pasienyje"]