JAV viceprezidentė: jei Rusija veršis, įvesime eksporto kontrolę ir finansines sankcijas

„Įvesime plataus masto finansines sankcijas ir eksporto kontrolę. Taikysime sankcijas Rusijos finansų įstaigoms ir pagrindinėms pramonės šakoms. Taikysimės į tuos, kurie prisideda prie šios neišprovokuotos invazijos, ir į tuos, kurie jai padeda“, – CNN cituoja J. Harris

Ji sakė: „Nedvejokite – šių plataus masto ir koordinuotų priemonių taikymas padarys didelę žalą tiems, kurie turi būti patraukti atsakomybėn.“

JAV prezidentas Joe Bidenas yra sakęs, kad svarstytų galimybę taikyti sankcijas pačiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Tačiau J. Bideno administracija neatskleidė pavardžių tų, kuriems ketina taikyti sankcijas.

Kita JAV įstatymų leidėjų svarstoma galimybė, kuri turėtų didelį atgarsį Rusijoje, atjungimas nuo SWIFT – tinklo, jungiančio tūkstančius finansų įstaigų visame pasaulyje. Taip taptų beveik neįmanoma daryti pinigines perlaidas nei į Rusiją, nei iš jos. VŽ rašė, jog Europos bankai jau tikrino sistemas ir modeliavo, kaip atjungti Rusiją nuo SWIFT Ukrainos užpuolimo atveju.

JAV viceprezidentė konferencijoje pabrėžė tarptautinių organizacijų, institucijų, įstatymų ir sutarčių svarbą, kurios, kaip ji pakartojo, po dviejų pasaulinių karų užtikrino „precedento neturinčią taiką, saugumą ir klestėjimą“ Europoje. 

Visas šeštadienio naujienas apie įtampą Ukrainoje galite sekti čia.

J. Harris pabrėžė, kad šių esminių principų esmė yra įsitikinimas, jog turi būti gerbiamas tautų suverenitetas, kad tautos turi teisę pačios pasirinkti savo vyriausybes ir sąjungas, o „valstybių sienos neturėtų būti keičiamos jėga“.

„Rusijos agresijos akivaizdoje mane nuramino ir padrąsino transatlantinėje bendruomenėje plačiai paplitęs sutarimas, kad šios taisyklės ir normos bus ginamos“, – pagrindinėje renginio scenoje kalbėjo K. Harris.

Ji pažymėjo, kad Rusijos žodžiai neatitinka jos realių veiksmų, Kremlius „tikina esantis pasirengęs deryboms, tačiau tuo pat metu siaurina diplomatijos galimybes“.

Ji pabrėžė, kad JAV laikosi „geležinio“ įsipareigojimo laikytis NATO 5 straipsnio, kuriame sakoma, kad jei kuri nors Aljanso narė bus užpulta, kiekviena kita narė laikys tai visų narių užpuolimu ir imsis skubių atsakomųjų veiksmų.

„Nesustosime ties ekonominėmis priemonėmis, – sakė JAV viceprezidentė. – Toliau stiprinsime savo NATO sąjungininkus rytiniame flange.“

J. Bidenas oficialiai pritarė 3.000 JAV karių dislokavimui Lenkijoje, Vokietijoje ir Rumunijoje, kad būtų sustiprintos NATO šalys Rytų Europoje. Prezidentas tuomet pabrėžė, kad šie kariai nebus dislokuoti kovoti Ukrainos viduje, o yra skirti paremti NATO sąjungininkes, jaučiančias grėsmę dėl Rusijos karinių veiksmų.

K. Harris Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose šeštadienį susitinka su Volodymyru Zelenskiu, Ukrainos prezidentu, ir Olafu Scholzu, Vokietijos kanclerius.

JAV sako, kad Rusija prie sienų su Ukraina yra sutelkusi stiprias pajėgas, kurios kartu su Rytų Ukrainos separatistais sudarytų apie 190.000 karių, tad įsiveržimas dabar tėra laiko klausimas.

Maskva tikina neketinanti pradėti invazijos ir norinti garantijų, kad Ukraina nestos į NATO. Taip pat pareikalavo išvesti NATO karius iš Rytų Europos.

[infogram id="cdcf1c54-875c-42ae-b0c6-ebbfe5f0a513" prefix="640" format="interactive" title="Putino karas :: NATO šalys pagal įstojimo datą"]