Ekonomistų skaičiavimu Lietuvos ekonomika pernai augo apie 5%

Publikuota: 2022-01-28
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Statistikos departamentui kitą pirmadienį skelbiant pirmąjį oficialų 2021 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) įvertį, BNS kalbinti ekonomikos ekspertai skaičiuoja, kad šalies ūkis pernai augo apie 5%.

Du iš penkių ekonomistų teigė, kad BVP per metus augo 4,9%, trys skaičiavo 5%, 5,,% ir 5,4% augimą. Tuo metu ketvirtojo metų ketvirčio augimo prognozės siekia 4,2–6,2%. 

Ekspertų vertinimu, BVP pernai augino vidaus vartojimas, spartus pramonės tempas, eksportas. Be to, didelės įtakos sparčiam ekonomikos augimui turėjo žema 2020 metų bazė. 

„2021-ieji – atšokimo nuo žemos palyginamosios bazės metai, ir nors griežtų veiklas įšaldžiusių kovos su viruso sklaida priemonių išvengti nepavyko, vakcinų atsiradimas ir ištobulintos ekonominės pagalbos priemonės ir Lietuvos ekonomikos struktūros atsparumas pandemijos grėsmėms leido atskirti procesus sveikatos fronte nuo ekonomikos“, – teigė Indrė Genytė-Pikčienė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

BVP augino vidaus vartojimas, pramonė, investicijos

Ekspertų teigimu, ekonomikos plėtra pernai rėmėsi tiek vidaus vartojimu, tiek ir įspūdingais į eksportą orientuotų veiklų rezultatais, o palanki kreditavimo aplinka ir siekis sumažinti priklausomybę nuo besipučiančių darbo kaštų lėmė didesnes investicijų apimtis.

„Praėjusiais metais beveik nebuvo augimą slopinusių veiksnių – eksporto užsakymai buvo aukštumose, pramonė klestėjo, jei kas ją slopino, tai ne paklausos, o nebent žaliavų, komponentų bei darbuotojų trūkumas“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

Jis pastebi, jog investicijų šuolis irgi buvo įspūdingas – jos per metus išaugo dešimtadaliu. Be to, vartotojų lūkesčių ir noro išleisti pinigus neprislopino nei pandemijos bangos, nei infliacijos šuolis.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

I. Genytė-Pikčienė teigė, jog pirmoje metų pusėje ilgo karantino padarinius su kaupu kompensavo puikūs eksportuojančių sektorių, ypač apdirbamosios pramonės, rezultatai. Pasak jos, Vakarų ekonomikoms atsigaunant, staiga išaugo globali paklausa prekėms bei žaliavoms, tačiau daugelis pasaulio gamintojų jos šuolį pasitiko pustuščiais sandėliais, o Lietuvos gamybos įmonės sureagavo lanksčiai ir atsivėrusiomis nišomis pasinaudojo.

„Trumpėjant tiekimo grandinėms, jos perėmė užsakymus ir stebino istoriniais gamybos apimčių rekordais“, – teigė ji. 

Ant jos, pasibaigus karantinui, atsigavo ir į vidaus rinką orientuotos veiklos, o tam susiklostė palankios aplinkybės: vartotojų optimizmas, augantis užimtumas, dviženkliais tempais kylantys atlyginimai bei per karantiną sukauptos lėšos.

„Visa tai lėmė įspūdingą mažmeninės prekybos apyvartų augimą ir leido atsitiesti namų ūkių paklausa mintančioms paslaugoms. Prie vidaus paklausos atsigavimo stipriai prisidėjo ir rekordinis būsto rinkos aktyvumas, įliejęs energijos su šiais procesais susijusioms veikloms“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, jog BVP veikė ir bazės efektas – 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos BVP nukrito 0,2% dėl įvestų karantino priemonių, per visus 2020 metus BVP pokytis siekė 0%.

„Kadangi 2021 metų rodiklius lyginame su prastais 2020 metų rezultatais, nėra sudėtinga pasiekti ekonomikos augimą, tuo labiau, kad visame pasaulyje centriniai bankai tiesiogine to žodžio prasme spausdino pinigus ir juos kišo į ekonomiką“, – sakė A. Izgorodinas.

Jo teigimu, pernai Lietuvos gyventojai aktyviai investavo per pandemiją sutaupytus pinigus, kas kėlė į viršų statybų ir nekilnojamojo turto sektoriaus rodiklius.

Aleksandras Izgorodinas, viešųjų ryšių MB „Brandnomika” bendraįkūrėjas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Aleksandras Izgorodinas, viešųjų ryšių MB „Brandnomika” bendraįkūrėjas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad didžiausios įtakos ekonomikos augimui paskutinį praėjusių metų ketvirtį tebedarė pramonė, kurios apyvarta lyginamosiomis kainomis nenustojo stebinti, nepaisant visų išlikusių tiekimo grandinės trikdžių ir aukštų žaliavų kainų. Ketvirtis buvo sėkmingas ir prekybininkams.

„Taip pat neabejotinai metiniam BVP pokyčiui teigiamos įtakos turėjo ir didesnės pridėtinė vertė, sukurta apgyvendinimo, maitinimo, kultūros, meno, renginių organizavimo sektoriuose, nes priešingai nei 2020 metų paskutinį ketvirtį, praėjusių metų pabaigoje šie sektoriai veikė ir jiems sekėsi visai neblogai“, – sakė T. Povilauskas. 

Pasak jo, ketvirtąjį ketvirtį neigiamai BVP veikė prastesni pervežimų geležinkeliais ir krovos Klaipėdos uoste rezultatai. 

Šių metų prognozės – kuklesnės

Ekonomistai sako, kad tokio spartaus ekonomikos augimo, kaip pernai, šiemet tikėtis neverta. Anot jų, neigiamos įtakos BVP turės aukšta infliacija bei didelis neapibrėžtumas dėl geopolitinių konfliktų su Baltarusija ir Kinija, bei tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. 

N. Mačiulis prognozuoja, kad BVP augimas šiemet lėtės iki 3,2%, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas – 2,8%, o SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tikisi 3,5% augimo. 

„Prognozės yra ypač jautrios geopolitinių rizikų grėsmėms, nes Rusijos invazija į Ukrainą, užsitęsę nepalankūs Kinijos veiksmai prieš Lietuvą, Baltarusijos atsakas Lietuvai dėl galimo trąšų tranzito sustabdymo gali greitai visas prognozes pakreipti reikšmingai žemyn“, – sakė T. Povilauskas.

Pasak N. Mačiulio, geopolitiniai konfliktai gali prislopinti ir eksportą, ir gyventojų lūkesčius bei vartojimą. Be to, neigiamai gali veikti ir sparti infliacija. Kita vertus, sparčiai augantis paskolų portfelis, ES parama, rekordinės įmonių ir gyventojų santaupos, didelė užsienio paklausa leidžia tikėtis išliekančio spartaus augimo.

Ž. Mauricas sako, kad šiais metais vartojimas turėtų labai vangiai augti dėl infliacijos, be to, ekonomikos augimą sulėtins brangstantys energetikos ištekliai. 

„2020 metais Lietuvai buvo paranku, nes esame dideli importuotojai energetinių žaliavų. Jos buvo pigios, dėl to nedaug pinigų iškeliavo iš Lietuvos ir į kitus sektorius nukeliavo. O dabar labai daug pinigų iškeliaus iš Lietuvos, mes net einamosios sąskaitos balansą šiek tiek neigiamą turėsime šiemet, jei toliau kainų šuoliai tęsis“, – sakė ekonomistas. 

Jis taip pat mano, jog 2020-2021 metai Lietuvoje buvo pramonės aukso amžius, tačiau šiemet augimas neabejotinai bus lėtesnis. Pasak Ž. Maurico, neigiamai pramonę gali paveikti konfliktas su Kinija, be to, gamybą gali sulėtinti ir energetikos kainų šuoliai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
„Profarma“ žada skųsti nuosprendį dėl greitųjų testų

Bendrovė „Profarma“ antradienį pranešė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui skųsianti sprendimą greitųjų COVID-19...

Izraelis didina dujų gavybą

Izraelis puoselėja ambicingus gamtinių dujų gavybos jūros šelfe didinimo planus, tikėdamasi artimiausioje...

Pramonė
10:00
Pirmadienį nustatyta 20 naujų COVID-19 atvejų

Praėjusią parą nustatyta 20 naujų COVID-19 atvejų, nė vienas žmogus nemirė, rodo antradienį paskelbti...

Prezidentūrą nuvylė Vengrijos sprendimas blokuoti Rusijos naftos embargą

Vengrijos sprendimas blokuoti Europos Sąjungos siekį įvesti Rusijos naftos embargą – nuviliantis, sako...

Teismas per Rusijos URM M. Gorbačiovui išsiuntė Sausio 13-osios įvykių ieškinio dokumentus

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė Sausio...

Iš „Azovstal“ į separatistų kontroliuojamus Ukrainos miestus evakuota šimtai Ukrainos gynėjų

Daugiau kaip 260 pulko „Azov“ ir kitų Ukrainos pajėgų dalinių karių, atkakliai gynusių „Azovstal“...

Kabeliai - labai svarbus vėjo jėgainių parko patikimumo rodiklis Verslo tribūna

Pernai spalį Ekonomikos reikalų ir susisiekimo ministerija žiniasklaidos ir tyrimų bendrovei „Kantar“ užsakė...

Pramonė
06:30
Norint eksporto, reikia inovacijų Verslo tribūna

Kitąmet trisdešimties metų jubiliejų minėsianti UAB „Henris“ iš Šiaulių jau daugelį metų garsėja kaip solidus...

Inovacijos
06:20
„Iki“ padeda spręsti aktualiausias elektromobilių įkrovimo problemas Verslo tribūna 4

Vien šiemet šalia prekybos tinklo „Iki“ parduotuvių atsiras 40 elektromobilių įkrovimo stotelių, kuriose...

Prekyba
06:00
Prekybininkams ir tiekėjams – nauja darbų lavina: pokyčiai konkurencijos teisėje koreguos sutartis Premium

Europos Komisija (EK) patvirtino naujas taisykles, taikomas vertikaliesiems susitarimams, kurios pakeis...

Prekyba
05:45
Ukrainos karo pamokos: atėjo metas žaliosios energijos proveržiui Verslo tribūna 2

Dėl prasidėjusio karo Ukrainoje Europos Sąjunga (ES) pasiryžo dar labiau skatinti žaliosios energijos...

Pramonė
05:00
Vengrijos premjeru prisaikdintas V. Orbanas kritikuoja „savižudiškus“ Vakarus

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, balandį didele persvara laimėjęs rinkimus, pirmadienį buvo oficialiai...

Verslo aplinka
2022.05.16
ES ministrams nepavyko susitarti dėl 6-ojo sankcijų Rusijai paketo 4

ES užsienio reikalų ministrams pirmadienį nepavyko susitarti dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, per spaudos...

Verslo aplinka
2022.05.16
R. T. Erdoganas: Turkija neištars „taip“ Švedijos ir Suomijos narystei NATO 13

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nepritaria Suomijos ir...

Verslo aplinka
2022.05.16
E. Macronas paskyrė E. Borne naująja Prancūzijos premjere

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskyrė darbo ministrę Elisabeth Borne naująja šalies...

Verslo aplinka
2022.05.16
ES dėl rusiškos naftos embargo pasirengusi nutiesti naftotiekį į Vengriją

Europos Sąjunga (ES) pasirengusi finansuoti naftotiekio į Vengriją tiesimą – tai dar vienas bandymas įtikinti...

Verslo aplinka
2022.05.16
MC20 Cielo: pristatome naujojo Maserati spyder vardą Verslo tribūna

Modena, 2022 m. gegužės 16 d. – Maserati jau pasiruošė dar vieno naujo modelio pristatymui: tai visiškai...

Greitųjų COVID-19 testų byloje teismas valstybės naudai priteisė daugiau kaip 4 mln. Eur 5

Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad už greituosius koronaviruso testus buvo permokėta, ir dviem...

Verslo aplinka
2022.05.16
Švedijos premjerė: sieksime narystės NATO drauge su Suomija

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pirmadienį paskelbė, kad Švedija kartu su Suomija sieks...

Verslo aplinka
2022.05.16
V. Putinas: Suomijos ir Švedijos stojimas į NATO – ne grėsmė, bet karinės infrastruktūros plėtra gali „sukelti atsaką“ 1

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad nors Maskva Suomijos ir Švedijos sprendimo...

Verslo aplinka
2022.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku