Po daugiau nei septynių valandų JAV ir Rusijos derybos Ženevoje baigėsi
Pranešimas yra papildytas informacija apie pokalbių baigtį.
Dvišalės derybos prasidėjo 8:55 val. Ženevos (9:55 val. Lietuvos) laiku ir tęsėsi daugiau nei septynias valandas. Skelbiama, kad pokalbių metu buvo padaryta tik trumpa pusvalandžio pietų pertrauka.
W. Sherman po pokalbių su Rusijos kolega pareiškė, kad pirmadienį kalbėjosi apie abipusius žingsnius siekiant deeskaluoti padėtį raketų ir pratybų klausimais, tačiau dar kartą perspėjo Maskvą, kad ši brangiai sumokėtų, jei užpultų Ukrainą.
„Pasiūlėme daug idėjų, kaip abi mūsų šalys galėtų imtis abipusių veiksmų, kurie atitiktų mūsų saugumo interesus ir pagerintų strateginį stabilumą“, – po derybų Ženevoje su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu žurnalistams sakė W. Sherman.
Iškart po derybų surengtoje spaudos konferencijoje Rusijos derybininkas S. Riabkovas pakartojo Kremliaus poziciją, kad Rusija neketina imtis agresijos prieš Ukrainą.
„Mes paaiškinome JAV atstovams, kad mes neturime jokių planų įsiveržti į Ukrainą“, – spaudos konferencijos metu sakė S. Riabkovas.
Rusijos atstovas taip pat tikino, kad JAV atstovei W. Sherman „išaiškino savo nuogąstavimus dėl NATO plėtros“ ir pridūrė, kad Rusija nemato „jokių bandymų iš Amerikos pusės suprasti mūsų iškeltų klausimų aktualumą“.
JAV atstovė W. Sherman negalėjo atsakyti į klausimą, ar Rusija artimiausiu metu ketina deeskaluoti situaciją.
„Aš nežinau, ar mes žinome atsakymą į šį klausimą. Rusija gali įrodyti, kad neturi jokių planų įsiveržti į Ukrainą sugrąžindama sutelktus karius. Arba paaiškindama mums, kokios pratybos yra vykdomos ir koks yra jų tikslas“, – pirmadienį sakė JAV atstovė.
Ji sakė pasiūliusi tolesnes derybas dėl raketų dislokavimo, Rusijai išdėsčius reikalavimų sąrašą Vašingtonui ir NATO, o Vakarams kaltinant Maskvą, kad ši ruošiasi surengti didelio masto puolimą prieš Ukrainą, prie kurios sienų sutelkta apie 100.000 karių.
W. Sherman pabrėžė atmetusi Rusijos raginimą suteikti garantijų, kad Ukraina neprisijungs prie NATO.
„Mes tvirtai atstumiame saugumo pasiūlymus, kurie Jungtinėse Valstijose tiesiog yra pasmerkti žlugti. Niekam neleisime uždaryti NATO atvirų durų politikos“, – teigė ji.
Pasak W. Sherman, jei Rusija įsiverš, „ji brangiai sumokės ir sulauks reikšmingų pasekmių, gerokai didesnių nei 2014 metais“, kai Maskva užėmė Krymo pusiasalį ir ėmė remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, kur per konfliktą jau žuvo per 13.000 žmonių.
Tuo metu Rusija perspėjo JAV, kad be pažangos trimis jai esminiais aspektais darbo kitais saugumo klausimais galimybė būtų abejotina, sakė S. Riabkovas.
„Paaiškinome, kodėl gauti teisines garantijas dėl NATO nesiplėtimo yra absoliuti būtinybė, kodėl būtinai turime gauti teisines garantijas, kad prie Rusijos sienų nebus dislokuota smogiamųjų ginklų, galinčių pataikyti į mūsų teritorijoje esančius taikinius, ir kodėl mes keliame klausimą, kad NATO turėtų didžiąja dalimi atsisakyti materialinės plėtros į teritorijas valstybių, įstojusių į NATO laikotarpiu po 1997 metų“, – kalbėjo S. Riabkovas per spaudos konferenciją po derybų su JAV atstovais.
Jis taip pat sakė, jog Rusija patikino amerikiečių kolegas, kad neplanuoja pulti Ukrainos ir kad eskalacijos scenarijus negalimas.
Dar prieš derybas buvo skelbta, kad didelio progreso po šiandienos pokalbių nesitikima.
Sekmadienio vakarą W. Sherman ir S. Riabkovas buvo susitikę darbinės vakarienės, tačiau šiandien buvo pagrindinė derybų diena.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- V. Putino agresija Ukrainoje kainuotų brangiai ir atsisuktų prieš jį patį
- V. Putino reikalavimai neįmanomi, analitikai įžvelgia paslėptų kėslų
- V. Putino planas Ukrainai vis dar miglotas, bet ruošiamasi blogiausiam
- V. Putino ir J. Bideno derybos: Vakarai vėl grįžo bent jau Kremliaus akyse
JAV ir Rusija nubrėžė aiškias linijas prieš svarbias derybas dėl Ukrainos. Vašingtonas perspėjo dėl konfrontacijos rizikos, o Maskva atmetė bet kokią galimybę daryti kokių nors nuolaidų. Baltieji rūmai prieš derybas ragino atidžiai žvelgti į Rusijos žiniasklaidoje galimai pasirodysiančią informaciją apie Amerikos padarytas nuolaidas Rusijai. JAV sąjungininkai raginami visų pirma pasitikrinti informaciją su Vašingtonu.
Pirmi signalai progreso nežada
JAV pokalbio metu turėjo priminti Rusijai, kad Maskvos agresijos atveju šalies laukia griežčiausios kada nors taikytos ekonominės sankcijos, įskaitant finansines sankcijas bei Vokietijos ir Rusijos dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ žlugimą. Kol kas dujotiekio projektas laukia licencijų tiek iš Berlyno, tiek iš Briuselio.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį ragino Rusiją nesiimti agresijos ir rinktis diplomatinį kelią. Tuo metu Kremlius, smarkiai spaudžiamas atitraukti pajėgas nuo sienos su Ukraina, reikalavo plataus naujo saugumo susitarimo su Vakarais.
„Yra dialogo ir diplomatijos kelias, mėginant išspręsti kai kuriuos nesutarimus. Kitas kelias yra konfrontacija ir didžiuliai padariniai Rusijai, jeigu ji atnaujins agresiją prieš Ukrainą. Ketiname patikrinti, kokį kelią pasiruošęs rinktis prezidentas (Vladimiras) Putinas“, – sekmadienį televizijai CNN sakė A. Blinkenas.
VERSLO TRIBŪNA
Pastaraisiais metais sparčiai populiarėjęs integruoto finansavimo (angl. embedded finance) modelis toliau auga ir didina apimtis tarp verslo vartotojų. Prognozuojama, kad pernai 80 mlrd. eurų apyvartą generavę sprendimai, jau iki 2030 m. visame pasaulyje paaugs dar daugiau nei tris kartus - iki 270 mlrd. eurų. Verslininkų laiką taupantys sprendimai vis dažniau pastebimi ir Lietuvos rinkoje.
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta apklausa rodo, kad didžiausia vertybe šalies gyventojai laiko asmeninę ir šeimos gerovę – taip mano 82 proc. apklaustųjų. Pasaulyje tvyrantis neapibrėžtumas koreguoja ir darbdavių prioritetus: formuodamas papildomų naudų krepšelį darbuotojams, verslas vis dažniau atsižvelgia į konkrečius jų poreikius ir akcentuoja sprendimus, kurie stiprina finansinio saugumo jausmą.
Apie perdegimą šiandien kalbama vis dažniau, tačiau sveikatos priežiūros specialistų bendruomenėje jis vis dar dažnai lieka nepastebėtas. Nuolatinė atsakomybė už pacientų sveikatą, įtampa dėl klaidų kainos ir ilgos darbo valandos sukuria emocinį krūvį, dažnai slepiamą po profesine ramybe. Kol šypsena tampa kauke, o vidinis nuovargis – kasdieniu, bet nutylimu palydovu.
Spalio 14 d. „Microsoft“ nutraukia populiariausios pasaulyje operacinės sistemos „Windows 10“ nemokamą palaikymą. Ką toliau daryti naudojantiems „Windows 10“, kokie pavojai jiems gresia, kokių sprendimų patartina imtis? Į šiuos klausimus atsako Jonas Černauskis, valdomų „Cloud“, „DevOps“ ir IT paslaugų teikėjo „Skaylink Lietuva“ projektų vadovas.
Vienas aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas šeštadienį užsiminė, kad Vašingtonas gali būti pasiruošęs aptarti su Rusija galimybę, kad abi pusės apribotų raketų sistemų dislokavimą, taip pat karinių pratybų dydį ir mastą.
Tačiau A. Blinkenas perspėjo, kad bet koks teigiamas derybų rezultatas labai priklausys nuo Rusijos pasiruošimo atsisakyti agresyvios pozicijos, kurią jis prilygino „eskalavimo atmosferai įrėmus ginklą Ukrainai į galvą“.
Per pirminę darbinę vakarienę su S. Riabkovu JAV atstovė W. Sherman „pabrėžė JAV įsipareigojimą tarptautiniams suvereniteto, teritorinio vientisumo ir suverenių valstybių laisvės rinktis savo aljansus principams“, sakoma Valstybės departamento pranešime.
Prieš derybas S. Riabkovas Rusijos naujienų agentūroms sakė, kad Maskva neva nusivylusi signalais, sklindančiais iš Vašingtono ir Briuselio, kuriame įsikūrusios NATO ir Europos Sąjungos būstinės.
Sekmadienį Ženevoje duodamas interviu Kremliaus naujienų agentūrai TASS S. Riabkovas kaltino NATO dešimtmečius mėginus „atstumti“ Rusiją.
„Taigi, NATO turėtų susikrauti daiktus ir grįžti prie 1997 metų sienų“, – tvirtino jis.
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius socialiniame tinkle „Twitter“ sureagavo į Rusijos pusės pareiškimus apie nuviliančius signalus.
„Rusija nusivylusi JAV signalais prieš pokalbius Ženevoje. Tačiau pokalbiai ir neturi tikslo padaryti Kremlių laimingą. Vis dar yra vilties, kad Maskva sugrįš iš paralelinės realybės, kurią susikūrė, kurioje tarptautinė teisė ir normos neegzistuoja“, – socialiniame tinkle rašė L. Linkevičius.
Rusija daro didžiulį spaudimą Ukrainai nuo 2014 metų, kai Kijeve įvykusi provakarietiška Maidano revoliucija nuvertė Kremliui palankią vyriausybę ir pradėjo stiprinti ryšius su Europa.
Neilgai trukus Rusija užgrobė ir aneksavo Krymo pusiasalį, taip pat rėmė Rytų Ukrainoje veikiančius separatistus per konfliktą, nusinešusį jau daugiau kaip 13.000 žmonių gyvybių.
Derybos su Jungtinėms Valstijomis pradeda diplomatinių pastangų išvengti krizės savaitę, per kurią Rusijos pareigūnai taip pat susitiks su NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnais.
