Pasaulinis turizmo sektorius dėl pandemijos šiemet neteks 1,78 trln. Eur pajamų
Madride įsikūrusios organizacijos prognozės skelbiamos Europai kovojant augančiu COVID-19 atvejų skaičiumi bei naujajam omikron variantui plintant visame pasaulyje.
Tarptautinių turistų srautai šiais metais išliks 70–75% mažesni nei 1,5 mlrd. turistų skaičius, užfiksuotas 2019 metais, prieš prasidedant COVID-19 pandemijai. Pasak JT organizacijos, sumažėjimas panašus į 2020 metų rodiklius.
Pasaulinis turizmo sektorius dėl pandemijos praėjusiais metais jau prarado tokią pačią – 1,78 trln. Eur (2 trln USD) – sumą, todėl, anot PTO, jis tapo vienu iš sektorių, kuriuos labiausiai paveikė sveikatos krizė.
Nors JT institucija, atsakinga už turizmo skatinimą, neskelbia prognozių, kaip sektorius seksis kitais metais, vidutinės trukmės perspektyvos nėra džiuginančios.
„Nepaisant pastaruoju metu stebėto padėties pagerėjimo, netolygus skiepijimo lygis visame pasaulyje ir naujos COVID-19 atmainos, tokios kaip delta ir omikron, gali turėti įtakos ir taip lėtam bei trapiam atsigavimui“, – teigiama pranešime.
Nauji pandeminiai apribojimai ir karantinai, įvesti keliose šalyse pastarosiomis savaitėmis, rodo, kad „situacija yra labai nenuspėjama“, naujienų agentūrai AFP teigė PTO vadovas Zurabas Pololikashvilis.
„Tai istorinė turizmo pramonės krizė, bet vėlgi – turizmas turi savybę gana greitai atsigauti“, – pridūrė jis prieš antradienį Madride prasidėsiančią kasmetinę PTO generalinę asamblėją.
„Tikrai tikiuosi, kad 2022-ieji bus daug geresni nei 2021-ieji“, – pridūrė jis.
Sutrikę turistai
Nors praeityje tarptautinis turizmas yra nukentėjęs nuo ligų protrūkių, koronaviruso geografinis paplitimas yra beprecedentis.
Be su virusu susijusių kelionių apribojimų, sektorius taip pat kovoja su ekonomine įtampa, kurią sukėlė pandemija, naftos kainų šuolis ir tiekimo grandinių sutrikimai, nurodė PTO.
Z. Pololikashvilis paragino valstybes suderinti savo kovos su virusais protokolus ir apribojimus, nes turistai „sutrinka ir nežino, kaip keliauti“.
Tarptautinių turistų skaičius vasaros sezono metu šiauriniame pusrutulyje „atsigavo“ dėl padidėjusių kelionių skaičiaus, sparčios vakcinacijos ir sušvelnintų įvažiavimo apribojimų daugelyje šalių, pranešė PTO.
„Nepaisant pagerėjimo trečiąjį ketvirtį, atsigavimo tempas įvairiuose pasaulio regionuose išlieka netolygus dėl įvairaus griežtumo mobilumo apribojimų, skiepijimo rodiklių ir keliautojų užtikrintumo“, – priduriama pranešime.
Trečiąjį ketvirtį turistų srautai į kai kurias Karibų jūros ir Pietų Azijos salas bei kai kurias Pietų Europos vietas priartėjo prie, arba kartais viršijo ikipandeminį lygį.
Tačiau kitose šalyse turistų srautai neatsigavo, ypač Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, kur atvykstančiųjų skaičius sumažėjo 95%, palyginti su 2019 metais, nes daugelis krypčių liko uždarytos nebūtinoms kelionėms.
Uždarytos sienos
Pasak PTO, šiuo metu turistams visiškai uždarytos išlieka 46 vietos – 21% visų pasaulio krypčių.
Dar 55 šalių sienos iš dalies uždarytos lankytojams iš užsienio, o tik keturios valstybės – Kolumbija, Kosta Rika, Dominikos Respublika ir Meksika – panaikino visus su koronavirusu susijusius apribojimus.
PTO metinėje generalinėje asamblėjoje, kuri vyks iki penktadienio, daugiausia dėmesio bus skiriama kelionių sektoriaus ateičiai.
Renginys, į kurį susirinks atstovai iš 159 organizacijos narių, iš pradžių turėjo vykti Marakeše, tačiau Marokas spalio pabaigoje nusprendė šio renginio nerengti, nes daugelyje šalių padaugėjo COVID-19 atvejų.
Iki prasidedant pandemijai turizmo sektoriui teko apie 10% pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) ir darbo vietų.
Prašo paramos, pasigenda strategijos
VŽ jau rašė, kad Lietuvos Turizmo sektoriaus atstovai prašo daugiau paramos iš valstybės bei pasigenda aiškios strategijos ir vieningos veikimo krypties.
Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, sakė, jog įmonėms būtina pagalba išlaikant darbuotojus bei šildymo kaštams padengti.
VERSLO TRIBŪNA
Pirmosios dienos naujajame „Ellex Valiunas“ biure „Jasinskio 2“ prasideda ne nuo oficialių kalbų, o nuo garsiai išsprūstančių: „Va čia tai biuras!“ Įkurtuvių šurmulys sklinda po visas erdves: vieni bando, kaip veikia išmaniąja programėle atidaromos durys, kiti tikrina ergonomiškas kėdes ir reguliuojamo aukščio stalus, treti apžiūrinėja biure sukabintą meno kolekciją ar žavisi per langus matoma Senamiesčio panorama, leisdami sau tyliai akimirką pasimėgauti mintimi, kad čia prasideda naujas komandos etapas.
MO muziejus – viena ryškiausių nevyriausybinio sektoriaus kultūros iniciatyvų Lietuvoje. Per mažiau nei dešimtmetį jis tapo ne vien šiuolaikinio meno erdve, bet ir saugia vieta visuomenės refleksijai. Tačiau tokiam vaidmeniui reikalinga ne tik kūrybinė vizija, bet ir laisvė – o ją užtikrinti padeda ilgalaikiai, pasitikėjimu grįsti ryšiai su verslu. Vienas jų – MO partnerystė su „Švyturys-Utenos alus“, prasidėjusi dar prieš muziejaus atidarymą ir iki šiol išliekanti viena tvirčiausių muziejaus atramų.
Lietuva per rekordinį laiką pasiekė Europos gerovės lygį, tačiau šiandien matome, kad prie komforto pripratome per greitai. Įsigalinti tingumo kultūra, augantis lūkesčių ir realybės atotrūkis bei lėtėjantis produktyvumas rodo, kad rizikuojame prarasti konkurencingumą greičiau nei jį sukūrėme.
Vilniuje butų pardavimai, augę visus metus, lapkritį kai kuriems NT vystytojams pateikė naujus rekordus; pavyzdžiui, vos pasirodžius informacijai apie „Omberg Group“ projektą „Šiaurės siestos“ Vilniuje, Visoriuose, per pirmas 24 val. parduoti net 24 butai.
„Prašome padėti verslo viešbučiams, siūlome pagal kritimą užimtumo 50% ir daugiau, tai paliestų ir regionuose esančius, ir miestuose. Tai nėra didelės sumos, nes mes neišgyvensime. Viešbučiai virs butais, o jei valstybei nereikia nei turizmo, nei viešbučių, tai yra labai didelis nusivylimas“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį sakė E. Šiškauskienė.
Zigmantas Dargevičius, „Best Baltic“ viešbučių tinklo vadovas, sakė, jog būtina kalbėti apie turizmo infrastruktūros išsaugojimą.
„Jei viešbučiai negauna paramos išlaikyti žiemos metu šildymą ir kitas būtiniausias prekes, mes būsime privesti viešbučius versti butais arba jie užšals. Juk išlaikyti 6.000-7.000 kv. metrų pastatą reikia atitinkamų lėšų, o jei turistų nėra...“, – posėdyje kalbėjo jis.
Udrius Armalis, Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas, tikino, kad karantino metu didžioji dalis paramos buvo skirta stambiam verslui. Anot jo, paramos negavo kelionių agentūros, smulkieji organizatoriai, gidai.
U. Armalis siūlo smulkiam verslui bei gidams išmokėti subsidijas pagal 2019 metais sumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM). Anot jo, tam reikėtų atitinkamai apie 3 mln. ir 2 mln. Eur.
