Turizmo verslas prašo paramos, pasigenda strategijos

Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, sakė, jog įmonėms būtina pagalba išlaikant darbuotojus bei šildymo kaštams padengti.

„Prašome padėti verslo viešbučiams, siūlome pagal kritimą užimtumo 50% ir daugiau, tai paliestų ir regionuose esančius, ir miestuose. Tai nėra didelės sumos, nes mes neišgyvensime. Viešbučiai virs butais, o jei valstybei nereikia nei turizmo, nei viešbučių, tai yra labai didelis nusivylimas“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį sakė E. Šiškauskienė.

Zigmantas Dargevičius, „Best Baltic“ viešbučių tinklo vadovas, sakė, jog būtina kalbėti apie turizmo infrastruktūros išsaugojimą.

„Jei viešbučiai negauna paramos išlaikyti žiemos metu šildymą ir kitas būtiniausias prekes, mes būsime privesti viešbučius versti butais arba jie užšals. Juk išlaikyti 6.000-7.000 kv. metrų pastatą reikia atitinkamų lėšų, o jei turistų nėra...“, – posėdyje kalbėjo jis.

Udrius Armalis, Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas, tikino, kad karantino metu didžioji dalis paramos buvo skirta stambiam verslui. Anot jo, paramos negavo kelionių agentūros, smulkieji organizatoriai, gidai.

U. Armalis siūlo smulkiam verslui bei gidams išmokėti subsidijas pagal 2019 metais sumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM). Anot jo, tam reikėtų atitinkamai apie 3 mln. ir 2 mln. Eur.

„Turizmo verslo darbuotojai dirbo su pertraukomis du metus, jie prarado kvalifikaciją, darbo įgūdžius, todėl būtinas jų profesinių žinių ir kvalifikacijos atnaujinimas. Tam papildomų lėšų nereikia, reikia peržiūrėti RRF plane numatytas lėšas“, – Seimo komitete teigė U. Armalis.

Jis taip pat pabrėžė, jog būtina kalbėti apie aiškią turizmo atgaivinimo strategiją.  Anot jo, išvykstamasis turizmas atsigauna, vietinis turizmas, tikėtina, kitais metais smuks, o atvykstamasis atsigaus ne anksčiau kaip po dvejų metų.

„Blogiau yra tai, kad sunaikinta infrastruktūra. Gidai, kurie veda ekskursijas, pasitraukė iš verslo, o juos parengti reikės bent penkerių metų“, – kalbėjo jis.

Regina Navickienė, Turizmo rinkodaros asociacijos atstovė, teigė, jog vietos turizmui taip pat praverstų parama padengti dalyvavimo tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur“ išlaidas.

„Bent ploto nuomą, nes susidaro nemaža suma ir gal tie lietuviai, kurie dirba su vietiniu ir atvykstamuoju turizmu, sugebėtų pristatyti naujus savo sukurtus produktus“, – kalbėjo ji.

Pasak Mariaus Gorochovskio, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovo, kitąmet turizmui numatyta daugiau nei 4,3 mln. Eur, iš jų beveik 3 mln. Eur – biudžeto lėšos, o dar 1,3 mln. – Europos Sąjungos lėšos.

„Didžiąją dalį lėšų per savo veiklas panaudos įgyvendinant įvairias rinkodaros ir kitokias priemones nacionalinė turizmo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, – posėdyje sakė M. Gorochovskis.

Pasak Daliaus Morkvėno, „Keliauk Lietuvoje“ vadovo, 455.000 Eur kitąmet numatoma skirti įvairiems tyrimams, vartotojų pažinimui bei geresniam turistų apskaitos fiksavimui.

Grupinio turistų srauto atsistatymui ir pagalbai megzti ryšius su užsienio rinkomis numatoma 584.000 Eur, Lietuvos žinomumo didinimui – 800.000 Eur, o ES finansuojamoms nekomercinių Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo objektų pristatymo priemonėms – 1,3 mln. Eur.

Tuo metu parlamentaras Lukas Savickas pabrėžė, kad šios priemonės būtų tinkamos esant įprastai, o ne pandeminei situacijai, per kurią sektorius nukentėjo bene labiausiai.

„Mes negalime tiesiog taikyti to paties kurpalio turizmui, kaip ir kitiems sektoriams. Turime kalbėti apie adekvačias priemones, apie pagalbą sektoriui, kuris vis dar neatsigavo ir kurį laiką dar negalės atsigauti, tos priemonės turi būti numatytos“, – posėdyje sakė L. Savickas.

Seimo narė Laima Mogenienė taip pat teigė pasigendanti valstybės strategijos turizmo klausimais ir atsižvelgiant į situaciją.

Statistika: atvykstamasis turizmas toliau traukiasi

Statistikos duomenimis, šiemet per devynis mėnesius Lietuvos apgyvendinimo įstaigose bent vienai nakčiai buvo apsistoję 1,7 mln. turistų, 5% mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Vietos turistų skaičius minėtu laikotarpiu padidėjo kiek daugiau nei 2% iki 1,39 mln., tačiau užsienio turistų skaičius šiemet sumenko 28% iki 330.000. Per visus 2020 m. užsieniečių srautas į Lietuvą susitraukė net 73%, iš viso per praėjusius metus Lietuvoje su nakvyne apsilankė vos 521.000 užsieniečių, kai 2019 m. jų viešėjo 1,9 mln.

[infogram id="bc1814ef-55e5-4360-920c-318197a46e12" prefix="x5n" format="interactive" title="Turistų skaičius Lietuvos viešbučiuose 2012 -2020 m."]