A. Bilotaitė prašo šaulių pagalbos pasienyje su Baltarusija

„Esame dėkingi Lietuvos šaulių sąjungai už suteiktą pagalbą nuo pat valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgdami į tai, kad esant nepaprastajai padėčiai pajėgų sutelkimo klausimas tapo dar aktualesnis, kreipėmės į Šaulių sąjungą, kad įvertintų ir iš anksto suplanuotų šaulių pasitelkimo galimybes nepaprastosios padėties laikotarpiu, jeigu iškiltų jų pasitelkimo poreikis“, – trečiadienį išplatintame ministerijos pranešime cituojama A. Bilotaitė.

Prasidėjus neteisėtos migracijos krizei šauliai budėjo pasienyje nuo birželio pradžios iki liepos 19-osios.

Per šį laikotarpį neatlygintinai į pasienį suvaldyti migrantų krizės vyko 455 šauliai iš visų rinktinių. Kai kurie Šaulių sąjungos nariai į pasienį keliavo po keletą kartų. 

Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas atsargos majoras Židrūnas Šadauskis trečiadienį sakė, kad dar nesulaukta konkrečių poreikių dėl pagalbos teikimo, todėl kol kas neaišku nei kada šauliai pradės budėjimą, nei kokiais pajėgumais.

Ž. Šadauskio teigimu, šauliai padėti daugiausia galėtų savaitgaliais.

„Šauliai yra visuomenininkai, jie turi savo darbus, todėl realus pasitelkimas vyktų savaitgaliais. Aišku, jei situacija drastiškai pablogėtų, vienareikšmiškai kviestume šaulius ir darbo dienomis“, – tvirtino jis.

Anot vado pavaduotojo, savaitgaliais būtų galima pasitelkti apie 500 žmonių.

„Jeigu valstybei labai prireiks pagalbos, galima pasitelkti ir 1.000, ir 2.000“, – pridūrė jis.

Ž. Šadauskis pabrėžė, kad vieni šauliai užduočių vykdyti negali, todėl jie dirbtų drauge su pareigūnais.

Reaguojant į įtemptą padėtį Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, kai ten susirinko keli tūkstančiai neteisėtų migrantų ir bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją, nuo trečiadienio Lietuvos pasienyje su Baltarusija įvesta nepaprastoji padėtis. 

Minskas svaidosi kaltinimais

Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) neva provokuoja migrantų krizę pasienyje. Minskas svaidosi pareiškimais nepaisant akivaizdžių įrodymų, kad prieš Bendriją A. Lukašenkos režimas vykdo hibridinę ataką. Anot Minsko, režimas bendro atsako į krizę ieško su Rusija.

„Migrantų krizę išprovokavo pati ES ir jos valstybės, besiribojančios su Baltarusija“, – vizito į Maskvą metu sakė užsienio reikalų ministras.

V. Makejus teigė, jog Minskas tikisi „abipusės paramos“ iš kaimyninės Rusijos, „įskaitant bendrą atsaką dėl nedraugiškų veiksmų prieš mūsų šalį“.

Apie tai, ko siekia A. Lukašenkos režimas ir kaip galima atremti Minsko veiksmų keliamą grėsmę galima išsamiau perskaityti čia.

Į Lietuvą šiemet neteisėta pateko daugiau nei 4.200 migrantų.

Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.