Prezidento ekspertai siūlo įvesti nemokamus antikūnų testus senjorams
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad nemokami greitieji antikūnų testai senjorams padėtų nustatyti jų imuniteto lygį, konsultuoti juos dėl imuniteto ir priimti sprendimus dėl jų vakcinacijos.
Spaudos konferencijoje po Sveikatos ekspertų tarybos posėdžio penktadienį ji sakė, kad taryba taip pat aptarė klausimą dėl visos populiacijos skiepijimo.
„Manytina, kad vakcinos iš tiesų išgelbėjo jau labai daug žmonių, galima manyti, kad tas žmonių skaičius prilygsta Pagėgių miestelio dydžiui – nuo 900 iki 1.500 žmonių“, – sakė ji.
Prezidento patarėja tvirtino, kad sergamumas COVID-19 ir mirtys nuo šios infekcijos rodo itin prastą situaciją, o tam įtakos turi ir itin lėti vakcinavimo tempai, nepakankamas vyresnių nei 65-erių amžiaus gyventojų skiepijimas.
„Už rezultatą yra atsakinga Vyriausybė ir būtent ministras, kuris koordinuoja šią sritį (...). Rezultatai kalba patys už save, jie yra prasti, ypatingai , kai lyginame su kitomis šalimis. Yra daug sisteminių, vadybinių spragų, kurios mums kainuoja mirtis“, – tvirtino I. Segalovičienė.
Senjoramas reikia skiepytis, pabrėžia ministras
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pabrėžia, kad senjoras reikia ne testų, o skiepų.
„Nustokime skleisti dviprasmiškas ir neesmines žinutes: senjorams reikia ne testų, senjorams reikia skiepo. Ir mes nekurkime iliuzijos, kad kažkokiomis kitomis priemonėmis mes galėtume pasiekti rezultatą“, – žurnalistams penktadienį sakė ministras.
A. Dulkys teigia, jog vyriausiems šalies gyventojams galimybė skiepytis buvo sudaryta prioritetine tvarka vieniems pirmųjų. Buvo nuolat sudaromos vis palankesnės galimybės senjorams pasiskiepyti, tačiau dauguma jų nepadėjo.
„Darėme akciją ir su pašto darbuotojais – deja, ir šitos priemonės įtikina tik kas kokį penktą senjorą ir mes vis toliau susiduriame su ta problema“, – kalbėjo A. Dulkys.
Anot I. Segalovičienės, ekspertai akcentavo, jog yra dideli senjorų informavimo apie skiepus netolygumai, tad būtina didinti „informavimo kokybę ir veiksmingumą“, vystyti individualią prieigą, konsultacijų sistemą, siekiant išsklaidyti senjorų baimes dėl vakcinavimo.
Taip pat, ekspertų nuomone, būtina „stiprinti vadybinius sprendimus ir koordinavimą“, t.y. būtų galima valstybės lygiu paruošti metodinius sprendimus vakcinavimo klausimais – tam tikrus įrankių rinkinius, kuriais naudotųsi savivaldybių specialistai ir taip užtikrintų „gerą informavimą ir konsultacijų mechanizmą“.
Bangos pikas – spalio pabaigoje
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius profesorius Juozas Augutis tvirtino, kad matematiniai skaičiavimai ir esamos situacijos vertinimas rodo, jog kylanti nauja banga „dar turėtų kilti apie keturias savaites“, o vidutinis paros atvejų skaičius turėtų perkopti 2.500.
„Aštrų piką“, jo vertinimu, banga turėtų pasiekti spalio pabaigoje.
„Po to eitų nusileidimas. Tai, žinoma, tas bangos aukštis labai priklausys ir nuo to, kokios priemonės bus įvestos apsaugai“, – sakė J. Augutis.
„Bet galima su tam tikru patikimumu tvirtinti, kad vidutinio savaitinio rodiklio galbūt nepasieksime tokio, kokį turėjome praeitais metais – galbūt 2.500, galbūt truputėlį daugiau tas vidurkis galėtų būti. Nors atskirų dienų atvejus galėsime matyti didesnius“, – pridūrė profesorius.
Išgelbėta apie 2.000 gyvybių
Jis taip pat pabrėžė, jog praėjus pakankamam laikui nuo vakcinacijos pradžios, jau įmanoma palyginti vakcinavimo efektą ir jį įrodo, pavyzdžiui, medikų situacija: pasiekus panašų vidutinį naujų atvejų skaičių, kaip pernai, koronavirusu serga šešiskart mažiau medikų ir slaugytojų.
Pasak jo, matematiniai modeliai leidžia paskaičiuoti ir galimą vidutinį COVID-19 atvejų skaičių, jei gyventojai nebūtų vakcinuoti.
„Su labai dideliu patikimumu galime tvirtinti, kad jeigu neturėtumėme vakcinavimo, šiandien matytumėme jau ne du tūkstančius atveju, o arti keturių tūkstančių, nes epidemijos kilimo greitis, delta atmainos aktyvumas yra žymiai didesnis, nei alfa atmainos (...). Jei nebūtumėme turėję vakcinų, apie 60.000 atvejų vien tik per šiuos metus, daugiausiai rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, būtumėme turėję daugiau“, – patikino jis.
Pasak jo, vertinant mirtingumo rodiklius, siekiančius 1,5%, minėti 60 tūkst. atvejų būtų nusinešę apie 900 gyvybių „ir dar apie 1.500 gyvybių, kurias Covid-19 nusineštų kartu su kitomis ligomis“.
„Taigi, galime teigti, kad vakcina išgelbėjo arti dviejų tūkstančių gyvybių Lietuvoje“, – tvirtino J. Augutis.
VERSLO TRIBŪNA
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Jau dešimtus metus iš eilės vykstančiame „Acme grupės“ renginyje „Gerų darbų mugė“ šiemet surinkta rekordinė suma – 327 tūkst. eurų, skirta labdaringai veiklai. Suaukotos lėšos bus naudojamos tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, sprendžiančius švietimo, sveikatinimo bei kitas visuomenei aktualias problemas.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
