Atmesta per pusė tūkstančio migrantų prieglobsčio prašymų, išvyko virš šimto asmenų
Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei antradienį Seime rengiantis apžvelgti priemones, kurių buvo imtasi kilus neteisėtos migracijos krizei, ministerija informavo, kad į Lietuvą, nuo rugpjūčio pradėjus taikyti migrantų apgręžimą Baltarusijos pasienyje, nebuvo įleista apie 2.400 asmenų. Iš daugiau nei 4.100 patekusiųjų į šalį 2.604 pateikė prašymus dėl prieglobsčio. Atmetus 570 prašymų likusieji apie 2.000 tebesvarstomi Lietuvos atsakingose institucijose.
„Šiuo metu situacija pasienyje stabilizuota, tą pavyko padaryti koordinuojant veiksmus tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, nepaisant kaimyninės šalies nedemokratinio režimo pastangų panaudoti neteisėtą migraciją kaip politinio spaudimo įrankį“, – pranešime spaudai teigia vidaus reikalų ministrė.
Siūloma koreguoti ES migracijos politiką
Ministerija primena, kad nuo liepos 2-osios Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija – ji palengvino teisinį reglamentavimą ir leido sparčiau imtis sprendimų, naudoti Vyriausybės rezervo lėšas savivaldybėms ir kitų institucijų išlaidoms padengti. Reaguojant į krizę, priimti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, paspartinę prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūras, priimtas Specialusis įstatymas dėl daugiau nei 500 km fizinio barjero įrengimo prie Baltarusijos sienos, pakoreguoti kiti teisės aktai.
Ministerija pabrėžia, kad šiuo metu jautriausiuose pasienio ruožuose nutiesta apie 25 km aštrios vielos, vadinamosios koncertinos.
Taip pat akcentuojama, kad šiuo metu sienos kontrolė vykdoma sustiprintu režimu, pareigūnams iškelta užduotis „pasitelkti visas būtinas priemones, numatytas įstatymuose“, ir neleisti kirsti sienos draudžiamose vietose.
„Lietuvos patirtį perima Latvija ir Lenkija, kurios taip pat susiduria su hibridinėmis Baltarusijos atakomis“, – teigia VRM.
Ataskaitoje nurodoma, kad per tris krizės mėnesius surengti 45 dvišaliai ir daugiašaliai susitikimai, o Lietuva sulaukia vis daugiau palaikymo ir pagalbos – vien Europos Komisija Lietuvai skyrė 37 mln. Eur skubios paramos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti. Lietuva dvišaliu pagrindu taip pat sulaukė ekspertų pagalbos iš Austrijos, Estijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Ukrainos, humanitarinę, techninę pagalbą be minėtų šalių pasiūlė iš viso 18 valstybių.
„Tačiau rugsėjį Lietuva ketina kreiptis dėl papildomos finansinės paramos, nes artėjant žiemos sezonui susiduriama su naujais iššūkiais – apgyvendinimo patalpų, tinkančių lietuviškai žiemai, trūkumas, migrantų vaikų švietimas ir sveikatos priežiūra. Būtina kuo skubiau keisti ir tobulinti ES migracijos politiką, kad niekas negalėtų piktnaudžiauti mūsų prieglobsčio sistema“, – tvirtinama ministerijos pranešime.
VRM teigimu, pasiūlymai dėl ES teisės pakeitimų, leisiančių efektyviau reaguoti į krizę, šiuo metu parengti ir derinami su šalių narių vidaus reikalų ministrais.
Siūlo bilietus ir išmoką
Ministerija primena, kad Lietuva yra patvirtinusi ir savanoriško grįžimo tvarką, pagal ją sutinkantys savanoriškai grįžti į tėvynę gauna lėktuvo bilietus bei 300 Eur išmoką.
Taip pat žadama, kad artėjant šaltajam sezonui, iki spalio visi migrantai iš laikinųjų apgyvendinimo vietų bus perkelti į į stovyklavietes su šildomomis patalpomis bei „visa reikalinga infrastruktūra“. Perkeliant migrantus, prioritetas teikiamas šeimoms su mažamečiais vaikais, besilaukiančioms moterims, kitoms pažeidžiamoms grupėms.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4.100 migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
Apgręžta 20, nei vienas neįleistas
Tuo metu VSAT antradienį informavo, kad pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą apgręžta apie 20 migrantų, nė vienas neįleistas. Prieš tai sekmadienį neįleistųjų buvo apie 40, šeštadienį – apie 10.
Praėjusią parą užsieniečiai prie Lietuvos sienos iš Baltarusijos buvo priartėję ties Ignalinos, Švenčionių, Šalčininkų ir Lazdijų rajonais bei Druskininkų savivaldybe. Didžiausią migrantų grupelę sudarė ketvertas asmenų.
VSAT duomenimis, naktį ties Švenčionių rajonu Baltarusijos pusėje buvo iššautos trys signalinės raketos, o prieš vidurnaktį ten pat paleista dar viena tokia raketa.
Pasieniečiai teigia, kad tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko.
Tikisi srautų sumažėjimo
Naujausia informacija socialiniuose tinkluose apie sunkų kelią per Lietuvą į Europos Sąjungą leidžia tikėtis migrantų srauto mažėjimo, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
„Mūsų žiniomis, migrantų socialiniuose tinkluose plinta informacija, jog turbūt šitas kelias užsidaro, kadangi jis yra neperspektyvus, sunkus. Turbūt visa tai mums yra į naudą“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.
Prezidento patarėja atkreipė dėmesį, kad nors neteisėtai Lietuvos sieną bandančių kirsti migrantų srautas ir sumažėjo, o Lietuva taiko apgręžimo politiką, tai nereiškia, jog problema išspręsta.
„Šiaip ar taip, jau turime 4.000 žmonių, su kuriais reikia kažką daryti. Jų prieglobsčio prašymai turi būti labai greitai nagrinėjami“, – teigė A. Skaisgirytė.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Kibernetinio saugumo klausimai šiandien organizacijų dienotvarkėje įrašyti dėl daugybės priežasčių. Viena jų – dilema, kaip užtikrinti tinklo saugumą dinamiškoje aplinkoje. IT infrastruktūros nuolat kinta, auga, todėl tradiciniai saugumo sprendimai ima nebeveikti arba veikia apribodami verslo poreikius. Dėl to vis dažniau kalbama apie savaime apsisaugančius tinklus, turinčius jau integruotą gynybos funkciją. Vieną pažangiausių sprendimų šįmet pasiūlė pirmaujantis gamintojas „Cisco“: naujos kartos komutatorius jis sujungė su „Hypershield“ technologija.
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Patarėjos tvirtinimu, nors Lietuva su migracijos iššūkiais iš pradžių tvarkėsi gana prastai, tačiau vėliau situacija pagerėjo.
„Po sušauktos Valstybės gynimo tarybos ir labai aiškaus prezidento pokalbio su premjere, vidaus reikalų ministre, kitais ministrais buvo imtasi tokių ryžtingų priemonių“, – aiškino ji.
Šios priemonės, anot A. Skaisgirytės, – apgręžimo politikos taikymas ir fizinio barjero statymas.
