Vyriausybė galutinai apsisprendė: tvorą pasienyje su Baltarusija statys „Epso-G“
Pirmadienį Vyriausybės neeiliniame posėdyje spręsta, kam pavesti tvoros pasienyje su Baltarusija statybą, taip pat patvirtinta tvarka, kaip šis projektas turėtų būti įgyvendintas. Po neilgų diskusijų priimtas atitinkamas nutarimas.
Galutinę datą dar nustatys
Pagal Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą ir posėdžiui teiktą nutarimo projektą, 508 km ilgio fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turėtų būti baigtas kiek daugiau nei per metus – iki 2022-ųjų rugsėjo.
Tačiau per ministrų pasitarimą VRM vadovė Agnė Bilotaitė sakė, kad sutarta Energetikos ministerijai pavesti per artimiausias dvi savaites apsispręsti dėl galutinės projekto įgyvendinimo datos.
Jeigu ji būtų kitokia nei 2022 m. rugsėjo 1 d., tuomet Vyriausybė atitinkamai pakeistų ir nutarimą.
Po ministrų apsitarimo I. Šimonytė pranešė, kad Energetikos ministerija po konsultacijų su rinkos dalyviais turės ne vėliau kaip š. m. rugsėjo 15-ąją pateikti konkrečią projekto įgyvendinimo datą.
Suma gali keistis
Užtvarai pasienyje numatoma VRM skirti iki 152 mln. Eur. Šiemet dalis šios sumos bus skirta iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, o kitiems metams likusi dalis bus įrašyta į 2022 m. biudžetą.
Bet nutarimą pateikusi VRM įspėjo, kad „ši suma gali keistis atsižvelgus į techninius, inžinerinius ir kitus su fizinio barjero įrengimu susijusius sprendimus, taip pat įtakos gali turėti ir rinkos pokyčiai“.
Anksčiau ši ministerija yra pranešusi, kad, ekspertų paskaičiavimu, tvoros statyba gali atsieiti nuo 150 iki 500 mln. Eur. Tai pirmiausiai priklausys nuo techninių sprendimų, kurie bus pasirinkti įgyvendinant statybos projektą.
„Tačiau įmonė, kuri įgyvendins šį reikšmingą projektą, neturės galimybių iš jo įgyvendinimo ką nors užsidirbti“, – Vyriausybės posėdyje pabrėžė I. Šimonytė.
Paskirti užsakovas ir vykdytojas
Numatoma, kad valstybei, kaip užsakovui, atstovaus Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) – ji valdys visus fizinį barjerą sudarančius statinius ir įrenginius projektą vykdant bei jį užbaigus, teiks rangovams technines užduotis ir derins dokumentus, organizuos atsiskaitymą.
Pirmadienį Vyriausybės posėdyje į nutarimo projektą taip pat buvo įrašyta įmonė, kuri vykdys tvoros tiesimo darbus.
Tai pavedama padaryti vienai iš valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių. Premjerė jau anksčiau yra užsiminusi apie tai, kad būtent ši grupė taps atsakinga už tvoros pasienyje statybas.
Šiai grupei priklausančios pramonės statinių, elektros pastočių, linijų bei specialiųjų elektros įrenginių statybos įmonės „Tetas“ generalinis direktorius Gediminas Mažeika BNS anksčiau patvirtino, kad įmonė būtų pajėgi įgyvendinti projektą, jos jau klausta apie techninius sprendimus.
Suformuota speciali komisija
Darbams prižiūrėti sukurta tarpinstitucinė komisija, kuriai vadovaus premjerė. Komisiją sudaro ministrų kabineto nariai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas, projekto vykdytojo atstovas, stebėtojo teisėmis komisijos veikloje galės dalyvauti ir Seimo Audito bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovai.
Prireikus, numatyta galimybė pasitelkti nepriklausomus ekspertus, kitų institucijų ir įstaigų atstovus.
Komisija, be kita ko, turės tvirtinti pirkimus, kurių vertė įsigyjant prekes viršys 214.000 Eur, o perkant darbus – 5,35 mln. Eur. Ji taip pat turės mažiausiai kartą per mėnesį informuoti Vyriausybę apie projekto įgyvendinimo eigą, teikti siūlymus.
Paskelbtas ypatingos svarbos projektu
Numatyta, kad apsauginė tvora, t. y. stulpai su spiraline ir maksimaliai ją įveikti kliudančia pjaunančia viela „Concertina“, virš žemės paviršiaus turi būti iškilusi ne žemiau kaip 4 m, bet konkretų aukštį turės nustatyti projekto užsakovai ir įgyvendintojai.
Papildomai pjaunanti viela būtų tiesiama ir prie tvoros į Baltarusijos pusę.
Nutarimu nustatyta, kad tvora turi būti atspari gamtinėms sąlygoms, „agresyvioms medžiagoms“, drėgmei, ji turi būti įrengiama atsižvelgiant į gruntą, apkrovas nuo vėjo ir pan. Tvoroje turi būti įrengti vartai ir varteliai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai.
Specialiu Seimo priimtu įstatymu tvoros pasienyje su Baltarusija statyba yra paskelbta ypatingos valstybinės svarbos strateginiu projektu, todėl jos tiesimui įsipareigojama teikti pirmenybę, priimti sprendimus „neatidėliojant, per įmanomai trumpiausią laiką“, t. y. projekte dalyvaujančios ministerijos ir kitos institucijos turės spręsti visus su projektu susijusius klausimus skubos tvarka.
Saugos nuo nelegalių migrantų
Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti Lietuvai pastaraisiais mėnesiais susiduriant su išaugusia nelegalia migracija.
VERSLO TRIBŪNA
Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zablotka.
Ką reiškia valdyti projektus, kuriuose dalyvauja skirtingos šalys, dešimtys organizacijų ir šimtai specialistų? Dainius Gečas, „Tyrens Lietuva“ projektų valdymo skyriaus vadovas, pasakoja, kad dirbant prie tokių projektų kaip „Rail Baltica“ būtina aiški struktūra ir atsakomybės.
Atliekos gali virsti vertingu statybiniu resursu. Tuo įsitikinusi „Kauno švara“, kuri iš nepavojingųjų atliekų deginimo gautus pelenus ir šlaką siūlo naudoti kelių tiesybos bei infrastruktūros projektuose. Kas vakar buvo atlieka, šiandien tampa kelių tiesybos medžiaga. Tai – ekonomiška ir tvari alternatyva įprastoms kelių tiesybos medžiagoms.
Istorinė Lietuvos alaus darykla, 360 m. jubiliejų šiemet švenčianti „Gubernija“, tampa Lietuvos krepšinio lygos (LKL) strategine partnere. Abi organizacijos pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį, kuri sujungs dvi svarbias lietuviškas tradicijas – aludarystės paveldą ir aistrą krepšiniui.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko daugiau kaip 4.100 migrantų.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.
Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
