Priimti įstatymai dėl tvoros statybos pasienyje ir karių išplėstų įgaliojimų
Už Fizinio barjero Lietuvos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimo įstatymo priėmimą balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 2, susilaikė 2.
Tuo metu už Krašto apsaugos ministerijos pasiūlytus įstatymus, kurie suteikia daugiau įgaliojimų kariams ekstremaliųjų situacijų atvejais panaudojamiems pasienyje, buvo 99 Seimo nariai, prieš 3, susilaikė 11 parlamentarų.
Seimas taip pat priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, kad esant ekstremaliai situacijai Lietuva apriboja vietas, kur galima priimti migrantų prieglobsčio prašymus.
Žada pastatyti per metus
Vidaus reikalų ministerijos pateiktu ir parlamentarų priimtu pataisų paketu fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statyba pripažįstama ypatingos valstybinės reikšmės projektu. Jam leista taikyti tam tikras išlygas viešųjų pirkimų srityje.
Planuojama, kad fizinis barjeras turi būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 m.
Agnė Bilotaitė, vidaus reikalų ministrė, pabrėžė, kad „būtina kaip įmanoma greičiau įrengti tvirtą ir patikimą sieną su Baltarusija“. Ministrės teigimu, priimtasis įstatymas leistų tvoros statybą pasienyje sutrumpinti dvigubai ir ji galėtų atsirasti jau po metų, t. y. kitų metų vasarą.
Įstatymu numatytąsias viešųjų pirkimų, leidimų gavimo išlygas tvoros statybos projektui kritikavo opozicijos atstovai.
Valstiečių-žaliųjų frakcijos nariai Dainius Gaižauskas ir Saulius Skvernelis klausė, kodėl neužtenka dabar galiojančių įstatymuose numatytų viešųjų pirkimų išimčių esant ekstremaliai situacijai.
„Turime įstatymus, kurie leidžia viešuosius pirkimus atlikti per vieną dieną“, – sakė D. Gaižauskas.
A. Bilotaitė atkreipė dėmesį, kad galiojančios išlygos numatytos ekstremalios situacijos metu: „Jeigu situacija pasikeis ir nebebus ekstremalios situacijos, nebestatysime tvoros pasienyje?“
Socialdemokratai abejojo, kad bus užtikrintas pakankamas šio brangaus projekto skaidrumą. Valdančiųjų atstovai tikino, kad Seimą ir visuomenę reguliariai pasieks detalios ataskaitos apie projekto vykdymo eigą.
Kainuos apie pusantro šimto milijono
Pagal priimtąjį įstatymą, fizinis barjeras turėtų būti įrengtas kiek įmanoma greičiau.
Opozicijos atstovai ragino į projektą įrašyti konkrečią datą ir konkrečią projektui reikalingą sumą, bet šiems pasiūlymams nebuvo pritarta.
Įgaliojimai priimti sprendimus dėl tvoros statybų, tokius kaip nustatomas projekto užsakovas ir vykdytojas, jų funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir t. t. suteikti Vyriausybei.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra patvirtinusi, kad tvorą statyti pavesta būtų vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.
Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą.
Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) siūlymą, 508 km pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.
VSAT skaičiavimu, tokios tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. Eur.
Leidimą naudoti jėgą turės duoti Seimas
Kitu Seimo priimtu įstatymų paketu suteikiama daugiau įgaliojimų kariams ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai „įvykio mastas sparčiai didėja ir siekiama išvengti grėsmės visuomenės rimčiai“. Šis įstatymas leis pasitelkti karius į pagalbą pasienyje stabdant neteisėtų migrantų srautus.
Įstatymas leidžia kariams duoti „privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, persekioti ir sulaikyti šių nurodymų nevykdančius asmenis, taip pat įtariamus padarius nusikaltimą, sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius, asmenis, bagažą, panaudoti specialiąsias priemones“.
Tokie įgaliojimai kariams būtų suteikiami Seimo sprendimu.
Pirminiu projektu siūlyta, kad tam reikėtų Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko rašytinio prašymo, suderinto su prezidentu, ir krašto apsaugos ministro įsakymo. Tačiau opozicija sukritikavo tokias pataisas sakydama, kad jos iš esmės leistų trims žmonėms „įvesti šalyje karo padėtį, dar esant taikos sąlygoms“.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
Todėl Seimas pritarė opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio bei socialdemokratų įregistruotam pasiūlymui, kad sprendimui dėl karių išplėstų įgaliojimų ekstremaliosios situacijos sąlygomis reikės Vyriausybės teikimo ir Seimo nutarimo.
Pataisas Seime pristatęs Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras, teigė, kad kariams suteikiami papildomi įgaliojimai dėl migrantų krizės esant ekstremaliai situacijai nebūtų tapatūs kaip nepaprastosios padėties metu.
„Jie nėra tapatūs, nes nepaprastosios padėties metu kariai galėtų naudoti jėgą visa apimtimi, šiuo atveju kariai gali naudoti tik specialiąsias priemones“, – aiškino ministras.
Iš Seimo tribūnos A. Anušauskas paneigė keletą apie naują įstatymą sklandančių mitų.
„Tie mitai yra labai gajūs. Pabrėžtina – įgaliojimai nėra suteikiami visai kariuomenei. Pagal įstatymą suteikiami tik kariams, kurie priskirti paramai ekstremalios situacijos židinyje, t. y. sienos apsauga ir nelegalų gyvenamos vietos apsauga. Įgaliojimai gali būti numatyti iki trijų mėnesių, bet ne ilgesni nei paskelbta ekstremali situacija, t. y. baigiasi ekstremali situacija – baigiasi ir tie įgaliojimai“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
„Konkretūs įgaliojimai, kuriuos kariai galėtų įgyti ekstremalios situacijos metu, susiję su jų galimybėmis sulaikyti asmenis, atlikti jų apžiūrą, duoti privalomus nurodymus, panaudoti specialiąsias priemones. Kariai šiuo metu šių teisių atskirai įgyvendinti negali, be abejo, sienos apsauga tokių įgaliojimų reikalauja“, – pridūrė jis.
Prieglobsčio prašymai – tik atitinkamose vietose
Seimas taip pat priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimą, kad esant ekstremaliai situacijai Lietuva apribotų vietas, kur galima priimti migrantų prieglobsčio prašymus.
Pagal Vyriausybės pasiūlytą įstatymą, „paskelbus karo, nepaprastąją padėtį ar ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose VSAT, teisėtai atvykus į Lietuvą – Migracijos departamentui arba užsienio valstybėje esančiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose“.
Įstatyme taip pat įrašyta, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, pateiktas nesilaikant nurodytos tvarkos, nepriimamas. Jam turi būti paaiškinta prašymo pateikimo tvarka.
Išimtys būtų taikomos pažeidžiamoms grupėms priskiriamiems užsieniečiams ar atsižvelgus į kitas individualias aplinkybes.
Iki šiol įstatyme buvo numatyta, kad prieglobsčio prašymai priimami tiesiog Lietuvos teritorijoje.
Laukiama prezidento parašo
Seimo priimtieji įstatymai įsigalios, kai juos pasirašys ir oficialiai paskelbs prezidentas Gitanas Nausėda. Pastarasis leido suprasti neketinąs vilkinti pasirašymo.
Neeilinė sesija vyko vieną dieną, Vyriausybei paprašius Seimo jos teikiamus projektus priimti ypatingos skubos tvarka.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko daugiau kaip 4.100 migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija.
Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
