Nenorinčiųjų skiepytis demografinis portretas neramina sociologus

Rinkos ir vartotojų nuomonės tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ atlikta apklausa parodė, kad 36% apklaustųjų tikrai skiepsis, 23% – greičiau skiepysis.

Beveik 26% apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė, kad tikrai nesiskiepys ar greičiau nesiskiepys, dar 16% teigė, jog dar neapsisprendė.

Apklausos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykdytos vasario 5-16 dienomis internetu, kiekvienoje šalyje apklausta po 1.600 16-64 metų amžiaus gyventojų. Tyrimas atliktas internetu, vadovaujantis reprezentatyvumo kriterijais pagal gyventojų amžių, lytį, gyvenvietės tipą.  

Tarp nurodžiusių, jog nori skiepytis, dažnesnė dalis gyventojų buvo 45-64 metų, iš mažesnių namų ūkių, kur yra du šeimos nariai, didesnių pajamų bei aukštesnio išsilavinimo, taip pat jie buvo artimiau susidūrę su COVID-19. Gyventojus skiepytis labiausiai skatina neigiama patirtis, kai jų artimoje aplinkoje buvo sergančiųjų koronavirusu.

„Labiausiai nerimą kelia neketinančiųjų skiepytis demografinis portretas, čia turime didesnę tikimybę sutikti žmones nuo 25 iki 35 metų, tai sudaro šerdį darbingų žmonių mūsų darbo rinkoje, vadinasi, tai yra žmonės, kurie išeidami į darbo vietas galėtų turėti daugiau socialinių kontaktų. Taip pat tie žmonės yra iš didesnių namų ūkių, kuriuose yra tiek mažamečių vaikų, tiek paauglių nuo 13 iki 16 metų. Tie žmonės pasižymi žemesnėmis pajamomis, žemesniu išsimoklinimu“,- sakė „NielsenIQ Baltics“ vyriausioji vartotojų tyrimų projektų vadovė Asta Ivanauskienė.

Spaudos konferencijoje pirmadienį ji sakė, kad skiepų skeptikų grupėje dažniau buvo paslaugų, prekybos sektoriaus darbuotojų,fizinio darbo atstovų, bedarbių ar namų šeimininkių. Asmenys dažniau reiškė konservatyvesnes pažiūras, nurodė, jog yra mažiau imlūs naujovėms, taip pat dažniau nepažinojo žmonių, kurie sirgo COVID-19 infekcija.

Latvijoje ir Estijoje daugiau skeptikų

Pasak tyrimo, Latvijos ir Estijos gyventojai yra skeptiškiau nusiteikę dėl COVID-19 skiepų, nei gyventojai Lietuvoje: kad tikrai nesiskiepys, Latvijoje nurodė 34%, Estijoje – 31% respondentų, atitinkamai žadančiųjų skiepytis buvo po 51% apklaustųjų.

Prieš mėnesį Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta mišri (telefonu ir internetu) apklausa parodė, jog skiepytis norėtų 64%, nenorėtų – 10% gyventojų, neapsisprendę buvo 16%.

„Vilmorus“ pernai spalį atliktoje apklausoje gyventojų namuose 43% apklaustųjų nurodė, jog skiepytųsi, tiek pat – kad nesiskiepytų, dar beveik 15% neturėjo nuomonės.