Dėl gausaus sniego ESO nespėja taisyti gedimų
ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas sako, kad situacija šalies pietryčiuose išlieka sudėtinga.
„Pagrindinės priežastys yra šlapias sniegas, krentantis ant medžių. Jų šakos lūžta, medžiai virsta ir nustatyti gedimus yra labai sunku, todėl kad su visureigiais taip pat negalime pagal linijas pravažiuoti, klimpstame, tenka žmonėms eiti pėstute“, – BNS komentavo V. Žukauskas.
„Kaip pavyzdys, Perlojoje linija – vakar tris kartus ją tvarkė, tris kartus sutvarkė ir vėl atsijungdavo. 700 vartotojų buvo tris kartus atjungti“, – pridūrė jis.
Pasak tarnybos direktoriaus, antradienį sutrikimai fiksuoti apie 150.000 kartų – kai kuriems vartotojams tenka pakartotinai šalinti gedimus.
„Dabartiniu metu turime apie 50.000 klientų atjungtų. Per vakar dieną sutrikimus pajuto apie 150.000 klientų, iš kurių 40% sugebėjome nuotoliniu būdu prijungti arba automatikos veikimo pagalba. Iš to 150.000 buvo apie 50.000, kurie atsijunginėjo ne vieną kartą, čia ne unikalūs klientai, bet tiek klientų per kelis kartus buvo atjungta“, – aiškino V. Žukauskas.
Pasak jo, jeigu praėjusių metų audra „Laura“ ypač siaubė šalies vakarus, tai dabar Klaipėda ir Šiauliai „praktiškai ramūs, be jokių ekstra gedimų“.
„Vakar vakare buvo daugiau Alytaus regionas čia, Varėna, Vilnius – daugiausia. Per naktį, deja, išplito smarkiai į Uteną, na, ir Kaunas – vakar buvo, bet ir šiandien dar padaugėjo“, – sakė ESO atstovas.
Šiuo metu šalyje dirba daugiau kaip 200 brigadų, iš jų 80 gedimus šalina nuolat.
„Plius yra suformuotos laikinos brigados iš tų žmonių, kurie paprastai gedimų nešalina, tai yra, defektuotojai, techniniai prižiūrėtojai ir taip toliau – tai irgi 80 brigadų. Na, ir rangovų dirba apie 50 brigadų – genėtojai ir taip toliau. Bendradarbiaujame su Valstybinių miškų urėdija, padeda savivaldybės dėl privažiavimų ir panašiai. Tokia padėtis“, – teigė V. Žukauskas.
Jis neprognozavo, kiek gali kainuoti snygio padarinių šalinimas. Specialisto teigimu, dabar svarbiausia yra atkurti tiekimą vartotojams. Tiesa, numatyti, kada situacija bus suvaldyta, irgi sunku, nes vos pašalinus gedimus, jų atsiranda vėl.
„Dirba ir brigados, kurios iš toliau privažiavusios, dirba net ne po 12 val., ilgiau. Užsakėme viešbučius, kad vietoje nakvotų, kad galėtų vėl iš ryto tęsti darbą“, – sakė jis.
Paklaustas, kokia situacija su požeminių kabelių tiesimu šalyje, V. Žukauskas sakė, kad procesas vyksta, bet nerealu tikėtis visų linijų paslėpti po žeme.
„Dabar mes turime 32% kabelių (požeminių – BNS) iš 125.000 kilometrų linijų. Dešimtmečiam mūsų plane yra įdėta, kad turėtų būti kabeliuota apie 11.000 esamų linijų. Jeigu dabar maždaug 42% 10 kV linijų – kurios yra svarbiausios – yra miškuose kabeliuotos jau, tai dešimtmečio pabaigoje būtų 67%“, – padėtį pristatė V. Žukauskas.
Jis teigė, kad „jeigu kalbant populistiškai, kad imame ir viską kabeliuojame, tai reikia nei daug, nei mažai, – 2,5 mlrd. eurų“. Kaip vieną iš alternatyvų ekspertas įvardija galimybę leisti šalinti medžius, kurie aukštesni nei jų atstumas iki svarbių linijų.
„Prieš metus, po „Lauros“ mes buvome pateikę savo pasiūlymus dėl teisės aktų koregavimo, elektros tinklų apsaugos taisyklių. Norėjome paprasto dalyko – kad galėtume šiek tiek praplėsti ne apsaugos zonas, o proskynas, tai yra, kad iš apsaugos zonos, kas yra dešimtyje kilovoltų 10 metrų į kiekvieną pusę, turėtume teisę išpjauti medžius, kurie yra aukštesni, negu atstumas iki linijos“, – sakė ESO atstovas.
Pasak jo, šis klausimas įstrigo ministerijų koridoriuose.
