Vyriausybės programa patvirtinta, ministrai prisiekė ir pradėjo darbą
Po beveik tris valandas užtrukusių diskusijų Seimas penktadienį popiet balsavo dėl Vyriausybės programos patvirtinimo. Už buvo 78, prieš 30, susilaikė 20 Seimo narių. Už balsavo visi posėdyje dalyvavę valdančiosios koalicijos atstovai, taip pat penki Seimo nariai iš Mišriosios grupės. Prieš buvo visi opozicinės valstiečių-žaliųjų frakcijos nariai, taip pat trys socialdemokratai, tačiau net 9 Socialdemokratų frakcijos nariai bei 6 Darbo partijos atstovai susilaikė.
Vyriausybės programa patvirtinama, kai „už“ balsuoja daugiau kaip pusei Seimo posėdyje dalyvaujančių parlamentarų.
Patvirtinus programą surengta I. Šimonytės ir ministrų priesaikos ceremonija. Ją priėmė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/707?placement=
Prisiekusi Vyriausybė įgijo įgaliojimus ir pradėjo darbą. Todėl formaliai atsistatydino ligšiolinė laikinoji Sauliaus Skvernelio vadovaujama septynioliktoji Vyriausybė.
Penktadienį Seime surengtame neeiliniame plenariniame posėdyje parlamentarai diskutavo dėl šios savaitės pradžioje paskelbtosios ir I. Šimonytės antradienį Seimui pateiktosios Vyriausybės programos. Svarstymo metu opozicijos atstovai kritikavo programos nekonkretumą ir eklektiškumą. Valdančioji koalicija atmetė tokią kritiką, tvirtindama, kad Vyriausybė per ketverius kadencijos metus sieks konkrečių įvairose srityse keliamų tikslų.
Naujoji premjerė patikino, kad bus tęsiami ankstesnės valdžios deklaruoti geri, valstybės ateičiai reikalingi darbai.
Norėtų daugiau konkretumo dėl pandemijos suvaldymo
Posėdyje surengtoje diskusijoje dėl Vyriausybės programos pirmiausia suteiktas žodis opozicijos atstovams.
Aušrinė Norkienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė, sakė: „Tai deklaratyvi ir stokojanti konkretumo programa, kurioje stinga vertybinio pagrindo. Joje matome daug ambicingų abstrakcijų.“
Ji apgailestavo, kad Vyriausybės programoje beveik nėra kalbama apie koronaviruso pandemijos įveikimo būdus. „Būtų naudinga matyti bent dešimt konkrečių pandemijos valdymo plano punktų iš tų 130-ties, kurie turėtų būti atskiroje programoje, bet kurios iki šiol niekas nematė“, – teigė politikė.
A. Norkienė taip pat tikino, kad „dalį buvusios Vyriausybės planų naujasis kabinetas kiek perfrazavęs persirašo savojoje programoje“. Kaip vieną pavyzdį ji paminėjo ankstesnės valdžios planus įsteigti valstybinį banką, kurie naujosios Vyriausybės programoje esą pavadinami „tikslu steigti Nacionalinį plėtros fondą“. LVŽS frakcijos seniūnė taip pat pastebėjo, kad Vyriausybė programoje įrašo ir ankstesnės valdžios įvesto kultūros paso plėtrą.
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sakė, kad „Vyriausybės programa yra eklektiška, kaip koks Frankenšteinas susiūta iš atskirų dalių“. Bet jis vylėsi, kad tai bus pataisyta per ateinančius tris mėnesius parengiant konkretų programos įgyvendinimo priemonių planą.
Socialdemokratai teigia, kad programoje apstu nutylėjimų, pradedant mokesčių sistema ir baigiant sveikatos priežiūros sektoriumi.
„Todėl teikiame alternatyvią Vyriausybės programą“, – informavo G. Paluckas, bet jos plačiau nepristatė.
Vigilijus Jukna, opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas, pranešė, kad ši frakcija gerbia „rinkėjų valią ir norą turėti būtent tokią valdančiąją daugumą ir naują Vyriausybę, o artimiausius ketverius metus gyventi būtent pagal tokią Vyriausybės programą, kuri buvo deklaruota rinkimų metu“, todėl nusprendė „netrukdyti programos priėmimui“.
Vylėsi, kad grįš pasitikėjimas valdžia
Trys valdančiosios frakcijos, vienijančios 73 Seimo narius iš 141, patvirtino, kad balsuos už Vyriausybės programą.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad Vyriausybės programa remiasi principu mažiau yra daugiau. Ji minėjo, kad per 30 nepriklausomybės metų įvairios valdžios žadėdavo per daug, bet nepatenkindavo lūkesčių, todėl visuomenės nusivylimas tik augo.
„Tikiu, kad šita Vyriausybė sugebės sugrąžinti pasitikėjimą Seimui, pasitikėjimą Vyriausybe ir sprendimais. Todėl, kad ši Vyriausybė įsipareigoja savo sprendimus ir darbus grįsti sutarimu, įsiklausymu, diskusija, nevaidinti, kad yra visažiniai, išgirsti, atliepti kiekvieną Lietuvos žmogų. Nes tam šios Vyriausybės darbai ir bus skirti. Ne kalbėti apie vienus ar kitus, kairę ar dešinę, bet kalbėti apie tai, kad kiekvienas Lietuvos žmogus neliktų užribyje“, – iš Seimo tribūnos sakė konservatorių frakcijos seniūno pavaduotoja.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/704?placement=
Eugenijus Gentvilas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas, teigė, kad šis ministrų kabinetas planuoja tęsti didelę dalį gerų darbų. Kitas dalykas, kaip pastebėjo E. Gentvilas, yra tai, kad Vyriausybės programoje yra iškeliami konkretūs siektini rezultatai.
„Kartais tekstai būna tokie, kad kaip nori, taip interpretuok. Šiuo atveju prisiimami įsipareigojimai, kuriuos šita Vyriausybė ir politinė Seimo dauguma planuoja pasiekti 2024 m, kad nebūtų galima išsisukinėti. Ir man tai yra gražu“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
Tam tikrų trūkumų programoje atrado ir prie jos kūrimo prisidėjusi valdančioji Laisvės partija.
„Švietimo dalyje pasigendame aiškesnės pozicijos dėl bendro ugdymo finansavimo. Nėra aišku, ar bendrojo ugdymo finansavimas klasės krepšelio pagrindu yra išlaikomas, ar bus peržiūrimas grįžtant prie anksčiau veikusio mokinio krepšelio“, – teigė Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.
„Taip pat konstatuojame, jog socialinė politika Vyriausybės programoje stokoja inovacijų. Valstybės sprendimai turi remtis ne tik pasyviomis socialinių teisių užtikrinimo idėjomis, bet taikyti į ateitį nukreiptas socialines inovacijas, kurios išplėstų visų žmonių galimybes visavertiškai dalyvauti ekonominėje, kultūrinėje ir politinėje veikloje“, – pridūrė ji.
VERSLO TRIBŪNA
Jau dešimtus metus iš eilės vykstančiame „Acme grupės“ renginyje „Gerų darbų mugė“ šiemet surinkta rekordinė suma – 327 tūkst. eurų, skirta labdaringai veiklai. Suaukotos lėšos bus naudojamos tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, sprendžiančius švietimo, sveikatinimo bei kitas visuomenei aktualias problemas.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
„Įsipareigoju dirbti geriausiai kaip sugebu“
Naujoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė apibendrindama diskusijas padėkojo „kritikams už kritiką ir už pastebėtas klaidas“. „Visi susitikimai su frakcijomis bent jau man asmeniškai buvo ir įdomūs, ir stimuliuojantys“, – sakė premjerė.
Ji tvirtino nenorinti komentuoti vis pasikartojančių valstiečių-žaliųjų priekaištų dėl neva „nuplagijuotos“ buvusios Vyriausybės programos.
„Aš manau, kad jeigu yra patvirtinamos programos ir jose yra racionalių, teisingų dalykų, turbūt natūralu, kad tie dalykai, ypač jeigu jie tęstiniai, gali būti perkelti ir į naują programą. Ir taip – tai yra komplimentas nueinančiai Vyriausybei, kad jos programa yra gera ir galbūt neužteko laiko ją visą įgyvendinti, tikimės, kad pakaks mums. Taigi, galiu dar sykį pakartoti ir patvirtinti, kad kai kurie darbai bus tęsiami“, – iš Seimo tribūnos sakė I. Šimonytė.
Ji taip pat pakartojo, kad Vyriausybė „ateina ne revoliucijų daryti“: „Svarbiausia šiandien yra ne reformos, o tai, kiek išgelbėsim gyvybių, kaip suvaldysime šią pandeminę krizę.“
„Įsipareigoju dirbti geriausiai kaip sugebu, manau, kad galiu įsipareigoti tą patį ir visos komandos vardu. Ir tikiuosi, kad po ketverių metų niekas negalės pasakyti, kad tai buvo ketveri prarasti metai“, – savo pasisakymą baigė I. Šimonytė.
Subalansuota lyčių požiūriu
Savo programoje Vyriausybė teigia, kad sieks diskusijomis ir žiniomis grįstų sprendimų. Žadama, kad kadencijos pradžioje bus inicijuotas nacionalinis susitarimas dėl švietimo. Naujoji valdžia žada modernizuoti ekonomiką, socialinę atskirtį ketinama mažinti gerinant socialinių paslaugų prieinamumą, didesnį dėmesį skirti vienišiems pensininkams ir vienišoms motinoms.
Visą Vyriausybės programą galima perskaityti ČIA.
Vos gavusi įgaliojimus premjerė taip pat žada nedelsdama sukviesti ekspertus tartis dėl griežtesnių karantino priemonių suvaldyti koronaviruso pandemijos plitimą.
Vyriausybė išskirtinė tuo, kad ji bus subalansuota lyčių požiūriu – iš penkiolikos narių bus aštuoni vyrai ir septynios moterys. Kadenciją baigiančioje Vyriausybėje dirbo tik viena moteris.
[infogram id="4e8f81cd-e5c4-457b-a33e-783e2bdd7e08" prefix="2MJ" format="interactive" title="Aštuonioliktoji Vyriausybė: 2020 12 07"]
