I. Šimonytė: nauja Vyriausybė ateina ne revoliucijų daryti

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad naujoji Vyriausybė tęs sėkmingus ir gerus buvusios valdžios darbus, ypač tuos, dėl kurių reikalingumo yra pasiektas bendras politinis sutarimas, nes, anot jos, būsimasis ministrų kabinetas ateina ne kokių nors revoliucijų daryti. Kita vertus, neatsisakoma ir planų įgyvendinti esmines reformas tose strateginėse srityse, kur pertvarkos yra metų metais įstrigusios.
Tekstas papildytas premjerės komentarais apie programos įgyvendinimą.
I. Šimonytė antradienį Seimui pateikė aštuonioliktosios Vyriausybės programą.
Kažkam pasirodė, kad tai kieno kito programa, kažkam pasirodė, kad ambicijos per mažai, kažkam dar kažkas pasirodė. Tai galbūt galėčiau siūlyti, kad mūsų Vyriausybė brėžtųsi ambiciją ir projektuotų skrydį į Mėnulį, bet, deja, anksčiau buvusios programos nebuvo taip gerai įvykdytos, kad naujai Vyriausybei vėl nereikėtų sugrįžti prie tų pačių klausimų, atkreipė dėmesį paskirtoji premjerė.
Taip ji savotiškai atsikirto plenarinio posėdžio išvakarėse pasisakiusiam laikinajam premjerui Sauliui Skverneliui, kuris žurnalistams tvirtino programoje pasigendantis ir naujų idėjų, taip pat didesnio proveržio bei ambicijų tam tikruose sektoriuose.
Geri darbai bus tikrai tęsiami
Seimui teikiama programa, pasak jos, sudaryta iš konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio rinkiminių programų, ir tai esą natūralu.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/699?placement=
Jos buvo sulietos šiame dokumente, kuris yra pateiktas, taip, kiek tai objektyviai yra įmanoma. Tačiau dokumente turbūt yra daugiau negu tai, tikino I. Šimonytė.
Ji teigė nematanti reikalo diskutuoti, kurie siekiai yra nauji, o kuriuos iškėlė ankstesnės Vyriausybės: Aštuonioliktoji Vyriausybė, jeigu gautų įgaliojimus veikti, ateina ne kokių nors revoliucijų daryti. Ir todėl tie geri darbai, kurie buvo anksčiau prognozuoti, projektuoti, galbūt nepabaigti ar net nepradėti, jie tikrai gali atrasti savo vietą naujos Vyriausybės programoje. Aš nematau labai didelio tikslo ginčytis, ar, pvz., strateginių investicijų fondas yra kažkas, kas neva yra valstiečių-žaliųjų programos elementas, ar vis dėlto valstiečių-žaliųjų programoje tai atsirado kaip Tėvynės sąjungos idėja dar iš anų Seimo rinkimų, tvirtino paskirtoji premjerė.
Geri, reikalingi sprendimai, ir tie, dėl kurių yra bendras sutarimas, pasak I. Šimonytės, nenukentės, jei bus tęsiami. Vyriausybė, paskirtosios premjerės tikinimu, atsižvelgs ir į kai kurias tų politinių jėgų idėjas, kurios nedalyvauja daugumoje. Išskyrėme svarbiausius mūsų šalies pažangos prioritetus, kurie padės pasiekti esminį lūžį, sustiprins mūsų šalį ir jos žmones, padarys mus atsparesnius įvairioms galimoms grėsmėms, nesvarbu, tai būtų sveikatos krizė, klimato kaita ar kitos neapibrėžtos įtakos, teigiama programos įžangoje.
Pasak premjerės, savo darbe naujoji Vyriausybė žada veikti vadovaudamasi atvirų duomenų, atskaitomybės, diskusijos ir žiniomis grįstų sprendimų, bendradarbiavimo, interesų suderinimo, reputacijos stiprinimo bei atviros komunikacijos principais.
Rengs detalų priemonių planą
Vyriausybė, pasak I. Šimonytės, turi nuosaikią ambiciją, nes neįgyvendintų programų, politinių dokumentų, strategijų ir panašių rašinių, deja, turime pilnas dokumentų kapines.
Ji svarstė, kad per mažai diskusijų skiriama priemonėms, kurios padėtų pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Pasak I. Šimonytės, skirtingų valdžių siekiai dažnai būna panašūs, o priemonės neretai išsiskiria.
Premjerė pabrėžė, kad Vyriausybės programa bus detalizuota ir konkretizuota jos įgyvendinimo priemonių plane, kuris pasirodys per tris artimiausius mėnesius. Esą tame plane ir bus matyti, kaip Vyriausybė planuoja pasiekti vieną ar kitą sau keliamą tikslą.
I. Šimonytė taip pat teigė, jog dėl kai kurių programoje įvardytų dalykų skirtingų jėgų sutarimo esą reikės iš karto. Viena iš tokių sričių švietimas.
Pirmiausia paminėsiu švietimą. Taip, šitoje programoje taip pat kalbame apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Diskutuoti pradėti galėtume netrukus po to, kai Vyriausybės gaus įgaliojimus veikti, o ne kadencijos pabaigoje. Tada tikimybė pasikloti bėgius ir pamatyti traukinį galiausiai tais bėgiais riedantį ir turėti daugiau vilties, kad po kitų Seimo rinkimų kas nors tų bėgių neišrinks ir nenusities kitoje vietoje, mano supratimu, bus daug didesnis, sakė I. Šimonytė.
Pandemijos suvaldymui atskiras planas
Dokumente nurodoma, kad artimiausio laikotarpio prioritetas Vyriausybei neabejotinai bus efektyvus COVID-19 situacijos valdymas, tačiau tam bus parengtas atskiras veiksmų planas, todėl programoje apie kovą su infekcija nekalbama.
Programą Vyriausybė pradeda nuo švietimo sektoriaus, jame akcentuojama vienodo starto galimybė visiems.
Siekiant mažinti miesto ir rajono mokyklų atskirtį žadama steigti naujos kartos mokyklas Tūkstantmečio gimnazijas: Jose bus kviečiami dirbti aukščiausius ugdymo rezultatus demonstruojantys mokytojai ir gabiausi pedagoginių studijų absolventai, rasis visa reikalinga šiuolaikinė švietimo infrastruktūra (STEAM laboratorijos, neformalaus ugdymo sistema, universalus dizainas).
Pedagogams, mokslo darbuotojams žadama užtikrinti stabiliai augantį atlygį. Mokytojams 2024 m. jis turėtų pasiekti 130% vidutinio darbo užmokesčio, akademiniams darbuotojams ne mažiau kaip 150%.
Ketinama plėsti Kultūros paso programą, stiprinti kultūros centrus. Įsipareigojama pasiekti, kad kultūros ir meno darbuotojų alga sudarytų ne mažiau 90% vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Planuojama gerinti vienišų pensininkų situaciją: vietoj našlių pensijų norima įvesti vienišų pensinio amžiaus asmenų pensijas. Jų dydis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 11% vidutinės senatvės pensijos (turint būtinąjį stažą) per mėnesį.
Vyriausybė sieks, kad bendras skurdo rizikos lygis iki 2024-ųjų sumažėtų iki 17%, šiuo metu jis sudaro 20,6%.
Bus pokyčių mokesčių politikoje
Programoje nurodyta, kad bus steigiamas fondas, skirtas telkti viešojo ir privataus sektoriaus finansinius išteklius ir vykdyti investicijas į valstybės išskirtas prioritetines sritis. Fondas būtų finansuojamas Vyriausybės (biudžeto, Kelių direkcijos, Valstybės valdomų įmonių energetikos ir susisiekimo sektoriuose), Europos investicijų banko (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), Šiaurės investicijų banko (ŠIB) investicijomis.
Per ketverius metus planuojama panaikinti visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir visiškai atsisakyti anglies bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje.
Skatindami atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų panaudojimą, transformuodami gamybos ir paslaugų verslo modelius, iki 2024 m. sukursime 10.000 naujų darbo vietų, šalies antrinių žaliavų panaudojimo indeksas sieks Europos Sąjungos vidurkį, rašoma programoje.
Siekdama apmokestinti gyventojų pajamas ne tik pagal jų dydį, bet ir pagal išlaikytinius, naujoji Vyriausybė planuoja ilgainiui pereiti prie šeimos kaip pajamų mokesčio mokėtojo principo. Be to, numatoma svarstyti galimybes atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo, mažinti biudžeto priklausomybę nuo netiesioginių mokesčių PVM ir akcizų.
Bet kokius mokesčių pakeitimus Vyriausybė žada inicijuoti tik po diskusijų koalicijoje ir su suinteresuotomis pusėmis, pirmiausia socialiniais partneriais.
Žada sukelti renovacijos bangą
I. Šimonytės Vyriausybė žemės naudojimo politiką planuoja perduoti Aplinkos ministerijai, o Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas savivaldai. Pasak programos, miesto teritorijose esančią valstybinę žemę patikėjimo teise valdys savivaldybės.
Žadama sukelti renovacijos bangą kasmet renovuoti po 1.000 daugiabučių.
Anot dokumento, saugomų teritorijų plotas augs iki 20%, ketvirtadalis jų bus griežtai saugomos. Įsipareigojama kitąmet parengti nacionalinį susitarimą dėl miškų apsaugos ir naudojimo.
Programoje žadama depolitizuoti diplomatinę tarnybą, panaikinant galimybę ministrui suteikti diplomatinį rangą į Užsienio reikalų ministeriją ne konkurso tvarka patekusiems asmenims.
Programoje, su kuria galima susipažinti ČIA, nurodyta, kad po ketverių metų visuomenės pasitikėjimas Vyriausybe turėtų siekti 35%, dabar jis sudaro 28%.
Seime pateikus Vyriausybės programą, ją toliau svarstys parlamentinės frakcijos ir komitetai. Šį ketvirtadienį numatoma plenariniame posėdyje pateikti jų išvadas, surengti diskusiją ir balsuoti dėl Vyriausybės programos priėmimo.
Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai ir prisiekia naujieji ministrai.
[infogram id="4e8f81cd-e5c4-457b-a33e-783e2bdd7e08" prefix="2MJ" format="interactive" title="Aštuonioliktoji Vyriausybė: 2020 12 07"]
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Verslo aplinka
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti