Vyksta 13-ojo Lietuvos Seimo rinkimai

Šiemet renkamas 13-asis nepriklausomos Lietuvos Seimas, bet po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais parlamento rinkimai vyksta aštuntąjį kartą.

Istorikai Seimų numeraciją skaičiuoja nuo tarpukario Lietuvoje veikusių I-IV Seimų. 1920-1922 m. dirbęs Steigiamasis Seimas į šią numeraciją neįskaičiuojamas, bet 1990-1992 m. veikusi Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas yra į ją įtraukta.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia, kad šiemet Seimo rinkimuose dalyvauja 17 partijų, į 141 vietą parlamente pretenduoja 1.754 kandidatai, t. y. vidutiniškai po 12,4 kandidato į vieną Seimo nario mandatą. Palyginti su 2016 m. rinkimais, į Seimą kandidatuoja 339 žmonėmis daugiau – prieš ketverius metus VRK buvo registravusi 1.416 kandidatų.

Šiemet balsavimas vyksta 1.989 apylinkėse, iš kurių pusšimtis yra ne Lietuvoje, bet įvairiose užsienio šalyse. Jis prasidėjo sekmadienį 7 val. ir vyks iki 20 val.

Švedijoje grynaisiais pinigais dar iki pandemijos buvo naudojamasi mažiausiai pasaulyje, o dėl COVID-19 banknotai ir monetos čia tampa beveik retenybe. Šalies nacionalinis bankas konstatuoja, kad tai pavojinga tendencija, nes sutrikus elektroniniams tinklams grynųjų neturinti Švedija susidurtų su itin rimtomis problemomis.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/612?placement=

Dėl koronaviruso plitimo grėsmės rinkėjų į balsavimo punktus prašoma ateiti balsuoti su nosį ir burną dengiančiomis apsaugos priemonėmis, turėti savo rašymo priemonę, nepamiršti asmens dokumento. Neturintiesiems kaukės ar rašiklio, jie bus duodami vietoje. Į apylinkes bus įleidžiami tik tie, kurie dalyvauja balsavime.

Į rinkėjų sąrašus šiemet įtraukta 2,449 mln. balsavimo teisę turinčių žmonių. Lyginant su 2016 m. Seimo rinkimais, kai rinkėjų buvo daugiau kaip 2,51 mln., šiemet rinkėjų yra mažiau maždaug 60.000. Tuo metu lyginant su pernykščiais prezidento rinkimais, kuriuose registruota apie 2,49 mln. rinkėjų, šiemet jų apie 35.000 mažiau.

Pastarųjų parlamentinių rinkimų rezultatai rodo, kad juose dalyvauja apie pusė visų registruotų rinkėjų: 2008 m. – 48,6%; 2012 m. – 52,9%; 2016 m. – 50,6%.

Nuo pirmadienio iki šeštadienio vyko balsavimas iš anksto, taip pat namuose bei specialiuosiuose punktuose ligoninėse, socialinės rūpybos įstaigose, kariniuose daliniuose, įkalinimo vietose. Tokiame balsavime dalyvavo iš viso daugiau kaip 10% rinkėjų.

VRK vadovė Laura Matjošaitytė tikisi, kad jau naktį iš sekmadienio į pirmadienį, vėliausiai – pirmadienio ankstyvą rytą bus žinomi visi įvykusio balsavimo rezultatai.

Tačiau šį savaitgalį bus išrinkta tik kiek daugiau kaip pusė Seimo. Visa naujojo parlamento sudėtis paaiškės po antrojo turo spalio 25-ąją.

Seimas į pirmąjį posėdį susirinks lapkričio viduryje, nauja Vyriausybė bus suformuota ir pradės dirbti link gruodžio vidurio.

[infogram id="b701bcab-f922-4e7e-9c8f-41592f7ed0ce" prefix="1PL" format="interactive" title="Seimo rinkimų ir naujos Vyriausybės sudarymo grafikas"]

Visa informacija apie rinkimus – specialiame „Verslo žinių“ projekte „Renkame Seimą 2020“.