Masinis darbo iš namų eksperimentas: nauja norma net po karantino?

Nors mūsų kompanija jau daugelį metų turėjo lanksčias nuotolinio darbo sąlygas, mes šiomis dienomis iš namų visos įmonės mastu pradėjome dirbti irgi pirmąkart. O turėdami ilgametės tokio darbo patirties, mes galime jau dabar įvardinti, kokie iššūkiai laukia verslo ir kuo šis eksperimentas gali baigtis.

Pradėkime nuo nuotolinio darbo trūkumų. Suprantama, kad visas verslas turi interesą kuo efektyviau išnaudoti samdomų darbuotojų laiką, o namuose darbingumas tikrai gali kentėti – tiek dėl įvairių trikdžių, tiek ir dėl „pagundų“. Vis dėlto šis klausimas glaudžiai susijęs su įmonės bei darbuotojų vertybėmis ir kultūra, todėl neabejoju, kad į rezultatus orientuotos ir savo darbuotojais pasitikinčios įmonės iš kolegų sulaukia to paties. Kita vertus, ne viena tarptautinė bendrovė apskritai dirba vien tik nuotoliniu būdu ir, pavyzdžiui, apmoka savo kolegoms darbo vietas bendradarbystės erdvėse: juk net ir labai norint, ne kiekvienas žmogus turi geras sąlygas susikaupti ir netrikdomai dirbti namuose. Svarbu įvertinti, kad nors namuose susikaupti paprastai trukdo šeimos nariai, gyvūnėliai, televizorius ar buities reikalai, tačiau biure irgi yra trukdžių – garsiai telefonu šnekantys kolegos, trumpu klausimu priėjęs vadovas, dažniau vykstantys susirinkimai ar paplėpėjimai virtuvėlėje. Galiausiai, pagrindiniai produktyvumo blaškytojai šiais laikais yra socialiniai tinklai, pasiekiami dirbant bet kur.

Kitu nuotolinio darbo organizavimo iššūkiu, nors ir gana nesunkiai įveikiamu, laikyčiau technologijas ir infrastruktūrą. Įsivaizduoju, kaip šiomis savaitėmis spjaudėsi įmonės, darbuotojoms pirkusios ne nešiojamuosius, o stacionarius kompiuterius. Lietuvoje neturime interneto ryšio greičio ir stabilumo problemų, tačiau nuotolinio darbo neragavusių įmonių sistemų administratorių tebelaukia svarbūs duomenų saugumo, šifravimo ar komunikacijai skirtos programinės įrangos parinkimo ir konfiguravimo darbai.

Apie virtualius susitikimus ar susirinkimus nesiplėtosiu – manau, prie jų organizavimo ir eigos daugelis nesunkiai pripras. Didesnis nuotolinio darbo trūkumas yra mažėjančios galimybės greitai dalintis žiniomis, patirtimi, ar tiesiog pasišnekučiuoti su kolegomis. Juk net ir iš pokalbių virtuvėlėje prie kavos gali gimti puikios ir verslui naudingos idėjos, ką jau kalbėti apie vidinius profesinius pranešimus ar kitas žinių sesijas. Nors šią problemą gali iš dalies švelninti technologijos – komunikacijos programos, vidinės žinių bibliotekos, video seminarai ar net „virtualios kolegų virtuvėlės“ – manau, kad gyvas formalus ar „atsitiktinis“ bendravimas norint keistis profesine patirtimi, įžvalgomis ar idėjomis yra būtent tai, ko verslai gali labiausiai pasigesti. Čia taip pat matyčiau kultūrinį ar vertybinį sprendimą. Atvirai sau atsakykite, ar ir kaip kolegas skatindavote dalintis idėjomis bei įžvalgomis, kokius mechanizmus, renginius, įrankius ir pavyzdžius tam turėjote dar iki karantino? Puiku, jei kolegos bendraudavo ar turėjote savanoriškai profesinius pranešimus bendradarbiams rengdavusių bendradarbių. Bet jeigu to neturėjote, galbūt karantinas yra pats metas sukurti įmonėje žinių dalijimosi kultūrą ir procesus? Egzistuojant kultūrai ir realiam entuziazmui, gyvo bendravimo netektis turėtų tapti antraeiliu dalyku.

Kodėl eksperimentas pasiteisins

Vis dėlto mūsų kompanijos patirtis rodo, kad nuotolinis darbas turi daugiau privalumų nei trūkumų, todėl esu tikras, kad pasibaigus karantinui, tai taps daug labiau paplitusia praktika.

Visų pirma, nuotolinis darbas į įmonės veiklą leidžia įtraukti daug didesnį ir platesnį talentų ratą neapsiribojant biuro lokacija. Vien mūsų įmonėje iš namų ar bendradarbystės centrų jau kurį laiką dirba mums reikalingų išskirtinių kompetencijų turintys kolegos iš Austrijos, Graikijos ir Liuksemburgo. Vienoms įmonėms nuotoliniai darbuotojai gali spręsti kompetencijų trūkumo, kitoms – ir atlygiui skiriamo biudžeto problemas. Bet kuriuo atveju, tinkamai organizuojant nuotolinio darbo procesus, iš esmės išnyksta geografiniai apribojimai, o teisinių būdų tinkamai sutvarkyti darbo užmokesčio klausimus yra ne vienas.

Apie galimai mažesnes sąnaudas biurų nuomai ir susijusiai infrastruktūrai nesiplėsiu: vieniems tai gali būti realus ir apčiuopiamas pliusas, o kiti šias lėšas gali skirti fantastiškiems visos įmonės sąskrydžiams kartą metuose ar net dažniau.

Kol kas sunku pasakyti, kokią įtaką trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu COVID-19 protrūkis padarys darbo rinkai. Esu tikras, kad anksčiau ar vėliau svarstyklės vėl pelnytai nusvirs darbuotojo naudai. O darbuotojai vis labiau vertina lankstumą, galimybę sėkmingai derinti profesinį ir asmeninį gyvenimus ir sąlygas patiems pasirinkti kaip paskirstyti darbo krūvį skirtingomis savaitės dienomis, todėl lankstesnes darbo sąlygas siūlantys darbdaviai visada turės konkurencinį pranašumą prieš konkurentus.

Galiausiai, nuotolinis darbas vis tiek yra pirmiausia darbas. Ir jei šiomis dienomis dėl karantino bei netikėtumo faktoriaus ši padėtis daliai darbuotojų atrodo neįprasta ar kelianti įvairių minčių bei reikalaujanti apsiprasti, tai netrukus visi vėl grįšime prie elementaraus supratimo, kad reikia pasiekti užsibrėžtų tikslų ir rezultatų. Mūsų įmonės patirtis rodo, kad nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai ilguoju periodu dirba lygiai taip pat gerai ir efektyviai, kaip kolegos biure. Žinoma, dirbant iš namų, gali skirtis produktyviojo darbo laikotarpiai, gali atsirasti „langų“, kiek didesnė įvairių netikėtumų galimybė, tačiau bendras rezultatas, mūsų vertinimu, yra niekuo nesiskiriantis nei dirbant biure.

Faktas, kad šiuo metu daugelis mūsų iš savo komforto zonos išlipo ne savo noru. Tačiau neabejoju, kad ta naujoji realybė daugeliui pasirodys daug patrauklesnė nei iki šiol atrodė.

Komentaro autorius — Domas Janickas, Satalia Lithuania vadovas