Patvirtintas 2,5 mlrd. Eur pagalbos ekonomikai paketas

Antradienį Seimas plenariniame posėdyje priėmė išvakarėse ministrų kabineto parengtus ir pateiktus beveik dvi dešimtis įstatymų pakeitimų projektų, numatančių krizės pasekmių amortizavimą.

Pluoštas priemonių

Tarp priimtųjų – 2020 m. valstybės biudžeto, Valstybės skolos, Viešųjų pirkimų, Užimtumo, Socialinių išmokų, Gyventojų pajamų mokesčio ir kitų įstatymų, Darbo kodekso pakoregavimai.

Jais numatytos didesnės socialinės garantijos medikams, paprastesnės viešųjų pirkimų procedūros sveikatos apsaugoje, valstybės kompensacijos darbdaviams išsaugojant darbo vietas, socialinės išmokos ligos ir vaikų priežiūros atveju, išmokos savo veiklą karantino sąlygomis sustabdžiusiems savarankiškai dirbantiems asmenims, būsto paskolų mokėjimo atidėjimas netekusiems darbo asmenims, valstybės garantijos problemų patiriančioms įmonėms imant kreditus likvidumui palaikyti ir kt.

Bendra Vyriausybės ir Seimo patvirtintame plane numatytųjų priemonių suma – 2,5 mlrd. Eur.

Be to, biudžeto pakeitimo įstatymais suteikta teisė Vyriausybei papildomai pasiskolinti iki 5 mlrd. Eur, t. y. apie 10% Lietuvos metinio bendrojo vidaus produkto (BVP).

[infogram id="81d1d005-feb6-4240-90d1-a1212f248adb" prefix="lt9" format="interactive" title="Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas"] 

Padidinti ir savivaldybių skolinimosi limitai, „atšaldytos“ Kelių fondo bei Klimato kaitos programos šimtamilijoninės lėšos. 

Didinami skolinimosi limitai

Pagal planą, iš numatytų 2,5 mlrd. Eur sveikatos apsaugai bus skiriama iki 0,5 mlrd. Eur. Šie resursai bus užtikrinti iš Vyriausybės, valstybės rezervų, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų bei rezervų, skolintų bei Europos Sąjungos lėšų.

Plano punkte dėl „pagalbos išsaugant darbo vietas ir pajamas“ iš Garantinio, „Sodros“ fondų, taip pat ES ir skolintų lėšų numatoma skirti irgi iki 0,5 mlrd. Eur. Valstybės garantijomis ir kitomis priemonėmis taip pat bus skirta iki 0,5 mlrd. Eur įvairiais būdais (garantijomis, lengvatinėmis paskolomis, kompensacijomis ir mokesčių atidėjimais) padėti įmonėms palaikyti likvidumą.

Lietuvos bankas pranešė mažinantis kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimus bankams, o tai turėtų leisti papildomai suteikti verslui ir gyventojams apie 2 mlrd. Eur paskolų.

Grynojo valstybės ir jos institucijų skolinimosi limitas padidintas nuo 904,6 mln. iki 5,401 mlrd. Eur.

Visiems Vyriausybės pasiūlytiems ir į paketą įtrauktiems įstatymų projektas Seimas neprieštaravo, priėmė juos ypatingos skubos tvarka – antradienio pavakary. Visi pakeitimai įsigalioja ir gali būti pradėti taikyti nedelsiant.

Tačiau diskusijos Seime metu būta ir tam tikrų kiek skeptiškesnių pasisakymų apie priimtąjį ekonomikos skatinimo paketą.

„Nepasisakau prieš pasiūlytuosius projektus, bet man atrodo, kad galbūt pernelyg viską sudramatinom, tuo tik paskatindami ekonomiką labiau trauktis ir žmones labiau nerimauti“, – sakė liberalas Kęstutis Glaveckas.

Tačiau jį sudrausmino opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis: „Esamomis sąlygomis, manau, reikėtų susilaikyti nuo pasisakymų, kai nepasakoma nieko racionalaus. Taupykime savo ir kitų laiką.“ 

Gali tekti koreguoti biudžetą

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad patvirtintasis Planas „nėra akmenyje iškaltas“, nes bus „lanksčiai ir operatyviai koreguojamas pagal situaciją“, tariantis su socialiniais partneriais, kokie dar pokyčiai yra reikalingi ir gali būti valstybės prisiimti.

Jam antrino finansų ministras Vilius Šapoka, tvirtindamas, kad reikalui esant valstybė patvirtins papildomas priemones ekonomikai palaikyti, tam skirdama atitinkamus finansinius išteklius.

„Šiuo metu mūsų ekonomikos pasirengimas atsilaikyti iššūkius yra kitoks, geresnis, nei buvo prieš dešimtmetį. Tai reiškia, kad dabar turime santykinai paprastesnius ir mažiau kainuojančius mechanizmus pasiskolinti bei tas lėšas panaudoti krizės sukeltoms problemoms spręsti. Tačiau neatmesčiau, kad gali tekti dar padidinti skolinimosi limitą, jeigu prireiktų didesnių išteklių toms reikmėms. Esant tokiam reikalui iš naujo kreipsimės į Seimą ir papildomai spręsim šį klausimą“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo V. Šapoka.

Atsakydamas į Seimo narės Ingridos Šimonytės klausimą, finansų ministras taip pat nepaneigė, kad šių metų eigoje gali tekti koreguoti patį 2020 m. valstybės biudžetą, mažinant jame numatytus asignavimus kai kurioms sritims. Tačiau jis pabrėžė, kad toks klausimas šiuo metu nėra aktualus, todėl esą ir nėra reikalo svarstyti, kokios išlaidos ir kam galėtų būti kerpamos.

Parlamentarai diskusijos metu ragino Vyriausybę itin aktyviai ieškoti galimybių derėtis dėl lengvatinių paskolų iš Tarptautinio valiutos fondo bei kitų pasaulinių finansinių institucijų, taip po praėjusios pasaulinės krizės atsiradusio Europos stabilumo mechanizmo. Ministras patikino, kad pasiskolinimo klausimu „atidžiai nagrinėjamos visos įmanomos galimybės“. 

Skubiai priimtos, skubiai ir įsigalioja

Tuo metu Seimas, priėmęs vyriausybinį kovos su koronaviruso krize paketą, išėjo dviejų savaičių karantino. Tačiau prireikus, ypač jeigu Vyriausybė pasiūlys naujų įstatyminių sprendimų kovai su krize, pasak valdančiųjų lyderio Ramūno Karbauskio, Parlamentarai „operatyviai susirinks į posėdį ir spręs tuos klausimus“.

„Visi kiti reikalai tikrai nėra būtini ir gali būti vienai kitai savaitei atidėti“, – teigė jis.  

Seimas kaip institucija veiks, tačiau didelė dalis parlamento kanceliarijos tarnautojų dirbs arba jau dirba nuotoliniu būdu.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą nuo pirmadienio iki bent kovo 30 d. Lietuvoje įvestas karantinas.