Ekstremalių situacijų centras: nėra jokio pagrindo panikai

VESC ketvirtadienį surengė pirmąjį posėdį, kuriame tarėsi dėl priemonių prieš koronavirusą. Trečiadienį ekstremalią situaciją valstybės mastu paskelbusi Vyriausybė įsteigė šį centrą ir jam vadovauti paskyrė sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.

Pirmajame VESC posėdyje dalyvavo ir viena diena anksčiau iš atostogų Ispanijoje grįžęs premjeras Saulius Skvernelis.

Dar nėra nei vieno atvejo

„Posėdis buvo skirtas pasitikrinti, kaip esame pasiruošę galimam viruso atsiradimui Lietuvoje, kokios prevencijos priemonės taikomos, kaip būtų reaguojama, atsiradus pirmam infekuotam asmeniui Lietuvoje, kokias turime priemonės. Patvirtinta, kad esame pakankamai gerai pasiruošę tokiam iššūkiui“, – po dvi valandas trukusio posėdžio tikino S. Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad iki šiol Lietuvoje nėra nei vieno koronaviruso atvejo. „Kai tik toks atvejis bus, visuomenė bus operatyviai informuota. Tai bus patikimos žinios iš operacijų centro vadovo“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Anot jo, iki šiol buvo atlikti 59 tyrimai dėl įtarimų sukėlusių asmenų galimo infekavimo nauju virusu, bet visi atsakymai – neigiami. „Dar vienas tyrimas yra eigoje“, – pridūrė S. Skvernelis.

Rekomenduoja pagalvoti dėl apsilankymo renginiuose

Premjeras tvirtino, kad VESC nėra priėmęs sprendimų atšaukti kuriuos nors artimiausio laikotarpio masinius renginius, pvz., penktadienį vyksiančias Eurolygos rungtynes Kaune.

„Išlieka ta pati rekomendacija dėl lankymosi masinio susibūrimo vietose. Visi tokie renginiai yra padidintos rizikos zonos, nes dar ir gripo epidemija kai kur yra paskelbta. Tad kiekvienam tenka atsakomybė priimti sprendimus, dalyvauti tuose renginiuose, ar ne. Rekomenduojame gerai pagalvoti ir, pagal galimybes, vengti tokių renginių, ypač jeigu yra bent kokių nors sveikatos problemų, pvz., sumažėjęs imunitetas. Bet kadangi iki neturime nei vieno užsikrėtimo atvejo, tai nėra teisinės galimybės priimti sprendimus atšaukti ar uždrausti kuriuos nors iš tų renginių“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

A. Veryga pridūrė, kad „dar laukia nemažai visokių masinių renginių – Kaziuko mugės, Kovo 11-oji ir kiti – tai padidintos rizikos žmonėms, t. y. senyvo amžiaus, sumažinto imuniteto ir t. t., turėtų gerai pasverti visus už ir prieš“.

„Mes adekvačiai vertiname situaciją. Kol neturim nei vieno užsikrėtimo atvejo, neturim teisinių galimybių imtis kardinalių ribojimų“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Pasak jo, tebegalioja tos pačios rekomendacijos ir dėl galimo laikino nedarbingumo, karantino, mokyklos nelankymo, darbo iš namų, dezinfekavimo bei kt. priemonių taikymo.

„Dar nėra infekcijos valdymo ir stabdymo priemonių taikymo būtinybės, tik prevencija. Bet vertiname ir galimas maksimalias rizikas. Manome, kad joms esame neblogai pasirengę“, – sakė A. Veryga.   

„Nėra jokio pagrindo panikai“

„Visos priemonės buvo aptartos šiandien, įskaitant ir pačias kraštutiniausias. Kol kas jų nereikia, bet jeigu prireiktų, operatyviai būtų įvestos centro vadovo sprendimu“, – jam antrino premjeras.

Jis pripažino, kad vienas didžiausių iššūkių šiuo metu, yra gyventojų „padidintas jautrumas, kylantis visuomenės nerimas ir netgi panikos reiškiniai“. S. Skvernelis pabrėžė, kad „nėra pagrindo jokiems kraštutiniams veiksmams – nereikia elgtis, kaip emocingesnėse už mus visuomenėse, kur viskas šluojama iš parduotuvių lentynų, vaistinių ir t. t.“. „Pilnai kontroliuojam situaciją, nereikia jokių atsargų pirkti“, – sakė premjeras.

Jis informavo, kad jau sustiprinta ir Lietuvos sausumos sienų kontrolė – nuo trečiadienio „pasieniečiai dirba sustiprintu režimu, pateikia informaciją atvykstantiems ir išvykstantiems“.

„Jeigu prireiks, savanoriams ir pasieniečiams bei kitiems pareigūnams padės kariškiai ir šauliai. Bet to kol kas nereikia“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Vyriausybės trečiadienį priimtas sprendimas suformuoti VESC paaiškintas tuo, kad nacionaliniu mastu paskelbta ekstremali situacija be kita ko suteiks teisę operacijų centrui spręsti, ar leisti valstybės tarnautojus į komandiruotes ir keliones koronaviruso paveiktose valstybėse ar atskiruose jų regionuose, švietimo ir kitoms įstaigoms bus galima nurodyti privalomai turėti dezinfekcinių priemonių. Centras taip pat esą turės galimybę įvertinti, ar reikia riboti skrydžius, atnaujinti vidinių Šengeno erdvės sienų patikrą, tačiau tam, pasak Vyriausybės atstovų, kol kas poreikio nėra. 

Išplėtė rizikingų teritorijų sąrašą

Iki šiol buvo pateiktos rekomendacijos nevykti į kai kuriuos Kinijos, Italijos, Pietų Korėjos regionus. Bet dėl plintančio koronaviruso į rizikingų teritorijų sąrašą Sveikatos apsaugos (SAM) ministerija įtraukė Honkongą, Iraną, Japoniją, Pietų Korėją ir Singapūrą. „Nuo šiol šios šalys priskiriamos rizikingoms teritorijoms. Anksčiau tokiomis buvo laikoma visa Kinijos Liaudies Respublika, o vasario 24 d. šį sąrašą papildė Šiaurės Italijos regionai – Veneto, Lombardijos, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame SAM pranešime.

Anot ministerijos, patikslina, kad įtariamu atveju laikoma, kai žmogui pasireiškia ūmi kvėpavimo takų infekcija – jaučiamas bent vienas iš šių simptomų: kosulys, karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas.

„Taip pat 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios atitinka bent vieną iš šių epidemiologinių kriterijų: arba žmogus turėjo artimą sąlytį su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju, arba keliavo į Kiniją, Šiaurės Italiją, Honkongą, Iraną, Japoniją, Pietų Korėją ir Singapūrą, arba dirbo aplinkoje, kurioje buvo gydomi asmenys, sergantys COVID-19“, – teigia ministerija.

Visų keliautojų, per pastarąsias dvi savaites buvusių Kinijoje, Šiaurės Italijoje – Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionuose, taip pat Honkonge, Irane, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Singapūre SAM prašo registruotis užpildant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro interneto svetainėje pateikiamą anketą bei dvi savaites vengti artimų socialinių kontaktų.

Vyriausybė trečiadienį iš valstybės rezervo skyrė 150.000 Eur papildomoms apsaugos priemonėms ir kitoms nenumatytoms išlaidoms, kurių patirtų institucijos saugantis koronaviruso grėsmės.

Kinijoje sausį kilus COVID-19 viruso protrūkiui, jis išplito daugiau nei 30-yje pasaulio valstybių. Pasaulyje registruota daugiau nei 80.000 susirgimų, mirė beveik trys tūkstančiai žmonių.

Rašyti komentarą 0