Trečias kartas nemelavo: Švedija pagaliau turi vyriausybę

Publikuota: 2019-01-18
Švedijos premjeru išliko socialdemokratas Stefanas Lofvenas. Jessica Gow (TT/ReutersScanpix) nuotr.
Švedijos premjeru išliko socialdemokratas Stefanas Lofvenas. Jessica Gow (TT/ReutersScanpix) nuotr.

Švedijoje po penkis mėnesius trukusios porinkiminės politinės sumaišties pagaliau pavyko suformuoti naują šalies vyriausybę. Ministru pirmininku išliko socialdemokratas Stefanas Lofvenas.

Penktadienį Švedijos Riksdage (parlamente) trečią kartą per pastaruosius penkis mėnesius balsuota dėl premjero ir vyriausybės. Ligšioliniai du bandymai buvo nesėkmingi, kadangi švedai pernai rugsėjį išsirinko vadinamąjį „pakabintą parlamentą“, kur nei vienas iš tradicinių politinių blokų neturi pakankamos daugumos, kad galėtų suformuoti tvirtą koalicinę vyriausybę.

Už šią savaitę Riksdago pirmininko nominuotą p. Lofveno kandidatūrą į premjerus penktadienį balsavo 192 parlamento nariai - 115 buvo už šį kandidatą ir 77 jį parėmė netiesiogiai, susilaikydami. Prieš socialdemokratą buvo 153 Riksdago deputatai.

Pagal Švedijos įstatymus, jeigu prieš kandidatą į premjerus balsuoja mažiau kaip 175 parlamento nariai, jis laikomas patvirtintu.

Socialdemokratų ir žaliųjų koalicinę mažumos vyriausybę netiesiogiai sutiko paremti kairiųjų partija, taip pat dviejų dešiniojo centro partijų atstovai – centristai ir liberalai. Kairieji pareiškė nepasitenkinimą centristų ir liberalų parama, todėl neatmetama, kad anksčiau ar vėliau kairieji gali kelti nepasitikėjimo p. Lofvenu klausimą, jeigu jis, kaip yra pažadėjęs, vykdys labiau dešiniąją politiką.

Situacija naujajame Riksdage sudėtinga dėl to, kad nei vienas iš dviejų svarbiausių, vadinamųjų tradicinių politinių flangų neturi daugumos.

Švedijos parlamente iš viso yra 349 nariai, tad daugumai suformuoti reikia bent 175 vietų. Pernai rugsėjo 9 d. įvykusiuose rinkimuose socialdemokratai ir jų koaliciniai partneriai žalieji bei kairieji iš viso gavo 144 mandatus, o dešiniojo centro keturių partijų (konservatoriai, liberalai, krikščionys demokratai ir centristai) aljansas – 143.

[infogram id=“7390c8e3-1abd-471b-b442-547d674d1509“ prefix=“aU2“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Švedijos Riksdagas“]

Sumaištį sukėlė trečiąją vietą rinkimuose užėmę radikalūs Švedijos demokratai, kuriems priklauso 62 vietos Riksdage. Su šia antimigracine, populistine partija nenori prasidėti nei viena iš tradicinių politinių jėgų. Bet be jos dalyvavimo įmanoma burti tik vadinamąją didžiąją koaliciją, kurioje dalyvautų ir socialdemokratai, ir konservatoriai, arba formuoti nestabilią mažumos vyriausybę.

Vos susirinkęs į pirmąjį posėdį pernai spalį naujasis Švedijos parlamentas iškart pareiškė nepasitikėjimą ligšioliniu premjeru p. Lofvenu. Tačiau jis išliko laikinuoju kabineto vadovu. Maža to, jis kaip rinkimuose daugiausiai balsų gavusios partijos lyderis išliko ir vienu iš potencialių pretendentų tapti naujosios vyriausybės vadovu.

Iš pradžių buvo paprašyta konservatorių lyderio Ulfo Kristerssono pabandyti suformuoti naują šalies vyriausybę. Bet dar lapkritį Riksdage žlugo jo pasiūlymas sudaryti dešiniojo centro mažumos vyriausybę, remiamą radikalų.

Tuomet buvo atsigręžta į centristų lyderę Annie Loof, tikintis, kad galbūt jai pavyktų suformuoti tinkamą kabinetą. Bet gruodį įvykęs balsavimas parodė, kad šios viltys buvo bergždžios.

Teko grįžti prie p. Lofveno varianto. Šiam buvo duota pakankamai laiko pasiderėti tiek su galimais koalicijos partneriais žaliaisiais ir kairiaisiais, tiek ir su kitomis į Riksdagą patekusiomis partijomis dėl politinės paramos vyriausybei. Prieš savaitę paaiškėjo, kad tokią paramą pažadėjo dvi dešiniojo centro partijos, kas ir užtikrino galimybę p. Lofvenui suformuoti kabinetą.

Švedijos įstatymai leidžia parlamentui keturis kartus balsuoti dėl vyriausybės. Jeigu visi jie būtų nesėkmingi, šiemet balandžio 21 d. šioje šalyje įvyktų pirmalaikiai rinkimai. To nenori nei viena iš tradicinių partijų, nes per juos radikalieji Švedijos demokratai galėtų tik padidinti savo turimų mandatų skaičių, kas sukeltų tik dar didesnę politinę krizę.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Šeši sprogimai sudrebino Šri Lanką

Sprogimai Velykų dieną sudrebino tris bažnyčias ir tiek pat viešbučių Šri Lankoje. Jų metu bent 20 žmonių...

Ar jau esame pasirengę atvirai ir skaidriai kalbėti apie darbo užmokestį? 6

Lietuviams kalbėti apie atlygį dar tikrai nedrąsu. Tačiau poreikis gerinti darbuotojų patirtį – motyvuoti bei...

Vadyba
2019.04.20
Daliai parduotuvių dirbant per Velykas, Seime vėl inicijuojamas draudimas 6

Kai kuriems prekybos tinklams ketinant dirbti pirmąją Velykų dieną, Seimo nariai žada grįžti prie įstatymo...

Paslaugos
2019.04.20
Už ekstremistinį turinį JAV milžinams Europoje grės baudos iki 4% apyvartos 1

Europos Parlamentas (EP) pritarė pasiūlymui bausti tokias įmones kaip „Facebook“, „Google“ ir „Twitter“ net...

Paslaugos
2019.04.20
Apklausos Ukrainos prezidento rinkimuose lengvą pergalę pranašauja V. Zelenskiui Premium

Naujausia sociologų grupės „Reiting“ atlikta apklausa rodo, kad antrame prezidento rinkimų ture ukrainiečiai...

Verslo aplinka
2019.04.20
Reitingų lentelėje į pirmą vietą pakilo I. Šimonytė 17

Konservatorių kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pakilo į pirmąją reitingų lentelės poziciją,...

Verslo aplinka
2019.04.20
Kijevo stadione Ukrainos kandidatų į prezidentus šou

Kandidatai į Ukrainos prezidentus – dabartinis šalies vadovas Petro Porošenka ir favoritu laikomas...

Verslo aplinka
2019.04.19
Rusija uždraudė naftos ir jos produktų eksportą į Ukrainą 13

Rusija uždraudė į Ukrainą eksportuoti rusišką naftą ir jos produktus, o angliES eksportas galimas tik gavus...

Pramonė
2019.04.19
Dėl ataskaitos detalių Demokratų partija reikalauja R. Muellerio viešo liudijimo

JAV Demokratų partija nori, kad JAV specialusis tyrėjas Robertas Muelleris, kuris ketvirtadienį po 22...

Verslo aplinka
2019.04.19
Konkurencijos taryba: „Gazprom“ turto išieškojimas yra sudėtingas 1

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ jau beveik 5 metus nesumokant Lietuvai 42 mln. Eur baudos, šaliai kol kas...

Pramonė
2019.04.19
Teisme liudijanti L. Graužinienė: pelno mokesčio pataisos neatitiko ES direktyvos  1

Loreta Graužinienė, buvusi Seimo pirmininkė, sako, kad parlamente 2015 m. svarstytas Pelno mokesčio įstatymo...

Verslo aplinka
2019.04.19
V. Mazuronis: esu tas, kurį galima vadinti „eurorealistu“ Premium

Prezidentas turėtų savo autoritetu užtikrinti valstybės pažangą ir reformų vykdymą , bet jis neturėtų kištis...

Verslo aplinka
2019.04.19
Kandidatų prezidentus debatuose – Estijos ir Rusijos vadovų susitikimo vertinimas 8

Kandidatai į Lietuvos prezidentus nesutaria, ar vakarykštis Estijos prezidentės vizitas į Maskvą buvo...

Dviguba pilietybė: malonė ar norma? 55

Iki referendumo, kuriame piliečiai spręs dėl dvigubos pilietybės galimybės, liko apie tris savaites, tačiau...

Verslo aplinka
2019.04.19
JAV ir ES užsitaisė prekybos ginklus Premium

JAV ir Europos Sąjunga (ES) pradėjo detalų pasiruošimo planą, kuriuo viena kitos pro­dukcijai galėtų įvesti...

Verslo aplinka
2019.04.19
V. Vasiliauskas: iš spintos bus traukiami „Snoro“ ir Ūkio banko skeletai Premium 42

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, VŽ teigia, įsitikinęs, kad Stasio Jakeliūno,...

Finansai
2019.04.19
JAV paviešintas R. Mullerio tyrimas 1

Ketvirtadienį JAV Teisingumo departamentas paviešino suredaguotą ataskaitą, parengtą po specialiojo tyrėjo...

Verslo aplinka
2019.04.18
Naujausiuose advokatų reitinguose – „Cobalt“ šuolis ir lyderių rokiruotė Premium 7

Dviejų autoritetingų tarptautinių teisės žinynų sudarytuose 2019 m. Lietuvos advokatų kontorų reitinguose...

Paslaugos
2019.04.18
Estijos prezidentė: susitikimas su Putinu buvo labai geras 1

„Tai buvo labai geras susitikimas. Daug kalbėjome sunkiomis temomis, ypač sudėtingais momentais reiškėme...

Verslo aplinka
2019.04.18
„Sweco Lietuva“ gavo užsakymą projektuoti kariuomenės objektus

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir NATO Paramos ir pirkimų agentūra (angl. NSPA) pasirašė beveik 1,3 mln.

Statyba ir NT
2019.04.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau