Reikia ne tik norėti, bet ir dirbti

Pastaruoju metu investuotojai pamėgo Kauno regioną - jo sėkmę galima aiškiai pamatuoti ir per naujų užsienio kapitalo investicinių projektų prizmę: nuo 2014 m. iki šių metų paskutinio ketvirčio pradžios Kauno apskrityje naujų užsienio kapitalo projektai padėjo sukurti apie 4.800 darbo vietų, investicijos į ilgalaikį turtą viršijo 326 mln. Eur. Kalbant apie pernai patvirtintus projektus, liūto dalį investicijų regione suplanavo gamybos sektoriaus milžinės: gamyklą Kauno LEZ teritorijoje jau atidarė „Hellos“ koncernas, ketinantis iš viso investuoti iki 30 mln. Eur ir sukurti apie 250 darbo vietų. Taip pat kyla „Continental“ – 95 mln. Eur ir 1.000 darbo vietų – ir „Hollister“ – 50 mln. Eur ir 300 darbo vietų – gamyklų pastatai.

Pasigirti gali ir Marijampolės apskritis. Šis regionas pastaraisiais metais išgyvena pakilimo laikotarpį. Nuo 2015-ųjų pradžios naujų ir jau įsikūrusių įmonių plėtros projektai gamybos srityje atnešė apie 100 mln. Eur. investicijų į ilgalaikį turtą, per tą laikotarpį sukurta ar įsipareigota sukurti beveik 500 naujų darbo vietų. Spalį atidaryta danų langų ir durų gamybos milžinės „Dovista A/S“ gamykla. Į pirmąjį plėtros etapą investuoti 45 mln. Eur, įdarbinti 107 darbuotojai. Šį skaičių iki metų pabaigos planuojama padidinti iki 250.

Alytuje sėkmingai veikia jau anksčiau įsikūrusios užsienio bendrovės, tačiau pastaraisiais metais Alytaus regione investuotojai gerokai rečiau švenčia įkurtuves. Živilė Kazlauskaitė, „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros koordinatorė, aiškina, kad užsienio investuotojui, besirenkančiam regioną, vieni svarbiausių aspektų yra darbo jėga, tinkamo nekilnojamojo turto (NT) su išvystyta infrastruktūra pasiūla ir verslo klimatas. Darbdaviams nėra lengva rasti darbuotojų, trūksta specialistų tekstilės pramonei, baldų gamybai, medienai apdirbti. NT pasiūlos situacija Alytaus regione nesukuria papildomo patrauklumo investuotojams ir pan. Yra dar vien apriežastis, apie kurią garsiai nekalbama: vietinių tarybų nariai, turintys savo verslus, balsuoja prieš naujų investuotojų atėjimą, bamindamiesi, kad šie nuvilios darbuotojus.

Vis dar yra nemažai ir biurokratinių kliūčių. Apie toli gražu ne rožėmis klotą investicijų kelią šiandien VŽ puslapiuose pasakoja Sigitas Žvirblis, medicinos prietaisus Pabradėje gaminančios UAB „Intersurgical“ vadovas. Visagine nusimato viena didesnių užsienio kapitalo investicijų - iš viso kalbama apie tris 50 mln. Eur vertės projektus Lietuvoje. Tačiau idėjos įgyvendinimas užtruko – pasak p. Žvirblio, iš pradžių valdžia negalėjo pasiūlyti išsinuomoti valstybės valdomos žemės. Sklypo skyrimas užtruko apie pusmetį, tačiau bendrovė dar ir šiandien nėra jo išsinuomojusi – dėl skundų, lydinčių viešųjų pirkimų konkursą. Nusprendus dalį gamybos plėsti greta Pabradės gamyklos, sulaukė akibrokšto: bendrovė, seniai nusipirkusi griūvančius buvusio kartono fabriko pastatus nugriovė, tačiau kai reikėjo suformuoti sklypą, gavo Nacionalinės žemės tarnybos raštą, kad nuomos sutartis nutraukiama, nes sklype buvę pastatai nuversti ir sklypą privalu grąžinti valstybei. Panašios problemos dėl anksčiau išnuomotos žemės kilo siuvimo įmonei „Lelija“, transporto įmonei „Palemonas“ ir kt.

Didelė dalis šalies regionų iki šiol skundžiasi, kad negali prisišaukti stambių investicijų – idant būtų sukurta keli šimtai darbo vietų, žmonės neišsilakstytų svetur. Tačiau pergalę švenčia būtent tie regionai, kuriuose vietos valdžia tuo rūpinasi. Apie darbuotojų pavežėjimą iš tolimesnių gyvenviečių jau galvoja ne tik įmonės – tuo pradeda rūpintis ir savivaldybės. Tačiau jei investuotojui nepasiūlomi sklypai su komunikacijomis, jis apsisuka ir išvažiuoja į kitą šalį.

VŽ nuomone, aktyvioms, vietos rezervų ieškančioms savivaldybėms gali padėti ir Vyriausybė. Geresnių rezultatų galima sulaukti, kai į regiono patrauklumo kūrimą įsijungia ir bendruomenė – paprastai viena idėja gimdo antrą, o sinergija visada duoda kur kas geresnį efektą.