STT: viešuosiuose pirkimuose dažnai laimi ligoninių rėmėjai

Tokios išvados priėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnai, atlikę viešųjų pirkimų ligoninėse tyrimą.

Padovanojęs milijoną laimi dešimčių milijonų vertės konkursą

„Išanalizavus 2015–2017 m. Santaros klinikose vykdytus viešuosius pirkimus ir gautą paramą, nustatyta, kad 319 juridinių asmenų laimėjo Santaros klinikų vykdytų viešųjų pirkimų už beveik 164 mln. Eur. Per tą patį laikotarpį 216 juridinių asmenų skyrė beveik 8 mln. Eur paramos Santaros klinikoms arba su jomis susijusiems paramos gavėjams“, – trečiadienį pranešė STT.

Anot jos, iš šių 216 įmonių, kurios suteikė paramą Santaros klinikoms, daugiau kaip pusė – 123 – laimėjo ir šios medicinos įstaigos skelbtus viešuosius pirkimus.

„2015–2017 m. šie juridiniai asmenys, kurie sudarė iš viso 39% nuo visų viešųjų pirkimų laimėtojų. suteikė daugiau kaip 4 mln. Eur paramos Santaros klinikoms ir su jomis susijusiems paramos gavėjams bei laimėjo 87% (daugiau kaip 142 mln. Eur) Santaros klinikų viešųjų pirkimų vertės“, – konstatavo STT.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Santaros klinikų organizuotus viešuosius pirkimus laiminčios įmonės paramą pervedė ne tik į Santaros klinikų paramos sąskaitą, bet ir 28 paramos gavėjams, registruotiems Santaros klinikų adresu ir dar 42 paramos gavėjams, kuriems vadovauja Santaros klinikų darbuotojai“, – priduriama pranešime.

Pasak STT, tęsiant analitinį tyrimą, nustatyta, kad panašios tendencijos, kai teikę paramą juridiniai asmenys laimi didžiausią ligoninių viešųjų pirkimų dalį, būdingos ir kitoms Lietuvos ligoninėms: „Pavyzdžiui, 2013–2016 m. 52 juridiniai asmenys (t. y. 11% viešųjų pirkimų laimėtojų) skyrė paramą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikoms ir laimėjo 56% (apie 150 mln. Eur) Kauno klinikų viešųjų pirkimų vertės. 40 juridinių asmenų (t. y. 18% viešųjų pirkimų laimėtojų) skyrė paramą VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei ir taip pat laimėjo 56% (apie 33 mln. Eur) visų šios ligoninės viešųjų pirkimų vertės.“

Panaši situacija ir Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, kur 44 juridiniai asmenys, skyrę jai paramą, laimėjo 66%, t. y. apie 27 mln. Eur šios ligoninės viešųjų pirkimų vertės.

Atliks pakartotinį tyrimą

„Siekiant patikrinti, kiek minėta parama atitinka Labdaros ir paramos įstatyme įtvirtintus paramos tikslus, buvo atlikta 10 didžiausią paramą gavusių su Santaros klinikomis susijusių paramos gavėjų finansinių srautų analizė. Nustatyta, kad beveik pusė gaunamų įplaukų buvo panaudota komandiruotėms, konferencijoms, renginių organizavimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms apmokėti“, – nurodoma STT pranešime.

„Tyrimo metu gauti rezultatai signalizuoja apie galimus interesų konfliktus ir sukuria regimybę, kad ligoninėse organizuojant viešuosius pirkimus bei priimant paramą iš viešųjų pirkimų laimėtojų, gali egzistuoti korupcija“, – pranešime cituojamas Žydrūnas Bartkus, STT direktorius.

Pasak jo, „atlikto tyrimo rezultatai bus pateikti sprendimus priimantiems valstybės vadovams ir kitoms institucijoms pagal jų kompetenciją“.

Ateityje STT pažadėjo „pakartotinai atlikti situacijos pokyčių analizę ir apie jos rezultatus informuoti visuomenę“.

Pripažino problemą

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau sureagavo į STT tyrimą.

„Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir ministerijos vadovybė labai vertina STT atliktą analizę ir joje pateiktus faktus apie mūsų šalies gydymo įstaigų gaunamą paramą iš verslo subjektų ir kiek viešuosius pirkimo konkursus laiminčios įmonės teikia paramos gydymo įstaigoms. Analizėje teikiami duomenys išties įspūdingi ir keliantys nerimą. Iš jos matyti, kad ligoninių viešuosius pirkimus laimi įmonės, suteikusios paramą perkančiajai organizacijai arba su ja susijusiems paramos gavėjams. Ir tokių atvejų yra labai daug, kuomet gydymo įstaigose daugiau kaip pusę įstaigos viešųjų pirkimų laimi tokios paramos teikėjai“, – VŽ atsiųstame komentare tvirtina Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, SAM vadovo patarėja ir atstovė spaudai.

Visgi, pasak jos, „šie faktai nenustebino, nes SAM vadovybės iniciatyva ministerijos korupcijos prevencijos specialistų surinkta informacija apie gydymo įstaigų gaunamą paramą iš verslo subjektų parodė labai panašią situaciją, o įvertinus tokius nerimą ir abejonių keliančius faktus, SAM korupcijos prevencijos specialistai parengė ir gydymo įstaigoms išsiuntė specialias rekomendacijas, kurių nurodė laikytis, siekiant užtikrinti maksimalų skaidrumą įstaigų veikloje“.

SAM pažadėjo ir toliau dirbti, „siekiant tobulinti ir skaidrinti sistemą“. „Tad išanalizavus naujausią STT informaciją ir teikiamus duomenis, bus sprendžiama, kokias dar papildomas priemones inicijuoti. O tai labai svarbu, nes, deja, sveikatos sektorius vis dar yra tarp lyderių pagal korupcijos apraiškas, lyginant su kitomis sritimis“, – pastebėta komentare.

Jame išvardijami ir keli pasiūlymai gydymo įstaigoms, kaip būtų galima išvengti galimų korupcinio pobūdžio apraiškų: „Pirmiausia, įsiregistruoti paramos gavėjo statusą. Antra, viešinti įstaigos teisę gauti paramą (pagal Labdaros ir paramos įstatymą) įstaigos svetainėje, skelbimų lentose, išdėstyti lankstinukus matomose vietose, vykdyti aiškinamąjį darbą jeigu lankytojai teiraujasi dėl paramos suteikimo. Trečia, viešinti kokiems tikslams įstaiga gali panaudoti gautą paramą (medikų kvalifikacijos kėlimui, gyventojų sveikatos stiprinimui, informavimui ir pan.). Ketvirta, pacientui siūlant pinigus, medicinos personalas turi išaiškinti asmens teisę remti įstaigą ir kokiu būdu tai daroma (įmokama į įstaigos kasą, mokėjimo pavedimu per banko įstaigą), siekiant išvengti konfliktinės situacijos ir policijos kvietimo galimo kyšio atveju. Penkta, teikti viešas ataskaitas apie gautos paramos panaudojimą.“

Tiria korupcinę schemą Santaros klinikose

Šiemet vasarį STT pradėjo tirti bylą dėl galimo kyšininkavimo mechanizmo Santaros klinikose, kai už laimėtus viešuosius pirkimus iš įmonių reikalauta neteisėto finansinio atlygio jį užmaskuojant kaip paramą. Santaros klinikų buvusį vadovą Kęstutį Strupą teisėsauga įtaria per ligoninės Informatikos ir plėtros centro direktorių Romualdą Kizlaitį tarusis su įmonėmis, kad šios už laimėtus viešuosius pirkimus pervestų klinikoms galimai neteisėtą finansinį atlygį, užmaskuotą kaip paramą.

Teisėsauga pareiškė įtarimus p. Strupui ir p. Kizlaičiui, taip pat keliems kitiems Santaros klinikų darbuotojams, privačių įmonių atstovams.

Įtariamieji savo kaltę kategoriškai neigia.