Seimas spręs, ar atmesti prezidentės veto metro statybos įstatymui

Antradienį parlamentarams buvo pristatytas prezidentės dekretas dėl Seimo spalio pradžioje priimto Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo grąžinimo pakartotinai svarstyti.

Dekretą pristatęs Arūnas Molis, prezidentės patarėjas, sakė, kad pagal priimtąjį įstatymą nėra aišku, kam – valstybei ar savivaldybei – tenka atsakomybė dėl galimų metro statybos nuostolių, todėl turi būti įvardyta konkrečiai, kad nuostolius dengtų savivaldybė.

„Tai turi būti savivaldybės atsakomybė ir tai yra natūralu, nes metropolitenas yra viešojo transporto rūšis, kuris savo ruožtu yra savivaldybių atsakomybėje“, – sakė patarėjas.

„Ne visai aišku, kodėl kuriai nors savivaldybei apsisprendžiant dėl metropoliteno statybos galimybės, nebūtų galima pasinaudoti turima galiojančia teisine aplinka, susijusia su viešaisiais pirkimais, savivaldybių teisėmis, koncesija ir t. t. Todėl šis įstatymas gali būti laikytinas pertekliniu“, – aiškino p. Molis.

Šalies vadovė pasiūlė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimą atidėti bent iki 2020 m., taip pat jame aiškiai apibrėžti savivaldybės atsakomybę dėl finansinių įsipareigojimų, kad ateityje būtų išvengta rizikos viešiesiems finansams.

Seimas balsų dauguma sutiko svarstyti prezidentės veto. Bet jau šį ketvirtadienį parlamento plenariniame posėdyje bus balsuojama, ar veto atmesti, ar pritarti valstybės vadovės dekrete pateiktiems pasiūlymams pakoreguoti įstatymą.

Nemažai Seimo narių parėmė prezidentės veto. „Mes trisdešimt metų vis bandome Nacionalinį stadioną pastatyti, bet niekaip negebam to padaryti. O metro projektas yra dešimtis, šimtus kartų brangesnis“, – sakė liberalas Kęstutis Glaveckas. „Mes lygiai taip pat galime priimti įstatymą, kad kuri nors savivaldybė gali statytis kosmodromą ir bandyti nuskristi iki Mėnulio“, – ironijos neslėpė konservatorius Andrius Kupčinskas.

Spalio pradžioje Seimas priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuriuo sudarė sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų. Jame numatyta, kad savivaldybės pačios organizuos visus metro įrengti reikalingus teritorijų planavimo, sprendinių parengimo ir jų priėmimo darbus.

Metro projektus įgyvendintų savivaldybės, jos galėtų siekti, kad metro būtų pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Savivaldybės galėtų įsigyti iki 50% metro bendrovės akcijų, o bendros investicijos į metro būtų vykdomos valstybės ir privataus kapitalo partnerystės arba koncesijos pagrindu.

Metro statybos rėmėjai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms. Seimas metro statybos idėją svarsto beveik dešimtmetį.

Rašyti komentarą