Atmesta R. Paksui į prezidentus kelią atverianti Konstitucijos pataisa
Ketvirtadienį Seimo posėdyje vyko pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos, kuri numato, kad per apkaltą pašalintas asmuo Seimo nariu ar prezidentu galėtų būti renkamas praėjus dešimties metų terminui, priėmimo. Tam reikėjo ne mažiau kaip 94 balsų už. Tačiau už pasiūlytąją pataisą buvo tik 78 Seimo nariai, prieš buvo 15, susilaikė 4 parlamentarai.
Viktoras Pranckietis, Seimo pirmininkas, konstatavo, kad Konstitucijos pataisa nepriimta.
Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka, kiekvieną kartą reikia, kad už balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai, t.y. 94 Seimo nariai.
Pagal galiojančią tvarką, prie analogiškos Konstitucijos pataisos Seimas galės grįžti ne anksčiau kaip po metų.
Pataisa buvo pateikta siekiant įgyvendinti prieš kelerius metus paskelbtą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose per apkaltą iš pareigų pašalintiems asmenims yra neproporcingas.
Prieš valdančiųjų pateiktą Konstitucijos pataisą, kuri atvertų kelią p. Paksui dalyvauti ne tik Seimo, bet ir prezidento rinkimuose, pasisakė opozicijos atstovai.
„Mes gerbiam EŽTT sprendimą ir esam už Konstitucijos pataisą, kuri leistų tokiam asmeniui kandidatuoti tik į Seimą po dešimties metų nuo apkaltos. Bet mes visada buvome prieš ir liekame prieš tai, kad būtų atvertas kelias tokiems asmenims į prezidentus. Jeigu norima tai padaryti, siūlytume iniciatoriams rengti atskirą Konstitucijos pataisą. O už pasiūlytąją pataisą nebalsuosime“, – pranešė konservatorius Jurgis Razma.
Tuo metu valdantieji tvirtino, kad privalu vykdyti Strasbūro teismo sprendimą. „Konstitucijos dienos proga turime pademonstruoti pagarbą ir Konstitucijai, ir Europos teismo sprendimui dėl per apkaltą pašalintų asmenų politinių ir pilietinių teisių. Projektas pakankamai pagrįstas, todėl siūlyčiau balsuoti už“, – sakė p. Pakso šalininkas, „tvarkietis“ Rimas Andrikis.
Lietuvai kol kas neįgyvendinant EŽTT sprendimo, gresia Europos Tarybos Ministrų komiteto sankcijos. Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas Lietuvai jau pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
Ponas Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims draudžiama remiantis Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu, jog pagal galiojančią Konstituciją toks asmuo negali eiti pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika. Pasak teismo, tokią nuostatą pakeisti galima tik pakeitus Konstituciją.
Seimas prieš kelerius metus bandė priimti Konstitucijos pataisas, kurios p. Paksui būtų atvėrusios kelią į rinkimus, bet pritrūko balsų.
Ponas Paksas iš prezidento pareigų pašalintas 2004 m. balandį per apkaltos procedūrą. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
