Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą

Publikuota: 2018-10-18

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų finansų perteklius siektų 0,4% bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. viršytų 190 mln. Eur.

Pateikė projektus

Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje Vyriausybė pristatė savo prieš porą dienų patvirtintus 2019 m. valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektus.

Pateikdamas valstybės biudžetą Vilius Šapoka, finansų ministras, pabrėžė, kad antrus metus iš eilės yra projektuojamas viešųjų finansų perteklius. „Numatomas 0,4% BVP perviršis. Iš vienos pusės, tai yra investicijos į ateitį. Iš kitos pusės, būtina kaupti rezervus ir kuo efektyviau naudoti viešuosius finansus. Stebėdami besikeičiant tarptautinę aplinką, turime elgtis atsargiai ir apdairiai ir užtikrinti stabilumą. Tam turime kaupti rezervus, kad ateityje nereikėtų bėgti ir imti greitųjų kreditų“, – kalbėjo p. Šapoka.

Jis taip pat tikino, kad kitų metų svarbiausias pajamų ir išlaidų planas parengtas paisant finansinės drausmės ir nėra paveiktas artėjančių savivaldos, prezidento ir europarlamentarų rinkimų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Sodros“ biudžeto projektą pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, PSDF – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Išlaidos ir pajamos didėja dėl reformų

Valstybės biudžetą pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 16,7% iki 10,587 mlrd. Eur. Išlaidos augs 22,2% iki 11,681 mlrd. Eur.

Toks smarkus biudžeto rodiklių šoktelėjimas aiškinamas tuo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja šiemet birželį Seimo priimti įstatymai dėl mokestinių bei kitų struktūrinių reformų. Jos be kita ko numato mokesčių konsolidavimą bei bazinės senatvės pensijos perkėlimą iš „Sodros“ į valstybės biudžetą.

Šios reformos nulemia ir valstybės biudžeto deficito padidėjimą – jis kitąmet turėtų siekti 1,094 mlrd. Eur – t. y. net 2,2 karto daugiau nei numatyta šiemet (489,171 mln. Eur).

Tačiau visų valstybės viešųjų finansų rodikliai bus teigiami. Tą nulemia teigiami kitų metų savivaldybių, „Sodros“, PSDF bei kitų valstybinių fondų biudžetų balansai.

„Sodros“ biudžete pajamos sieks 4,455 mlrd. Eur, išlaidos – 4,058 mlrd. Eur, tad socialinio draudimo biudžetas turės apie 397 mln. Eur perviršį. Tuo metu PSDF pajamos ir išlaidos sudarys 2,059 mlrd. Eur, tačiau kartu bus sukauptas 228 mln. Eur rezervas. „Sodros“ ir PSDF kitų metų biudžetai taip pat didėja atitinkamai 4–16%.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“a5646072-69e8-4c38-85ee-ec4c386ffdd7“ prefix=“qHE“ format=“interactive“ title=“Valstybės biudžetas 2019 m.“]

Finansų ministras pastebėjo, kad kitų metų pabaigoje įvairiuose valstybės fonduose bus sukaupta apie 1,5 mlrd. Eur rezervų, kurie galėtų būti panaudojami kilus krizinei situacijai. O 2018 m. pabaigoje, anot p. Šapokos, rezervuose kartu su nepanaudotais savivaldybių likučiais bus bemaž 1 mlrd. Eur.

Žada gausesnes socialines išlaidas

Ministro teigimu, valstybės išlaidų prioritetai kitąmet išlieka nepakitę – socialinė apsauga, švietimas, sveikatos apsauga ir ekonomika. „Čia pakliūna ir energetika, ir kita infrastruktūra, ir žemės ūkis. Jeigu žiūrėtume, kur išlaidos auga sparčiausiai, tai matome, kad tai yra sveikatos apsauga – beveik 280 mln. Eur, švietimas – 185 mln. Eur, socialinė apsauga – 151 mln. Eur“, – aiškino p. Šapoka.

Pasak jo, lėšos įmokoms už valstybės biudžeto lėšomis draudžiamus asmenis augs 63 mln. Eur, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose atlyginimams didinti ir savižudybių prevencijai numatyta 12,7 mln. Eur, rezidentų darbo užmokesčiui padidinti – 16,6 mln. Eur, medicinos darbuotojų padidintiems atlyginimams – 172 mln. Eur. Kultūrai finansuoti, anot Finansų ministerijos vadovo, numatoma kitąmet skirti 40 mln. Eur daugiau nei šiemet.

Pensijų indeksavimui numatyta 212,3 mln. Eur, paramai būstui įsigyti mažas pajamas gaunančioms jaunoms šeimoms – 11,3 mln. Eur. Mokytojų etatiniam darbo apmokėjimui numatyta beveik 50 mln. Eur, dėstytojų, mokslo darbuotojų atlyginimams ir doktarantų stipendijoms padidinti – 31,1 mln. Eur, klasės krepšeliui – 10,8 mln. Eur.

Tik keli lydintieji

Iš biudžetą lydinčiųjų teisės aktų yra teikiamos pataisos, numatančios savivaldybių finansavimo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšomis reformą. Dabar savivaldos finansavimas priklauso beveik vien nuo gyventojų skaičiaus, tuo metu nauja metodika numatys paskatas savivaldybėms kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas ir įsitraukti į kovą su šešėline ekonomika.

Be to, iki 2022 m. numatoma pratęsti pelno mokesčio lengvatą, taikomą lietuviško kino gamybai.

Jokių kitų esminių mokestinių ar administracinių pasiūlymų nepateikta. Pagrindiniai mokesčių pakeitimai, kurie įsigalios jau nuo 2019 m. pradžios ir turės įtakos kitų metų biudžetui, jau buvo Seimo patvirtinti šiemet birželio pabaigoje.

Biudžetas parengtas atsižvelgiant į Vyriausybės jau priimtą sprendimą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų padidinti 30 Eur iki 430 Eur, nors dėl mokesčių konsolidavimo realiai ši suma „popieriuje“ pasieks 555 Eur.

Nuo 30 iki 50 Eur didės kitąmet vadinamieji vaiko pinigai. Planuojama, kad kitąmet senatvės pensijos augs apie 8%. Numatoma didinti biudžetininkų atlyginimus, ypač medicinos ir švietimo srityse.

Išlaidos gynybai kitąmet bus padidintos apie 75 mln. Eur ir pasieks 948 mln. Eur arba apie 2,05% prognozuojamo BVP.

Projektai dar grįš į Vyriausybę

Po biudžeto pateikimo Seimas daro ne trumpesnę nei 10 dienų plenarinių posėdžių pertrauką, kurios metu projektus nagrinėja Seimo komitetai ir komisijos, frakcijos, atskiri Seimo nariai, teikia savo pasiūlymus ir pataisas biudžetui. Lapkričio 22 d. Seimo plenariniame posėdyje bus surengtas pirmasis biudžeto svarstymas. Po jo projektas grįš į Vyriausybę, kad ši įvertintų visų pavienių Seimo narių, komitetų ir frakcijų pateiktus pasiūlymus.

Iki gruodžio pradžios Vyriausybė pateiks visų parengtųjų biudžeto pataisų įvertinimą ir projektas grįžta į Seimą su ministrų kabineto pastabomis.

Gruodžio 6 d. Seimo plenariniame posėdyje įvyks antrasis biudžeto svarstymas, kurio metu be kita ko bus balsuojama ir dėl tų pataisų, kurias neigiamai įvertino Vyriausybė. Tokia pasiūlytoji pataisa priimama tik tuo atveju, jeigu už ją balsuoja ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Iki gruodžio vidurio numatomas Seimo balsavimas dėl 2019 m. valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ bei PSDF biudžetų priėmimo.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
A. Duda žada tvirtai remti Ukrainos siekį įstoti į ES

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį pažadėjo visapusiškai remti Ukrainos siekį įstoti į Europos...

Verslas sukūrė platformą „Svetingi.lt“: kaip pakviesti vakarienės ukrainiečius ir prasmingai įtraukti darbuotojus Premium

Verslas ir visuomenė nuo pat karo Ukrainoje pradžios vasario 24 d. skyrė visokeriopą paramą: kuriam laikui...

Gazelė
05:45
Šią savaitę: S. Cichanouskajos kalba Seime, Rusijos nemokumas, Davosas Premium

Sukakus metams, kai Minsko režimas priverstinai nutupdė lėktuvą, baltarusių opozicijos lyderė pasisakys...

A. Dulkys PSO asamblėjoje susitiko su Taivano viceministre

Arūnas Dulkys, Sveikatos apsaugos ministras, dalyvauja sekmadienį prasidėjusioje Pasaulio sveikatos...

Verslo aplinka
2022.05.22
Varšuva ir Kyjivas sutarė dėl bendros šalių sienų kontrolės

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, ir Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas, susitarė pasirašyti...

Verslo aplinka
2022.05.22
Prancūzija: Ukraina į ES įstos po 15–20 metų 8

Clement'as Beaune'as, Prancūzijos Europos reikalų ministras, sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos siekis įstoti...

Verslo aplinka
2022.05.22
Į dviračių saugyklas Tauragėje investuota per 700.000 Eur 12

Tauragėje pradėjo veikti dviračių saugyklos. Panašūs darnaus judumo projektai pasaulyje – ne naujiena,...

Gazelė
2022.05.22
Būsimasis Australijos premjeras žada didesnį dėmesį skirti klimato kaitai

Anthony Albanese'is, būsimasis Australijos ministras pirmininkas, skubantis iki svarbaus viršūnių susitikimo...

Verslo aplinka
2022.05.22
Maskva neatmeta ukrainiečių belaisvių iškeitimo į V. Medvedčuką

Maskva svarstys galimybę iškeisti Ukrainos pulko „Azov“ belaisvius į Viktorą Medvedčuką – prokremlišką...

Verslo aplinka
2022.05.22
„Invega“ primena: finansavimo galimybės rizikingam, bet visiems naudingam verslui

Socialinis verslas ir socialinio poveikio projektų vykdytojai gali pasinaudoti ir valstybės pagalba –...

Gazelė
2022.05.22
Australijos premjeras S. Morrisonas pripažino pralaimėjęs rinkimus

Australijos premjeras Scottas Morrisonas šeštadienį pripažino pralaimėjęs nacionalinius rinkimus po sunkaus...

Verslo aplinka
2022.05.21
V. Zelenskis: Ukrainai reikia ES kandidatės statuso, o ne kompromisų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo vadovaujama šalis turi tapti visateise...

Kremliaus agresija
2022.05.21
Stiprindama gynybą, Albanija įsigijo prieštankinių raketų „Javelin“

Albanijos gynybos ministras šeštadienį pranešė, kad Vakarų Balkanų šalis pasirašė sutartį su JAV bendrove...

Kremliaus agresija
2022.05.21
Statybų inspekcija: E. Dragūnas turi nugriauti regioniniame parke pastatytą namą 14

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija mano, kad Vilniuje, Pavilnių regioniniame parke,...

Statyba ir NT
2022.05.21
Prezidentas pasirašė patikslintą biudžetą, kritikuoja antiinfliacinių priemonių tempą

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį pasirašė patikslintą 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių...

Verslo aplinka
2022.05.21
Baltieji Rūmai: prezidentas J. Bidenas pasirašė 40 mlrd. USD paramos Ukrainai paketą

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pasirašė 40 mlrd. USD (37,8 mlrd. Eur) pagalbos Ukrainai paketą, pagal...

Kremliaus agresija
2022.05.21
Per APEC susitikimą kitų šalių atstovai išėjo kalbant Rusijos atstovui

Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų keturių šalių delegatai šeštadienį paliko konferencijų salę, Rusijos...

Verslo aplinka
2022.05.21
A. Armonaitė prašė Liberalų sąjūdžio paramos civilinės sąjungos projektui

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė šeštadienį Liberalų sąjūdžio suvažiavime paprašė sąjūdžio paramos...

Verslo aplinka
2022.05.21
Liberalai atnaujino vizualinį identitetą – naujuoju simboliu tapo stilizuota raidė „L“ 2

Šeštadienį Liberalų sąjūdžio suvažiavime valdantysis Liberalų sąjūdis nauju partijos simboliu pasirinko...

Verslo aplinka
2022.05.21
Kinija perspėja JAV dėl paramos Taivanui Premium

Kinijos vyriausiasis diplomatas perspėjo JAV dėl didėjančios Vašingtono paramos Taivanui. Kaip savo atsaką...

Verslo aplinka
2022.05.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku