Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą
Pateikė projektus
Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje Vyriausybė pristatė savo prieš porą dienų patvirtintus 2019 m. valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektus.
Pateikdamas valstybės biudžetą Vilius Šapoka, finansų ministras, pabrėžė, kad antrus metus iš eilės yra projektuojamas viešųjų finansų perteklius. „Numatomas 0,4% BVP perviršis. Iš vienos pusės, tai yra investicijos į ateitį. Iš kitos pusės, būtina kaupti rezervus ir kuo efektyviau naudoti viešuosius finansus. Stebėdami besikeičiant tarptautinę aplinką, turime elgtis atsargiai ir apdairiai ir užtikrinti stabilumą. Tam turime kaupti rezervus, kad ateityje nereikėtų bėgti ir imti greitųjų kreditų“, – kalbėjo p. Šapoka.
Jis taip pat tikino, kad kitų metų svarbiausias pajamų ir išlaidų planas parengtas paisant finansinės drausmės ir nėra paveiktas artėjančių savivaldos, prezidento ir europarlamentarų rinkimų.
„Sodros“ biudžeto projektą pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, PSDF – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Išlaidos ir pajamos didėja dėl reformų
Valstybės biudžetą pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 16,7% iki 10,587 mlrd. Eur. Išlaidos augs 22,2% iki 11,681 mlrd. Eur.
Toks smarkus biudžeto rodiklių šoktelėjimas aiškinamas tuo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja šiemet birželį Seimo priimti įstatymai dėl mokestinių bei kitų struktūrinių reformų. Jos be kita ko numato mokesčių konsolidavimą bei bazinės senatvės pensijos perkėlimą iš „Sodros“ į valstybės biudžetą.
Šios reformos nulemia ir valstybės biudžeto deficito padidėjimą – jis kitąmet turėtų siekti 1,094 mlrd. Eur – t. y. net 2,2 karto daugiau nei numatyta šiemet (489,171 mln. Eur).
Tačiau visų valstybės viešųjų finansų rodikliai bus teigiami. Tą nulemia teigiami kitų metų savivaldybių, „Sodros“, PSDF bei kitų valstybinių fondų biudžetų balansai.
„Sodros“ biudžete pajamos sieks 4,455 mlrd. Eur, išlaidos – 4,058 mlrd. Eur, tad socialinio draudimo biudžetas turės apie 397 mln. Eur perviršį. Tuo metu PSDF pajamos ir išlaidos sudarys 2,059 mlrd. Eur, tačiau kartu bus sukauptas 228 mln. Eur rezervas. „Sodros“ ir PSDF kitų metų biudžetai taip pat didėja atitinkamai 4–16%.
Tęsinys po grafiku[infogram id=“a5646072-69e8-4c38-85ee-ec4c386ffdd7“ prefix=“qHE“ format=“interactive“ title=“Valstybės biudžetas 2019 m.“]
Finansų ministras pastebėjo, kad kitų metų pabaigoje įvairiuose valstybės fonduose bus sukaupta apie 1,5 mlrd. Eur rezervų, kurie galėtų būti panaudojami kilus krizinei situacijai. O 2018 m. pabaigoje, anot p. Šapokos, rezervuose kartu su nepanaudotais savivaldybių likučiais bus bemaž 1 mlrd. Eur.
Žada gausesnes socialines išlaidas
Ministro teigimu, valstybės išlaidų prioritetai kitąmet išlieka nepakitę – socialinė apsauga, švietimas, sveikatos apsauga ir ekonomika. „Čia pakliūna ir energetika, ir kita infrastruktūra, ir žemės ūkis. Jeigu žiūrėtume, kur išlaidos auga sparčiausiai, tai matome, kad tai yra sveikatos apsauga – beveik 280 mln. Eur, švietimas – 185 mln. Eur, socialinė apsauga – 151 mln. Eur“, – aiškino p. Šapoka.
Pasak jo, lėšos įmokoms už valstybės biudžeto lėšomis draudžiamus asmenis augs 63 mln. Eur, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose atlyginimams didinti ir savižudybių prevencijai numatyta 12,7 mln. Eur, rezidentų darbo užmokesčiui padidinti – 16,6 mln. Eur, medicinos darbuotojų padidintiems atlyginimams – 172 mln. Eur. Kultūrai finansuoti, anot Finansų ministerijos vadovo, numatoma kitąmet skirti 40 mln. Eur daugiau nei šiemet.
Pensijų indeksavimui numatyta 212,3 mln. Eur, paramai būstui įsigyti mažas pajamas gaunančioms jaunoms šeimoms – 11,3 mln. Eur. Mokytojų etatiniam darbo apmokėjimui numatyta beveik 50 mln. Eur, dėstytojų, mokslo darbuotojų atlyginimams ir doktarantų stipendijoms padidinti – 31,1 mln. Eur, klasės krepšeliui – 10,8 mln. Eur.
Tik keli lydintieji
Iš biudžetą lydinčiųjų teisės aktų yra teikiamos pataisos, numatančios savivaldybių finansavimo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšomis reformą. Dabar savivaldos finansavimas priklauso beveik vien nuo gyventojų skaičiaus, tuo metu nauja metodika numatys paskatas savivaldybėms kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas ir įsitraukti į kovą su šešėline ekonomika.
Be to, iki 2022 m. numatoma pratęsti pelno mokesčio lengvatą, taikomą lietuviško kino gamybai.
Jokių kitų esminių mokestinių ar administracinių pasiūlymų nepateikta. Pagrindiniai mokesčių pakeitimai, kurie įsigalios jau nuo 2019 m. pradžios ir turės įtakos kitų metų biudžetui, jau buvo Seimo patvirtinti šiemet birželio pabaigoje.
Biudžetas parengtas atsižvelgiant į Vyriausybės jau priimtą sprendimą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų padidinti 30 Eur iki 430 Eur, nors dėl mokesčių konsolidavimo realiai ši suma „popieriuje“ pasieks 555 Eur.
Nuo 30 iki 50 Eur didės kitąmet vadinamieji vaiko pinigai. Planuojama, kad kitąmet senatvės pensijos augs apie 8%. Numatoma didinti biudžetininkų atlyginimus, ypač medicinos ir švietimo srityse.
Išlaidos gynybai kitąmet bus padidintos apie 75 mln. Eur ir pasieks 948 mln. Eur arba apie 2,05% prognozuojamo BVP.
Projektai dar grįš į Vyriausybę
Po biudžeto pateikimo Seimas daro ne trumpesnę nei 10 dienų plenarinių posėdžių pertrauką, kurios metu projektus nagrinėja Seimo komitetai ir komisijos, frakcijos, atskiri Seimo nariai, teikia savo pasiūlymus ir pataisas biudžetui. Lapkričio 22 d. Seimo plenariniame posėdyje bus surengtas pirmasis biudžeto svarstymas. Po jo projektas grįš į Vyriausybę, kad ši įvertintų visų pavienių Seimo narių, komitetų ir frakcijų pateiktus pasiūlymus.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Iki gruodžio pradžios Vyriausybė pateiks visų parengtųjų biudžeto pataisų įvertinimą ir projektas grįžta į Seimą su ministrų kabineto pastabomis.
Gruodžio 6 d. Seimo plenariniame posėdyje įvyks antrasis biudžeto svarstymas, kurio metu be kita ko bus balsuojama ir dėl tų pataisų, kurias neigiamai įvertino Vyriausybė. Tokia pasiūlytoji pataisa priimama tik tuo atveju, jeigu už ją balsuoja ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Iki gruodžio vidurio numatomas Seimo balsavimas dėl 2019 m. valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ bei PSDF biudžetų priėmimo.
