Už 60 mln. Eur bandys mažinti atotrūkį tarp Vilniaus ir atokesnių rajonų
Kaip po Vyriausybės posėdžio BNS sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, planas bus dar kelias savaites derinamas, o konkretūs projektai galėtų būti pradėti finansuoti rudeniop.
„Posėdyje išklausėme įvairių pastebėjimų, ministrai išsakė didelį palaikymą iniciatyvai, bet buvo ir tam tikrų pastebėjimų, tai susitiksime atskirai ministerijų komandos ir papildysime planą. Štai Švenčionių rajono meras buvo atvažiavęs su pasiūlymu, kad gal reikėtų traukti ir Švenčionis, Švenčionėlius, kad nesibaigtų planas Pabrade, tai, manau, tikrai geras pasiūlymas. Taigi dar yra ką patobulinti“, – dėstė ministras.
Turės parengti veiksmų planą
Vyriausybės pranešime spaudai teigiama, kad vykdant šį planą numatoma pritraukti investicijas ir stiprinti mažesnių regiono miestų ekonominį potencialą. Vilniaus regiono taryba turės išskirti regioninės specializacijos kryptis ir parengti veiksmų planą.
„Numatoma įsteigti bent 10 papildomų daugiafunkcių paslaugų įstaigų, kuriose bus vykdomos edukacinės ir bendruomeninės veiklos. Bus kuriama regioninė Vilniaus viešojo transporto organizavimo sistema, tvarkomos viešosios erdvės, infrastruktūra, atnaujinamos bibliotekų patalpos ir remiamos iniciatyvos, skatinančios bendruomeniškumą, pilietiškumą ir tarpkultūrinį dialogą. Ketinama įgyvendinti ir kompleksinius miestų ir miestelių viešosios infrastruktūros ir kultūros infrastruktūros vystymo projektus“, – rašoma pranešime.
Vilniaus funkcinės zonos plėtros plano įgyvendinimo modelis bus paremtas Vietos plėtros fondu, kuris sudarys sąlygas pasinaudoti papildomomis finansinėmis galimybėmis darniai ir tvariai plėtrai. Šis finansinis mechanizmas derina subsidijas su palankesnio kreditavimo sąlygomis, privataus sektoriaus, užsienio investicijų plėtros schemomis ir novatoriškais finansiniais instrumentais.
„Šis planas padės mažinti atskirtį tarp Vilniaus ir atokesnių rajonų. Sieksime gerinti infrastruktūrą ir viešųjų paslaugų tinklą, kad šie atitiktų gyventojų poreikius, būtina skatinti bendruomeniškumą bei tarpkultūrinį dialogą“, – pranešime spaudai cituojamas p. Misiūnas.
Planas rengiamas bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybėmis. Parengtą Vilniaus funkcinės zonos plėtros planą tvirtins vidaus reikalų ministras.
Atskirtis didėja
VŽ pernai metų gale aprašė kasmet sudaromą savivaldybių indeksą, kuris parodė, kad sostinė Vilnius išlieka šalyje geriausiai besitvarkančia savivaldybe. Jai įkandin seka Klaipėda ir Kaunas, kuris aplenkė Šiaulius. Mažųjų savivaldybių lyderė – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Prasčiausiai tarp didžiųjų savivaldybių sekasi Alytui, tarp mažųjų - Ignalinai ir Molėtams. Tokius rezultatus, remdamasis 2016-ųjų duomenimis, paskelbė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
Jo kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja. Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė. Su paskelbtu 2017 m. indeksu galite susipažinti ČIA.
Gyventojai žingeidūs, bet neinformuoti
Trečiadienį taip pat pasirodė pranešimas apie šalies gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad nors daugelis teigia esantys mažai informuoti apie jų mieste ar rajone ES lėšomis įgyvendinamus projektus, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad visuomenės susidomėjimas jais nuolat auga. Tokias tendencijas atskleidė Finansų ministerijos užsakymu „Spinter tyrimų“ bendrovės atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo per 4.500 respondentų.
Tyrimo duomenimis, kol kas tik kas aštuntas šalies gyventojas dalyvavo viešuosiuose ES projektų svarstymuose, nors įsitraukti į tokius svarstymus norėtų kas antras.
Pasak gerosios praktikos renginius savivaldybėse inicijavusios Finansų ministerijos atstovės Ievos Aidietės, vietos bendruomenės tampa vis aktyvesnėmis visuomeninio gyvenimo dalyvėmis – gyventojams rūpi, kaip keičiasi jų gyvenamoji aplinka, kaip ES investicijos gali paskatinti imtis verslo, sukurti daugiau darbo vietų, todėl natūralu, kad domėjimasis projektais yra stipriai išaugęs.
„Tyrimai rodo, kad net 55% gyventojų norėtų dalyvauti svarstant ES investicijų kryptis jų mieste ar rajone. Tai svarus skaičius, skatinantis projektų vykdytojus įsiklausyti į gyventojų poreikius ir imtis priemonių, įtraukiant bendruomenes į projektines veiklas“, – teigia p. Aidietė.
Anot jos, viešieji aptarimai yra viena paprasčiausių priemonių, kuria galima informuoti gyventojus apie vykdomus projektus, suvienyti juos bendrai veiklai. Tačiau, kaip rodo praktika, ES paraiškų vykdytojams trūksta žinių ir patirties, kaip organizuoti tokius aptarimus.
Pasak p. Aidietės, su vietos bendruomenėmis reikėtų bendradarbiauti nuo pat pirmųjų projektų vykdymo etapų – tai tiesiausias kelias į projektų sėkmę. Be to, verta pagalvoti apie įtraukiančias viešųjų aptarimų formas. Kitaip tariant, viešieji aptarimai turėtų būti daugiau nei dokumentų nagrinėjimas, bet pasirinkta tinkama forma, pvz., ekskursijos, atvirų durų dienos ar idėjų dirbtuvės.
