Merkel ir Macronas sutarė dėl atskiro euro zonos biudžeto

Publikuota: 2018-06-19
Atnaujinta 2018-06-19 19:28
Vokietijos ir Prancūzijos vadovų susitikimas. Hannibalo Hanschkės (Reuters / Scanpix) nuotr.
Vokietijos ir Prancūzijos vadovų susitikimas. Hannibalo Hanschkės (Reuters / Scanpix) nuotr.

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, po susitikimo Berlyne antradienį paskelbė atradę sutarimą dėl bendro euro zonos biudžeto.

„Tai yra tiesos momentas Vokietijos ir Prancūzijos santykiams, valanda, kai sprendžiama euro zonos ateitis“, – prieš Vokietijos ir Prancūzijos lyderių susitikimą teigė Bruno Le Maire, Prancūzijos finansų ministras.

Pernai rugsėjį Sorbonoje prezidentas Macronas savo kalboje pristatė plačios apimties ES reformų programą ir paragino „perstatyti Europą“. Nors jo ambicijos nuo tada gerokai sumažėjo, pirmieji šios programos rezultatai turėtų pasirodyti jau artimiausiu metu.

Ponia Merkel ir p. Macronas po susitikimo Mezebergo pilyje pranešė sutarę dėl atskiro euro zonos biudžeto bei Europos stabilumo mechanizmo (ESM), skirto padėti problemų kamuojamoms ES valstybėms, stiprinimo. Praeityje Berlynas ilgą laiką priešinosi tokiai iniciatyvai, o p. Merkel po susitikimo pripažino, kad tai buvo sunkiausia diskusijų dalis.

Dabar ši iniciatyva keliaus į Europos Vadovų Tarybą birželio pabaigoje, kur ją aptars kitų ES valstybių vadovai. Nepaisant kai kurių šalių, tarp jų ir Nyderlandų, Airijos, Suomijos ir Lietuvos, atsargaus šių pokyčių vertinimo, baiminantis „dviejų greičių“ Europos gimimo, praeityje bendros Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyvos euro zonoje tapdavo realybe.

Planuojama, kad euro zonos biudžetas turėtų būti suformuotas nuo 2021-ųjų. Anot p. Macrono, daugiau detalių, tarp jų ir tai, ar biudžetas bus finansuojamas iš nacionalinių resursų ar iš visas ES valstybes apimančių bendrų mokesčių, paaiškės iki šių metų pabaigos.

„Dirbame, kad užtikrintume, jog euro zonos biudžetas sustiprins investicijas, taip pat su tikslu sustiprinti konvergenciją euro zonoje“, – sakė p. Merkel.

 Anksčiau Prancūzijos prezidentas kalbėjo apie „kelių procentų nuo euro zonos bendrojo vidaus produkto“ biudžetą, o tai atitiktų kelis šimtus milijardų Eur. Ponia Merkel yra užsiminusi apie kelių dešimčių milijardų Eur iždą. Tikimasi, kad tokia priemonė leistų apsisaugoti nuo galimų ateities krizių, tokių kaip 2010-2013 m. skolų krizė, iš kurios kai kurios Pietų Europos valstybės iki šiol neišlipo

Giedrė Dzemydaitė, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto lektorė, VŽ yra sakiusi, kad euro zonos biudžetas Lietuvai greičiausiai nebūtų labai aktualus, nes čia vyrauja stiprūs Skandinavijos šalių komerciniai bankai, todėl finansiniam nestabilumui suvaldyti, tikėtina, užtektų dabartinių finansinių priemonių.

„Tačiau jei atsirastų stabilumo problemų didžiosiose euro zonos šalyse, pvz., Italijoje, esamų Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) ir ESM galbūt ir neužtektų“, – teigė ekonomistė.

Privalo bendradarbiauti

Ponia Merkel su Prancūzijos prezidentu susitiko tuomet, kai jos vyriausybė susiduria su didžiuliu spaudimu iš vidaus. Ponios Merkel koalicijos partneriai iš Bavarijos, ilgą laiką grasinę pasitraukti iš koalicijos, dabar suteikė kanclerei dvi savaites, kad ši persiderėtų dėl europinių susitarimų dėl migracijos ir apribotų atvykstančiųjų srautus. Priešingu atveju Horstas Seehoferis, šalies vidaus reikalų ministras, užsiminė apie vyriausybės griūtį. Spalį Bavarijoje rengiami rinkimai, kurie taip pat gali turėti įtakos vyriausybės ateičiai.

Migracijos klausimai buvo svarbūs ir šiame susitikime. Ponia Merkel po jo teigė, kad abu lyderiai palaiko Austrijos iniciatyvą stiprinti išorinių ES sienų apsaugą. Kanclerė taip pat kalbėjo apie būtinybę visų pirma kovoti su migracijos priežastimis ir aktyviau siekti taikos Sirijoje, labiau pagelbėti Šiaurės Afrikos valstybėms, taip pat siekti didesnio solidarumo ES viduje.

Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai taip pat aptarė gynybos ir bendros užsienio politikos klausimus – sutarta aktyviau Europos mastu bendradarbiauti dislokuojant karius ir planuojant turimą ginkluotę.

Ponia Merkel taip pat akcentavo, kad Berlynas ir Paryžius palaiko pasiūlymą mažinti ES komisarų skaičių, net jeigu tai reiškia, kad ir didelės valstybės Europos Komisijoje neturės savo atstovo.
Prezidento Macrono ir p. Merkel susitikimas įvyko tuomet, kai transatlantiniai JAV ir ES ryšiai po skandalingai pasibaigusio G7 susitikimo, gerokai atvėso. Daugelis analitikų pažymi, kad nepaisant kai kurių nesutarimų, Vokietija ir Prancūzija šiuo metu privalo aktyviau bendradarbiauti ir stiprinti Europą, santykiams su Amerika ir Donaldu Trumpu, šalies prezidentu, pašlijus. Esant tokiai situacijai, kai kurie ES politikai krizės atvejų nori išvengti būtinybės kreiptis į nuo Vašingtono priklausomą TVF ir turėti savo pagalbos šaltinius.

Prieš susitikimą Prancūzijos pareigūnai kalbėjo, kad teigiamų poslinkių yra, tačiau nuolaidos iš Berlyno yra nepakankamos. Paryžius ilgą laiką buvo nusivylęs, kad Vokietijos atsakymai į p. Macrono pasiūlymus buvo gana vėlyvi ir itin atsargūs. Sutariama, kad laiko tarpas, per kurį ES valstybėms narėms reikia susitarti, nėra didelis, kadangi kitąmet pagrindinis dėmesys teks Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš ES bei Europos Parlamento rinkimams.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Valstybės įmonės vs verslas: vieniems – pranašumai, kitiems – konkurencijos žabangos 1

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) ir savivaldybių valdomos įmonės (SVĮ) ir toliau aktyviai žengia į rinką,...

Ekspertai: valstybė vis labiau kišasi ten, kur tarpsta laisva rinka   Premium 6

Viena dažniausiai pasikartojančių savivaldybių valdomų įmonių veikla yra autotransporto ir technikos nuoma.

Auga prokuratūros biudžetas: teisėsauga ruošiasi saugoti pranešėjus

Vyriausybė kitąmet numatė didesnį Generalinės prokuratūros biudžetą, o tai iš dalies susiję su teisėsaugos...

Verslo aplinka
2018.10.21
Keičiasi Lietuvos ambasadorius Lenkijoje

Lietuvos ambasadoriumi Lenkijoje siūloma skirti karjeros diplomatą Eduartą Borisovą.

Verslo aplinka
2018.10.21
Biudžeto projekte – lėšos sujungti pagalbos numerius į 112

Kitų metų biudžeto projekte Vyriausybė numatė lėšas projektui, kad 2020 metais Lietuvoje liktų...

Verslo aplinka
2018.10.21
JAV trauksis iš branduolinio susitarimo su Rusija 6

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) planuoja trauktis iš branduolinių ginklų sutarties su Rusija, patvirtino...

Verslo aplinka
2018.10.21
Užsieniečių įvaikinti lietuvių vaikai galės išlaikyti Lietuvos pilietybę 1

Seimas priėmė pataisas, kad gimę Lietuvos piliečiais, bet dėl įvaikinimo užsienyje kitos...

Verslo aplinka
2018.10.21
Nedeklaravusių gyvenamosios vietos sumažėjo beveik keturiskart

Gyvenamosios vietos nedeklaravusių Lietuvos gyventojų skaičius per devynis mėnesius sumažėjo beveik keturis...

Verslo aplinka
2018.10.21
Kitą savaitgalį atšaukiamas vasaros laikas

Ateinantį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, bus atšauktas vasaros laikas – laikrodžius reikės...

Verslo aplinka
2018.10.21
Lenkijoje – savivaldos rinkimų testas šalies valdantiesiems 1

Sekmadienį Lenkijoje vyksta savivaldos rinkimai, kurie laikomi vienu pagrindiniu testu šalies kontraversiškai...

Verslo aplinka
2018.10.20
Londone – tūkstančiai protestuotojų dėl „Brexit“ 17

Jungtinės Karalystės (JK) sostinėje Londone šeštadienį tūkstančiai protestuotojų reikalauja antrojo...

Verslo aplinka
2018.10.20
Saudo Arabija pripažino, kad dingusiu laikytas žurnalistas yra miręs 17

Saudo Arabija šeštadienį patvirtino, kad dingusiu laikytas „Washington Post“ apžvalgininkas Jamalas Khashoggi...

Verslo aplinka
2018.10.20
Mirė žinomas skulptorius R. Kvintas

Eidamas 66-uosius metus, mirė garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas, šeštadienį pranešė Lietuvos...

Verslo aplinka
2018.10.20
Apklausa: gyventojai prezidentu mato G. Nausėdą, I. Šimonytę 38

Gyventojams vardinant pretendentus į prezidentus, populiariausiųjų trejetukas keičiasi – į viršų kyla...

Verslo aplinka
2018.10.20
 1993-iųjų stebuklo formulė: geležinė valia, išmintinga diplomatija, truputis pinigų ir sėkmės Premium 6

Dar ir šiandien kai kuriuos draugiškus Lietuvos kaimynus sunku įtikinti, kad Rusijos kariuomenės išvedimą iki...

Verslo klasė
2018.10.19
Kinijos ekonomika – prekybos karo gniaužtuose Premium 24

Kinijos ekonomika auga lėčiausiai per devynerius metus, rodo naujausi oficialiai paskelbti duomenys, kurie...

Verslo aplinka
2018.10.19
LAT: stabdomas Nacionalinio stadiono statybos konkursas 19

Vilniaus valdžia turės priimti iš Nacionalinio stadiono statybos koncesininko konkurso pašalintos bendrovės...

Statyba ir NT
2018.10.19
Turkija tikina, kad turi įrodymų, kas kaltas dėl dingusio žurnalisto 3

Turkija penktadienį įspėjo Saudo Arabiją, kad turi įrodymų, kurie paaiškintų, kas yra atsakingas už Saudo...

Verslo aplinka
2018.10.19
Grubių pažeidimų Labanoro girioje nerado, bet plynus kirtimus uždraus 15% Lietuvos miškų 20

Preliminarūs kirtimų Labanoro regioniniame parke tyrimai rodo, kad grubių pažeidimų nepadaryta, sako aplinkos...

Verslo aplinka
2018.10.19
Gitanas Nausėda pasirinko komunikacijos partnerius prezidento rinkimams 2

Sprendimą dalyvauti Prezidento rinkimuose priėmęs ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Gitanas Nausėda...

Rinkodara
2018.10.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau