Merkel ir Macronas sutarė dėl atskiro euro zonos biudžeto

Publikuota: 2018-06-19
Atnaujinta 2018-06-19 19:28
Vokietijos ir Prancūzijos vadovų susitikimas. Hannibalo Hanschkės (Reuters / Scanpix) nuotr.
Vokietijos ir Prancūzijos vadovų susitikimas. Hannibalo Hanschkės (Reuters / Scanpix) nuotr.

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, po susitikimo Berlyne antradienį paskelbė atradę sutarimą dėl bendro euro zonos biudžeto.

„Tai yra tiesos momentas Vokietijos ir Prancūzijos santykiams, valanda, kai sprendžiama euro zonos ateitis“, – prieš Vokietijos ir Prancūzijos lyderių susitikimą teigė Bruno Le Maire, Prancūzijos finansų ministras.

Pernai rugsėjį Sorbonoje prezidentas Macronas savo kalboje pristatė plačios apimties ES reformų programą ir paragino „perstatyti Europą“. Nors jo ambicijos nuo tada gerokai sumažėjo, pirmieji šios programos rezultatai turėtų pasirodyti jau artimiausiu metu.

Ponia Merkel ir p. Macronas po susitikimo Mezebergo pilyje pranešė sutarę dėl atskiro euro zonos biudžeto bei Europos stabilumo mechanizmo (ESM), skirto padėti problemų kamuojamoms ES valstybėms, stiprinimo. Praeityje Berlynas ilgą laiką priešinosi tokiai iniciatyvai, o p. Merkel po susitikimo pripažino, kad tai buvo sunkiausia diskusijų dalis.

Dabar ši iniciatyva keliaus į Europos Vadovų Tarybą birželio pabaigoje, kur ją aptars kitų ES valstybių vadovai. Nepaisant kai kurių šalių, tarp jų ir Nyderlandų, Airijos, Suomijos ir Lietuvos, atsargaus šių pokyčių vertinimo, baiminantis „dviejų greičių“ Europos gimimo, praeityje bendros Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyvos euro zonoje tapdavo realybe.

Planuojama, kad euro zonos biudžetas turėtų būti suformuotas nuo 2021-ųjų. Anot p. Macrono, daugiau detalių, tarp jų ir tai, ar biudžetas bus finansuojamas iš nacionalinių resursų ar iš visas ES valstybes apimančių bendrų mokesčių, paaiškės iki šių metų pabaigos.

„Dirbame, kad užtikrintume, jog euro zonos biudžetas sustiprins investicijas, taip pat su tikslu sustiprinti konvergenciją euro zonoje“, – sakė p. Merkel.

 Anksčiau Prancūzijos prezidentas kalbėjo apie „kelių procentų nuo euro zonos bendrojo vidaus produkto“ biudžetą, o tai atitiktų kelis šimtus milijardų Eur. Ponia Merkel yra užsiminusi apie kelių dešimčių milijardų Eur iždą. Tikimasi, kad tokia priemonė leistų apsisaugoti nuo galimų ateities krizių, tokių kaip 2010-2013 m. skolų krizė, iš kurios kai kurios Pietų Europos valstybės iki šiol neišlipo

Giedrė Dzemydaitė, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto lektorė, VŽ yra sakiusi, kad euro zonos biudžetas Lietuvai greičiausiai nebūtų labai aktualus, nes čia vyrauja stiprūs Skandinavijos šalių komerciniai bankai, todėl finansiniam nestabilumui suvaldyti, tikėtina, užtektų dabartinių finansinių priemonių.

„Tačiau jei atsirastų stabilumo problemų didžiosiose euro zonos šalyse, pvz., Italijoje, esamų Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) ir ESM galbūt ir neužtektų“, – teigė ekonomistė.

Privalo bendradarbiauti

Ponia Merkel su Prancūzijos prezidentu susitiko tuomet, kai jos vyriausybė susiduria su didžiuliu spaudimu iš vidaus. Ponios Merkel koalicijos partneriai iš Bavarijos, ilgą laiką grasinę pasitraukti iš koalicijos, dabar suteikė kanclerei dvi savaites, kad ši persiderėtų dėl europinių susitarimų dėl migracijos ir apribotų atvykstančiųjų srautus. Priešingu atveju Horstas Seehoferis, šalies vidaus reikalų ministras, užsiminė apie vyriausybės griūtį. Spalį Bavarijoje rengiami rinkimai, kurie taip pat gali turėti įtakos vyriausybės ateičiai.

Migracijos klausimai buvo svarbūs ir šiame susitikime. Ponia Merkel po jo teigė, kad abu lyderiai palaiko Austrijos iniciatyvą stiprinti išorinių ES sienų apsaugą. Kanclerė taip pat kalbėjo apie būtinybę visų pirma kovoti su migracijos priežastimis ir aktyviau siekti taikos Sirijoje, labiau pagelbėti Šiaurės Afrikos valstybėms, taip pat siekti didesnio solidarumo ES viduje.

Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai taip pat aptarė gynybos ir bendros užsienio politikos klausimus – sutarta aktyviau Europos mastu bendradarbiauti dislokuojant karius ir planuojant turimą ginkluotę.

Ponia Merkel taip pat akcentavo, kad Berlynas ir Paryžius palaiko pasiūlymą mažinti ES komisarų skaičių, net jeigu tai reiškia, kad ir didelės valstybės Europos Komisijoje neturės savo atstovo.
Prezidento Macrono ir p. Merkel susitikimas įvyko tuomet, kai transatlantiniai JAV ir ES ryšiai po skandalingai pasibaigusio G7 susitikimo, gerokai atvėso. Daugelis analitikų pažymi, kad nepaisant kai kurių nesutarimų, Vokietija ir Prancūzija šiuo metu privalo aktyviau bendradarbiauti ir stiprinti Europą, santykiams su Amerika ir Donaldu Trumpu, šalies prezidentu, pašlijus. Esant tokiai situacijai, kai kurie ES politikai krizės atvejų nori išvengti būtinybės kreiptis į nuo Vašingtono priklausomą TVF ir turėti savo pagalbos šaltinius.

Prieš susitikimą Prancūzijos pareigūnai kalbėjo, kad teigiamų poslinkių yra, tačiau nuolaidos iš Berlyno yra nepakankamos. Paryžius ilgą laiką buvo nusivylęs, kad Vokietijos atsakymai į p. Macrono pasiūlymus buvo gana vėlyvi ir itin atsargūs. Sutariama, kad laiko tarpas, per kurį ES valstybėms narėms reikia susitarti, nėra didelis, kadangi kitąmet pagrindinis dėmesys teks Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš ES bei Europos Parlamento rinkimams.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Apylinkių rinkimų komisijoms trūksta maždaug šimto narių 1

Savivaldos rinkimams besirengianti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sulaukia signalų, kad dalyje...

Statyba: keičiasi energinio naudingumo reikalavimai 

Nuo šių metų vasario 1-osios kečiasi energinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams.

E. Gentvilas siūlo nutraukti Seimo tyrimą dėl galimos politinės korupcijos 3

Eugenijus Gentvilas, Seimo laikinosios tyrimo komisijos narys liberalas siūlo nutraukti šios komisijos...

Vilnius gedi kartu su Gdansku 2

Vilnius gedi pirmadienį po tragiško išpuolio mirusio kaimyninės Lenkijos Gdansko mero Pawelo Adamowicziaus.

Verslo aplinka
2019.01.18
Didžiausia užsieniečių bendruomene Lietuvoje tapo ukrainiečiai 12

Ukrainiečiai aplenkė rusus ir tapo didžiausia užsieniečių bendruomene Lietuvoje, penktadienį paskelbė...

Verslo aplinka
2019.01.18
A. Paleckio šnipinėjimo byloje aiškėja daugiau pavardžių

Už įtariamą šnipinėjimą Rusijos naudai suimto Algirdo Paleckio byloje aiškėja ir daugiau teisėsaugos akiratin...

Verslo aplinka
2019.01.18
A. Tapino ir premjero kova įsibėgėja 37

„Laisvės TV“ įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas, nesulaukęs premjero Sauliaus Skvernelio atsiprašymo ir...

Rinkodara
2019.01.18
Teismas pratęsė areštą iš E. Masiulio per kratą paimtiems pinigams 2

Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas pratęsė areštą iš teisiamojo Eligijaus...

Malkos atpigo labiau, nei mažėjo PVM 1

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojęs 9% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas malkoms ir malkinės...

Verslo aplinka
2019.01.18
Prezidentė paskyrė dvi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas

Dalia Grybauskaitė, prezidentė, po Seimo pritarimo, pasirašė dekretus, kuriais Lietuvos apeliacinio teismo...

Verslo aplinka
2019.01.18
Trečias kartas nemelavo: Švedija pagaliau turi vyriausybę

Švedijoje po penkis mėnesius trukusios porinkiminės politinės sumaišties pagaliau pavyko suformuoti naują...

Verslo aplinka
2019.01.18
Savivaldos rinkimų biuletenyje pirmieji bus „tvarkiečiai“ 3

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) organizavo savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų numerių...

Verslo aplinka
2019.01.18
G. Surplys: signalai rodo, kad su lenkais dėl kiaulienos susitarti pavyks 1

Giedrius Surplys, žemės ūkio ministras,  tikisi, kad Berlyne su Lenkijos ministru Janu Krzysztofu Ardanowskiu...

Agroverslas
2019.01.18
Ant svarstyklių – grėsmės ir pažanga: kas mūsų laukia 2019 m. 

Tarp didžiausią poveikį visuomenei artimiausioje ateityje atnešiančių pokyčių ekspertai išskiria dirbtinio...

Technologijos
2019.01.18
Prasižengėliai tiekėjai grįžta į viešuosius pirkimus Premium 2

Kai kurioms įmonėms, dėl pažeidimų pašalintoms iš viešųjų pirkimų, pasiseka įrodyti perkančiosioms...

Verslo aplinka
2019.01.18
Milijonai iš baudų nieko neparodo 14

Konkurencijos taryba (KT) šią savaitę paviešino, kad 2016–2018 m. iš viso skyrė 15 mln. Eur baudų, o teismams...

Verslo aplinka
2019.01.18
Teisės viršenybės nepaisančios šalys rizikuos netekti ES paramos

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją dėl ES fondų mokėjimų sustabdymo esant rimtiems...

Verslo aplinka
2019.01.18
Rekordiškai ilgas JAV vyriausybės paralyžius paveiks ir šalies ekonomiką Premium 2

Nors rekordiškai ilgas JAV vyriausybės uždarymas jau atsiliepia šalies ekonomikai, rizikuojama, kad tolesnis...

Verslo aplinka
2019.01.18
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18
Politikų pasirinktos vietos prezidentinėms ambicijoms paskelbti – įvaizdžio dalis 1

„Tai yra viena iš dalių, kuri paskui pasikartos kituose komunikaciniuose veiksmuose. Simboliai politikoje...

Rinkodara
2019.01.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau