Merkel ir Macronas sutarė dėl atskiro euro zonos biudžeto

Publikuota: 2018-06-19
Atnaujinta 2018-06-19 19:28
Vokietijos ir Prancūzijos vadovų susitikimas. Hannibalo Hanschkės (Reuters / Scanpix) nuotr.
Vokietijos ir Prancūzijos vadovų susitikimas. Hannibalo Hanschkės (Reuters / Scanpix) nuotr.

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, po susitikimo Berlyne antradienį paskelbė atradę sutarimą dėl bendro euro zonos biudžeto.

„Tai yra tiesos momentas Vokietijos ir Prancūzijos santykiams, valanda, kai sprendžiama euro zonos ateitis“, – prieš Vokietijos ir Prancūzijos lyderių susitikimą teigė Bruno Le Maire, Prancūzijos finansų ministras.

Pernai rugsėjį Sorbonoje prezidentas Macronas savo kalboje pristatė plačios apimties ES reformų programą ir paragino „perstatyti Europą“. Nors jo ambicijos nuo tada gerokai sumažėjo, pirmieji šios programos rezultatai turėtų pasirodyti jau artimiausiu metu.

Ponia Merkel ir p. Macronas po susitikimo Mezebergo pilyje pranešė sutarę dėl atskiro euro zonos biudžeto bei Europos stabilumo mechanizmo (ESM), skirto padėti problemų kamuojamoms ES valstybėms, stiprinimo. Praeityje Berlynas ilgą laiką priešinosi tokiai iniciatyvai, o p. Merkel po susitikimo pripažino, kad tai buvo sunkiausia diskusijų dalis.

Dabar ši iniciatyva keliaus į Europos Vadovų Tarybą birželio pabaigoje, kur ją aptars kitų ES valstybių vadovai. Nepaisant kai kurių šalių, tarp jų ir Nyderlandų, Airijos, Suomijos ir Lietuvos, atsargaus šių pokyčių vertinimo, baiminantis „dviejų greičių“ Europos gimimo, praeityje bendros Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyvos euro zonoje tapdavo realybe.

Planuojama, kad euro zonos biudžetas turėtų būti suformuotas nuo 2021-ųjų. Anot p. Macrono, daugiau detalių, tarp jų ir tai, ar biudžetas bus finansuojamas iš nacionalinių resursų ar iš visas ES valstybes apimančių bendrų mokesčių, paaiškės iki šių metų pabaigos.

„Dirbame, kad užtikrintume, jog euro zonos biudžetas sustiprins investicijas, taip pat su tikslu sustiprinti konvergenciją euro zonoje“, – sakė p. Merkel.

 Anksčiau Prancūzijos prezidentas kalbėjo apie „kelių procentų nuo euro zonos bendrojo vidaus produkto“ biudžetą, o tai atitiktų kelis šimtus milijardų Eur. Ponia Merkel yra užsiminusi apie kelių dešimčių milijardų Eur iždą. Tikimasi, kad tokia priemonė leistų apsisaugoti nuo galimų ateities krizių, tokių kaip 2010-2013 m. skolų krizė, iš kurios kai kurios Pietų Europos valstybės iki šiol neišlipo

Giedrė Dzemydaitė, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto lektorė, VŽ yra sakiusi, kad euro zonos biudžetas Lietuvai greičiausiai nebūtų labai aktualus, nes čia vyrauja stiprūs Skandinavijos šalių komerciniai bankai, todėl finansiniam nestabilumui suvaldyti, tikėtina, užtektų dabartinių finansinių priemonių.

„Tačiau jei atsirastų stabilumo problemų didžiosiose euro zonos šalyse, pvz., Italijoje, esamų Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) ir ESM galbūt ir neužtektų“, – teigė ekonomistė.

Privalo bendradarbiauti

Ponia Merkel su Prancūzijos prezidentu susitiko tuomet, kai jos vyriausybė susiduria su didžiuliu spaudimu iš vidaus. Ponios Merkel koalicijos partneriai iš Bavarijos, ilgą laiką grasinę pasitraukti iš koalicijos, dabar suteikė kanclerei dvi savaites, kad ši persiderėtų dėl europinių susitarimų dėl migracijos ir apribotų atvykstančiųjų srautus. Priešingu atveju Horstas Seehoferis, šalies vidaus reikalų ministras, užsiminė apie vyriausybės griūtį. Spalį Bavarijoje rengiami rinkimai, kurie taip pat gali turėti įtakos vyriausybės ateičiai.

Migracijos klausimai buvo svarbūs ir šiame susitikime. Ponia Merkel po jo teigė, kad abu lyderiai palaiko Austrijos iniciatyvą stiprinti išorinių ES sienų apsaugą. Kanclerė taip pat kalbėjo apie būtinybę visų pirma kovoti su migracijos priežastimis ir aktyviau siekti taikos Sirijoje, labiau pagelbėti Šiaurės Afrikos valstybėms, taip pat siekti didesnio solidarumo ES viduje.

Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai taip pat aptarė gynybos ir bendros užsienio politikos klausimus – sutarta aktyviau Europos mastu bendradarbiauti dislokuojant karius ir planuojant turimą ginkluotę.

Ponia Merkel taip pat akcentavo, kad Berlynas ir Paryžius palaiko pasiūlymą mažinti ES komisarų skaičių, net jeigu tai reiškia, kad ir didelės valstybės Europos Komisijoje neturės savo atstovo.
Prezidento Macrono ir p. Merkel susitikimas įvyko tuomet, kai transatlantiniai JAV ir ES ryšiai po skandalingai pasibaigusio G7 susitikimo, gerokai atvėso. Daugelis analitikų pažymi, kad nepaisant kai kurių nesutarimų, Vokietija ir Prancūzija šiuo metu privalo aktyviau bendradarbiauti ir stiprinti Europą, santykiams su Amerika ir Donaldu Trumpu, šalies prezidentu, pašlijus. Esant tokiai situacijai, kai kurie ES politikai krizės atvejų nori išvengti būtinybės kreiptis į nuo Vašingtono priklausomą TVF ir turėti savo pagalbos šaltinius.

Prieš susitikimą Prancūzijos pareigūnai kalbėjo, kad teigiamų poslinkių yra, tačiau nuolaidos iš Berlyno yra nepakankamos. Paryžius ilgą laiką buvo nusivylęs, kad Vokietijos atsakymai į p. Macrono pasiūlymus buvo gana vėlyvi ir itin atsargūs. Sutariama, kad laiko tarpas, per kurį ES valstybėms narėms reikia susitarti, nėra didelis, kadangi kitąmet pagrindinis dėmesys teks Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš ES bei Europos Parlamento rinkimams.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Parlamentinei veiklai skirtas lėšas Seimo nariai leidžia automobiliams ir suvenyrams

Pirmąjį šių metų pusmetį Seimo nariai parlamentinėms reikmėms išleido 633.000 Eur. Tai 49.000 Eur daugiau nei...

Po dar vienų rinkimų Ukrainoje iššūkių netrūks Premium

Ukrainos pirmalaikiuose parlamento rinkimuose savo politinę įtaką sutelkė Volodymyras Zelenskis, Ukrainos...

STT: savivaldybių įmonėse giminystė sieja vidutiniškai penktadalį darbuotojų 5

Savivaldybių įmonėse giminystės ryšiai sieja vidutiniškai penktadalį, o kai kur – net pusę darbuotojų,...

KAM: šiemet dėl tarnybos vengimo nubausti beveik 7.000 vyrų 15

Šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7.000 vyrų, pranešė Krašto apsaugos...

Išbandymas po esminio kabineto perkratymo – tik vienąsyk ir jau senokai   Premium

Prieš 25 metus Lietuvos Vyriausybei pirmą ir kol kas paskutinį kartą teko konstitucinis išbandymas atgauti...

Nepriklausomos valdybos – netobula, bet nieko geriau nesugalvota 6

Prieš metus – pernai liepą Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 36-ąja...

Žemaitijos sostinei gresia tiesioginis valdymas iš Vilniaus  Premium 4

Beveik visos šį pavasarį išrinktos ir darbą pradėjusios savivaldybių tarybos susidorojo su iššūkiu laiku...

Šią savaitę svarbu 

Pasikeis britų premjeras, turėtų būti suformuota atnaujinta Lietuvos Vyriausybė, gali paaiškėti būsimasis...

Ukrainoje laimėjo V. Zelenskio partija, koalicijos neprireiks 13

Sekmadienį Ukrainoje vyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, praėjus vos trims mėnesiams po to, kai...

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainoje jau balsavo 35,77% rinkėjų, pradėtas 21 tyrimas dėl pažeidimų

Sekmadienį Ukrainoje vykstant parlamento rinkimams šalyje pradėtas 21 tyrimas dėl pažeidimų. Tačiau apskritai...

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainiečiai Lietuvoje balsuoja parlamento rinkimuose 1

Lietuvoje gyvenantys ar viešintys ukrainiečiai sekmadienį balsuoja šalies Aukščiausiosios Rados rinkimuose.

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainos Rados rinkimai: pergalė prognozuojama prezidento partijai

Ukrainoje šiandien „tylos diena“ – Aukščiausiosios Rados rinkimų išvakarėse draudžiama bet kokia rinkimų...

Verslo aplinka
2019.07.20
Benjaminas Netanyahu tapo ilgiausiai einančiu pareigas Izraelio premjeru 2

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu šiandien tapo ilgiausiai pareigas einančiu šalies ministru...

Verslo aplinka
2019.07.20
Ekspertas abejoja Vilniuje sulaikyto Rusijos verslininko kalte 5

Rusijos analitikas, buvęs energetikos viceministras Vladimiras Milovas sako, kad jam kelia abejonių Rusijos...

Pramonė
2019.07.20
Populiariausias politikas – G. Nausėda, jo reitingas auga 2

Palankiausiai vertinamų Lietuvos politikų sąrašo viršūnėje įsitvirtino prezidentas Gitanas Nausėda.

Verslo aplinka
2019.07.20
Iranas užgrobė britų tanklaivį 14

Jungtinės Karalystės vyriausybė pareiškė gilų susirūpinimą dėl Hormūzo sąsiauryje sulaikyto su šios šalies...

Finansavimas sinchronizavimui turi būti pakankamas

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali ir...

Pramonė
2019.07.19
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Seime sumaištis dėl A. Širinskienės 14

Seimo narei Agnei Širinskienei perėjus į „tvarkiečių“ frakciją Seime kilo sumaištis dėl jos pareigų, į kurias...

Verslo aplinka
2019.07.19
Prezidentas nori, kad R. Karoblis, V. Šapoka ir V. Sinkevičius liktų 35

Valdantieji iš prezidento Gitano Nausėdos išgirdo pageidavimą, kad bent trys kertiniai ministrai išliktų ir...

Verslo aplinka
2019.07.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau