Macronas gavo palaiminimą esminei valstybinių geležinkelių reformai
Tiesa, Senato aukštieji rūmai dar turi pritarti įstatymui ketvirtadienį, tačiau tai yra tik formalumas, prezidento Emmanuelio Macrono partijai „En Marche“ turint tvirtą daugumą.
Skolų slegiamos valstybinės geležinkelių kompanijos SNCF reforma yra vienas iš prezidento p. Macrono prioritetų. 150.000 darbuotojų turinčią bendrovę nuo tarpukario įvykdytos nacionalizacijos mėgino pertvarkyti ne vienas šalies vadovas, tačiau tokios pastangos atsimušdavo į profesinių sąjungų pasipriešinimą.
Alainas Juppe, respublikonų ministras pirmininkas, 1995-aisiais atsisakė tokių planų po ne vieną savaitę užsitęsusių protestų ir streikų.
Pagal p. Macrono reformą, SNCF taps akcine bendrove, jos valdyba turės griežtesnę atsakomybę, skelbia „Reuters“. Palaipsniui iki 2020-ųjų bus panaikinta keleivių pervežimo monopolija, taip pat bus panaikintos reikšmingos lengvatos darbuotojams, apkarpytos pensijos.
Tiesa, vyriausybė taip pat įsipareigojo neparduoti įmonės akcijų ir patikino, kad ji nebus privatizuota.
Pono Macrono ministrų kabinetas nurašys 35 mlrd. Eur iš 47 mlrd. Eur siekiančių bendrovės įsiskolinimų. Tai suteiks kompanijai daugiau veiksmų laisvės, ruošiantis konkurencijai su kitais Europos vežėjais.
Streikų maratonas
Vis dėlto Prancūzijos geležinkelių profsąjungos aktyviai priešinosi reformoms. Balandį buvo pradėtas trijų mėnesių streikų maratonas, sustabdant vietinį, regioninį ir tarptautinį susisiekimą po dvi dienas iš penkių. Tokie veiksmai bus tęsiami bent iki birželio pabaigos.
Iš pradžių visuomenė rodė palankumą profesinėms sąjungoms – apklausos liudijo, kad daugiau nei pusė prancūzų palaiko streikus, tačiau ilgainiui palaikymas sumenko, nes gyventojai pavargo nuo sunkumų vykstant į darbą.
Vėliau išryškėjo ir nesutarimai tarp skirtingų profesinių sąjungų, kuriuos išnaudojo vyriausybė. Didžiausia profsąjunga CFDT dabar nurodo palaikanti pertvarkas, kai tik įstatymas galutinai įsigalios. Tačiau kovingesnis susivienijimas CGT žada nenusileisti – 95% jos narių priešinasi reformoms. Tačiau, ekspertų teigimu, jų galimybė sukelti nepatogumus ar didesnius protestus yra menkesnė.
Pastebima, kad pastaraisiais metais bendras prancūzų palaikymas profesinėms sąjungoms mažėja, jaunajai kartai aktyviau įsitraukiant į „projektų ekonomiką“ ar su technologijų sektoriumi susijusias veiklas.
