Lietuva pakviesta tapti 36-ąja EBPO nare
35-ių dabartinių EBPO valstybių atstovus vienijanti organizacijos taryba ketvirtadienį priėmė formalų sprendimą pakviesti Lietuvą tapti 36-ąja jos nare.
Tarybos posėdis vyko EBPO būstinėje Paryžiuje. Apie tarybos priimtą sprendimą ketvirtadienį vykstančiame neeiliniame Seimo posėdyje pranešė Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis. Be to, Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei apie šį sprendimą pranešė EBPO generalinis sekretorius Jose Angelis Gurria.
Taryba patvirtino išvadą, konstatuojančią, kad visi 22 EBPO komitetai šį pavasarį pateikė teigiamas išvadas apie Lietuvos pasirengimą tapti organizacijos nare. Todėl leista parengti sutartį dėl Lietuvos įstojimo į EBPO.
Gegužės 30 d. susirinksianti EBPO Ministrų taryba turėtų patvirtinti sutartį. Ją gegužės 31-ąją Paryžiuje pasirašys EBPO generalinis sekretorius ir Lietuvos prezidentė.
Jeigu šią sutartį birželį ratifikuos Seimas, ji galėtų įsigalioti jau liepą. Jeigu kurios nors procedūros, pvz., ratifikavimas ar sutarties deponavimas Prancūsijos vyriausybėje, užtruktų kiek ilgiau, sutarties įsigaliojimas būtų nukeltas į vasaros pabaigą arba ateinantį rudenį.
VŽ žiniomis, liepos pradžioje numatomas p. Gurria apsilankymas Lietuvoje. Tikėtina, kad iki šio vizito bus stengiamasi atlikti visas su sutarties ratifikavimu susijusias procedūras Seime.
Derybas dėl narystės EBPO Lietuva pradėjo lygiai prieš trejus metus – 2015 m. balandį. Derybinis procesas buvo baigtas šiemet balandį. Dėl narystės EBPO Lietuva pakeitė daugiau kaip šešias dešimtis įstatymų, ypač valstybinių įmonių valdymo srityje.
Bene svarbiausiu sprendimu, nulėmusiu Lietuvos pakvietimą į šią organizaciją, laikomas pernai vasarą po ilgų politinių ginčų priimtas įstatymas dėl valstybinių miškų urėdijų reformos.
Tęsinys po lentele[infogram id=“31241508-89a2-40bd-8155-dd728bee813a“ prefix=“6tq“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Lietuvos stojimo į EBPO procesas“]
Ketvirtadienį Seimo posėdyje surengta diskusija apie kelią į EBPO, narystės šioje organizacijoje privalumus. Diskusijoje dalyvauja p. Skvernelis, taip pat ekspremjeras Algirdas Butkevičius, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Lietuvos kaimynės Lenkija, Estija ir Latvija jau kurį laiką yra šioje organizacijoje. Pavyzdžiui, latviai į EBPO įstojo 2016-ųjų viduryje.
EBPO narėms prieinama visa pasauliniu etalonu laikoma EBPO ekspertizė ir statistiniai duomenys. Tapusi EBPO nare Lietuva taip pat turės galimybę susipažinti su pažangiausiomis pasaulyje praktikomis, perimti jas ir taip padidinti šalies ekonomikos ir viešojo valdymo efektyvumą.
Tikinama, kad EBPO priklausanti valstybė yra vertinama kaip pakankamai patikima ir išsivysčiusi, todėl sulaukia didesnio investuotojų dėmesio.
„Narystė EBPO yra šalies pažangos ir patikimumo ženklas, kuris padės Lietuvai konkuruoti globalioje ekonomikoje. Tai – aukštesni ekonominiai ir finansiniai reitingai mūsų šaliai ir didesnis patrauklumas užsienio investuotojams. EBPO nuodugniai renka duomenis apie kiekvienos narės ekonominę, socialinę, švietimo, sveikatos sistemas, viešąjį sektorių ir teikia rekomendacijas. Todėl ateityje priimdama žmonės svarbiausius sprendimus Lietuva galės naudotis geriausių pasaulio ekspertų pagalba ir daugiau nei per 50 m. pažangiausių valstybių sukaupta patirtimi. EBPO yra laikoma neformaliu galingiausių pasaulio valstybių grupės G7 sekretoriatu, todėl tai – ir daugiau tarptautinės įtakos mūsų šaliai“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame prezidentūros pranešime spaudai.
[infogram id=“d58dcc9a-ab9f-4515-9261-63e10828ab74“ prefix=“mbJ“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: EBPO narės, kandidatės ir pagrindinės partnerės“]
