Latvijos BVP augimas gerokai pralenkė Lietuvos rodiklį

VŽ jau skelbė, kad Lietuvoje šis rodiklis siekė 3,5%.
Latvijos BVP, lyginant su ketvirtuoju 2017-ųjų ketvirčiu, per pirmus tris metų mėnesius padidėjo 1,7%.
Tęsinys – po grafiku[infogram id="2a5076df-1919-4bbf-b6a5-cfa84e2167d4" prefix="UBf" format="interactive" title="Lietuvos, Latvijos ir Estijos metinis BVP augimas (%)"]
Latvijos statistikos biuras skelbia, kad prie šalies BVP augimo labiausiai prisidėjo 3% išaugusi gamyba, 5% – prekyba ir net 35% – statybų apimtys.
Pažymima, kad šio ketvirčio rezultatai atspindi praėjusiais metais prasidėjusią tendenciją, kai stebimos išaugusios investicijos, kurias skatina ir spartus ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas. Statybų pakilimas yra ryškus prekybos ir biurų sektoriuose.
Spartus statybų augimas leido kompensuoti mažėjančią užsienio rezidentų lėšų dalį šalies bankų sistemoje. VŽ jau rašė, kad Latvija, susidūrusi su tarptautiniu spaudimu, sparčiai mažina bankinės sistemos priklausomybę nuo užsienio rezidentų lėšų.
Prognozuojama, kad užsienio rezidentų indėlių dalis Latvijos bankuose toliau mažės, o tai turės įtakos visam finansinių paslaugų sektoriui. Kita neraminanti šalies ekonomikos tendencija yra mažėjantys geležinkelių krovinių srautai.
Latvijos statistikos biuras informuoja, kad minimalaus atlyginimo didėjimas bei mokestinės reformos leido didinti vidutinę algą šalyje, o tai skatino prekybos plėtrą bei aktyvesnį namų ūkių vartojimą.
Tai yra pirminis ketvirčio BVP augimo įvertis, detalesnis įvertinimas bus pateiktas gegužės 31-ąją.