Šią savaitę svarbu (18)
Tars žodį dėl ES pinigų dalybų
Planuojama, kad trečiadienį Europos Komisija (EK) paskelbs savo pirminę nuomonę dėl Europos Sąjungos 2021-2027 m. biudžeto. Tai taps pagrindu pradėti apie metus truksiančias tarpvalstybines derybas dėl būsimosios ilgametės finansinės perspektyvos. Manoma, kad įvairūs veiksniai – „Brexit“, diskusijos dėl ES ateities, ekonominis atskirų valstybių išsivystymas bei kt. – nulems, kad Lietuva naujos ilgametės perspektyvos metu į bendrąjį biudžetą įmokės daugiau nei 2014-2020 m. ir gaus apie 15-20% mažiau paramos. Lietuva siekia, kad ES pakankamai finansuotų tris didžiausius projektus – Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, „Rail Baltica“ statybą ir elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarais. Be to, siekiama, kad nemažėtų tiesioginės išmokos žemdirbiams, būtų skirta lėšų išorinių ES sienų stiprinimui. 2014-2020 m. Lietuvai iš ES bendrojo biudžeto numatyta skirti iš viso 12,88 mlrd. Eur, iš jų apie 5 mlrd. Eur – kaimo rėmimo programoms, apie 7 mlrd. Eur – iš struktūrinės paramos fondų, įskaitant infrastruktūros plėtrą, bemaž 0,5 mlrd. Eur – Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Preliminariai skaičiuojama, kad 2021-2027 m. ES parama Lietuva susitrauks iki 10-11 mlrd. Eur.
EBPO rašys kvietimą Lietuvai
„Labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių klubu“ neretai pavadinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) taryba ketvirtadienį turėtų priimti sprendimą dėl Lietuvos pakvietimo į šią organizaciją. Galutinį tašką šioje trejus metus trukusioje narystės siekimo istorijoje turėtų padėti EBPO ministrų taryba gegužės pabaigoje. Tuomet Paryžiuje numatoma pasirašyti ir oficialią sutartį. Ji birželį turėtų būti Seime ratifikuota ir įsigalios vasaros pabaigoje arba rudenį. Lietuva taps 36-ąja EBPO nare. Lenkija, Estija ir Latvija jau kurį laiką yra šioje organizacijoje. Latviai į EBPO įstojo 2016-ųjų viduryje. Ketvirtadienį Lietuvos Seimo posėdyje numatoma diskusija apie kelią į EBPO, narystės šioje organizacijoje privalumus. Diskusijoje dalyvaus premjeras Saulius Skvernelis, ekspremjeras Algirdas Butkevičius, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Derybas dėl narystės EBPO Lietuva pradėjo 2015 m. Bene svarbiausiu sprendimu, nulėmusiu Lietuvos pakvietimą į šią organizaciją, laikomas pernai vasarą priimtas įstatymas dėl valstybinių miškų urėdijų reformos.
Paskelbs naujausius BVP augimo rodiklius
Pirmadienį Statistikos departamentas paskelbs bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2018 m. I ketvirčio pirmąjį įvertį. Kartu bus paskelbtas ir patikslintas 2017 m. IV ketvirčio bei apskritai visų tų metų BVP augimo rezultatas. Iki šiol skelbtais duomenimis 2017 m. šalies ūkis išaugo 3,8% – bene sparčiausiai nuo 2011 m. Tai buvo kiek didesnis ekonomikos ūgtelėjimas nei prognozuota. Vyriausybinės institucijos ir nepriklausomi ekspertai spėja, kad 2018-aisiais Lietuvos BVP išaugs apie 3%, o pirmajame šių metų ketvirtyje metinis augimas gali siekti ir 3,5–3,8%. Itin sparčiu pernykščiu augimu pradžiuginęs Lietuvos BVP, šiemet turės mažiau priežasčių išlaikyti tokį patį tempą. Koją kiš keli veiksniai, tačiau jų neigiamą įtaką mažins grįžtančios ES investicijos, prognozuoja Lietuvos ekonomistai. Eksporto augimo tempai stabilizavosi, vartojimas toliau augs, bet ne tokiais tempais kaip pernai. Infliacija sumažės iki 2,5–3%. Darbo užmokestis didės iki vidutiniškai 7%, užimtųjų daugės, nedarbas mažės. Visi šie rodikliai, taip pat situacija tarptautinėje žaliavų rinkoje turės įtakos šiųmečiam Lietuvos ekonomikos augimo tempui.
Surinks pasiūlymus ir koreguos reformą
Iki šios savaitės vidurio Vyriausybė lauks konkrečių pasiūlymų, kaip turėtų būti pakoreguota balandžio viduryje paskelbta mokesčių ir pensijų kaupimo sistemos reforma. Vėliau iš politikų, ekonomistų, įvairių suinteresuotųjų organizacijų, verslo asocijuotų struktūrų gauti pasiūlymai bus apibendrinti ir Finansų ministerijoje bei kitose vyriausybinėse žinybose įvertinti. Gegužės priešpaskutinę arba paskutinę savaitę Vyriausybės posėdyje turėtų būti diskutuojama dėl struktūrinių reformų paketo, kuris bus perduotas Seimui apsvarstyti ir priimti. Kol kas daugiausiai diskusijų kelia pasiūlymas konsoliduoti darbdavių ir darbuotojų mokesčius, įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“, taikyti 0,3% tarifo nekilnojamojo turto mokestį ne pagrindiniam gyvenamajam būstui. Vyksta aršūs ginčai ir dėl to, kaip turėtų būti modifikuota pensijų kaupimo sistema. Vyriausybė siūlo panaikinti „Sodros“ įmokas į privačius pensijų fondus, skatinant pačius žmones labiau prisidėti prie savo pensijų kaupimo. Jeigu Vyriausybė nevėluos su savo galutinių pasiūlymų pateikimu, birželį Seimas turėtų diskutuoti visais šiais klausimais ir priimti visus reikiamus įstatymus, kurie įsigaliotų nuo 2019-ųjų pradžios.
Dar apie kai kuriuos svarbesnius numatomus savaitės įvykius trumpai:PROTESTAI. Artėjant prezidento Vladimiro Putino eilinei inauguracijai šeštadienį Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose turėtų būti surengti masiniai opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno organizuojami mitingai „Putinas mums ne caras“.
RINKIMAI. Ketvirtadienį Jungtinėje Karalystėje vyks savivaldos rinkimai. Ekspertai tikisi, kad jų rezultatai parodys, kiek britai pasitiki konservatorės Theresos May vadovaujama vyriausybe bei jos vykdoma išstojimo iš Europos Sąjungos „Brexit“ politika.
PREKYBA. Šią savaitę, greičiausiai ketvirtadienį arba penktadienį, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas turėtų išsiųsti savo aukšto rango patarėjų komandą į Kiniją derėtis dėl prekybos.
ATSISTATYDINIMAS. Šią savaitę premjeras Saulius Skvernelis planuoja perduoti prezidentei Daliai Grybauskaitei žemės ūkio ministro Broniaus Markausko atsistatydinimo pareiškimą. Vyriausybės vadovas prašys atleisti ministrą nuo birželio 1 d.
PADĖTIS. Trečiadienį Vyriausybė turėtų diskutuoti dėl valstybės lygio ekstremaliosios padėties atšaukimo. Tokia padėtis buvo įvesta pernai rudenį dėl kai kurių regionų žemės ūkio sektoriui didelių nuostolių atnešusių gausių liūčių.
PARAMA. Vyriausybės posėdyje ketinama pritarti Seime gimusiai idėjai profsąjungoms leisti skirti ne 2, bet 3% gyventojų pajamų mokesčio.
DUJOS. Didžiausia šalies dujų vartotoja Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ šią savaitę sulauks dar vieno Norvegijos „Statoil“ suskystintų gamtinių dujų (SkGD) krovinio – jau antrojo šiais metais. Trečiadienį Klaipėdą turėtų pasiekti išplaukė norvegų dujovežis „Arctic Voyager“.
NT. Ketvirtadienį Lietuvos bankas skelbs Lietuvoje veikiančių bankų apklausos duomenis, kokių pokyčių tikimasi nekilnojamojo turto rinkoje, koks prognozuojamas naujo ir seno būsto kainų pokytis artimiausiu metu.
RINKOS. Ketvirtadienį Vilniuje vyks tarptautinė finansų rinkų konferencija.
KURORTAI. Penktadienį Kulautuvoje rengiamas Lietuvos kurortų asociacijos visuotinis narių suvažiavimas.
DETEKTORIAI. Nuo antradienio įsigalioja nurodymai visuose be išimties būstuose turėti dūmų detektorius. Ugniagesiai ketina aktyviai vaikščioti po namus ir tikrinti, ar jie įrengti. Jeigu nebus, kol kas nebaus, bet įspės būtinai įsigyti detektorius.
VERSLO TRIBŪNA
„Expert P“ serijos asortimentas, kuriame yra nešiojamieji kompiuteriai „ExpertBook P5“ ir P3 bei kitos kartos viskas viename „ExpertCenter P400 AiO“, siūlo patikimus, dirbtiniu intelektu (DI) patobulintus įrankius ir patikimą našumą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šie įrenginiai, sukurti dinamiškai darbo aplinkai, sujungia DI patobulintas funkcijas, supaprastintą IT valdymą ir patikimą saugumą, kad padėtų klestėti MVĮ.
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.
Verslo įmonei nebūtina susidurti su didele stichine nelaime, kad jos finansai patirtų smūgį – dažnai užtenka nedidelės klaidos ar netikėtų aplinkybių. Pavyzdžiui, netinkamai sumontuota detalė automobilių servise, kliento apsinuodijimas maistu ar gaisras nuomojamose patalpose – tokie incidentai kasmet tampa realybe šimtams įmonių Lietuvoje.
VAISTAI. Šią savaitę baigiasi Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtasis pusės metų pereinamasis laikotarpis įstatymo dėl vadinamųjų slaptųjų pirkėjų vaistinėse galutiniam įsigaliojimui. Jau gegužę vaistinėse apsilankę slaptieji tikrintojai galės skirti baudas už receptinių vaistų pardavimo pažeidimus.
ATLIEKOS. Nuo gegužės 1 d. Vilniuje įsigalioja nauja komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema. Teigiama, kad atliekų vežimas sostinėje pigs, bet mokėti esą turės visi.
MINĖJIMAS. Ketvirtadienį Seimo nenumatytame posėdyje numatoma surengti 1791 m. gegužės 3-osios Abiejų Tautų Respublikos konstitucijos paminėjimą. Jame dalyvaus Lenkijos Seimo vicemaršalka Beata Mazurek, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus.
LENKTYNĖS. Penktadienį rengiamos elektromobilių lenktynės Vilnius–Palanga „Įsikrauk“. Dalyvaus iki 25 komandų.
ŠVENTĖS. Sekmadienį Lietuvoje – Motinos diena. Antradienį minima Tarptautinė darbo šventė. Daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, gegužės 1-oji yra oficiali nedarbo diena.
