Aštrėja diskusijos dėl Graikijos ateities po pagalbos programos pabaigos
Euro zonos finansų ministrai penktadienį atvyksta į Sofiją, ES Vadovų Tarybai pirmininkaujančios Bulgarijos sostinę, kur bus aptarta Graikijos ateitis bei paskutinės reformos, dėl kurių buvo sutarta su kreditoriais.
Atėnai turėtų grįžti į pasaulines finansų rinkas rugpjūčio 20-ąją, po aštuonerių metų paskolų vien tik iš euro zonos valstybių ir Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF). Jos buvo pradėtos teikti 2010-aisiais, mėginant suvaldyti krizę šalyje.
Kai pagalbos programa baigsis, Graikija galės vykdyti savarankišką ekonominę politiką. Tiesa, iki tol reikia įgyvendinti dar 88-ias ekonomikos reformas, dėl kurių buvo sutarta su kreditoriais, mainais už pagalbą. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui energetikos rinkos liberalizavimas ar privatizacija, yra sudėtingos, rašo „Reuters“.
Tačiau be šių žingsnių Graikija negali tikėtis paskutinės pagalbos paketo dalies rugpjūtį, bei paskolų naštos palengvinimo ateityje.
Graikija sugebėjo panaikinti savo biudžeto deficitą, 2009-aisiais siekusį 15% nuo BVP, ir pernai pasiekti 0,8% perviršį, bet daugelis ES pareigūnų nerimauja, kad netrukus Graikijos politikai susidurs su didžiuliu spaudimu nutraukti griežtą taupymo politiką. Todėl jie sieks šalies įsipareigojimų, kuo ilgiau išlaikyti fiskalinę drausmę.
Skelbiama, kad Graikijai gali būti pasiūlytas dalinis skolų naštos palengvinimas, mainais už įsipareigojimą išlaikyti 3,5% nuo BVP siekiantį metinį biudžeto perteklių iki 2022-ųjų, bei 2% - toliau ateityje. Tačiau TVF abejoja, ar Graikija gali išlaikyti tokį išlaidų lygį ir ragina jį mažinti.
Vokietija leidžia suprasti užimsianti mažiau griežtą poziciją nei praeityje, kai šalies finansų ministro postą užėmė Wolfgangas Schauble, dabartinis Bundestago pirmininkas, praneša „Bloomberg“, tačiau išlieka nesutarimai tarp euro zonos valstybių ir TVF, kuris neprisidėjo prie paskutinio, trečiojo pagalbos paketo. Vokietijos parlamentas 2015-aisiais patvirtino dabartinį 86 mlrd. Eur paramos paketą tik su sąlyga, kad programoje dalyvaus ir TVF.
Susitarimas dėl to, kiek galima sumažinti skolos naštą ir kokio lygio priežiūrą vykdyti ateityje, turi būti pasiektas iki birželio.
ES valstybės atmeta galimybę nurašyti dalį Atėnų skolų. Euro zonos finansų ministrai penktadienį diskutuos apie mechanizmą, kuris susietų ekonomikos augimą su skolos grąžinimo tempais – Graikijos ūkiui augant sparčiau, šalis turėtų atiduoti daugiau lėšų, ir atvirkščiai. Tačiau nesutariama, ar toks mechanizmas turėtų veikti automatiškai, ar jį reikėtų reguliariai patvirtinti, taip pat, kurioms tiksliai paskoloms jis galiotų.
„Vis dar turime įveikti paskutinę mylią, tačiau šiuo metu pozityvių sentimentų yra daugiau. Šiandien pozicijos yra gerokai artimesnės, nei jos buvo anksčiau“, – sako Mario Centeno, Portugalijos finansų ministras, kuris pirmininkauja euro grupei.
Svarstoma ir galimybė pirmiau grąžinti brangesnes TVF paskolas, padengiant jas pigesnėmis europietiškomis paskolomis.
Graikijos skolų našta euro zonai ir TVF sudaro 248 mlrd. Eur. Iš viso šalies įsiskolinimai siekia 180% nuo BVP.
