ES lengvina įmonių galimybes perkelti būstinę, susijungti ar susiskaidyti kitoje šalyje
Tikimasi, kad labiau suskaitmeninus verslo steigimo ir veiklos vykdymo procesą, tai paskatins Europos įmonių augimą. Europos Komisijos (EK) narė Vera Jourova teigia, kad šiuo metu dažnai įmonėms užkertamas kelias verslo galimybių ieškoti užsienyje. Norint išspręsti šią problemą, visų pirma būtina diegti internetinius sprendimus.
Šiuo metu ES lygiu galioja skirtingos procedūros, kaip įmonės gali persikelti į kitą ES valstybę, susijungti ar susiskaidyti tarpvalstybiniu lygiu. Dažnai joms užkraunama per didelė administracinė našta. Jeigu EK pasiūlymui bus pritarta, šioje srityje įsigalios supaprastintos procedūros. Skaičiuojama, kad įmonių kiekvienos operacijos sąnaudos turėtų sumažėti 12.000–19.000 EUR, o iš viso 176–208 mln. Eur per penkerius metus, rašoma pranešime spaudai.
Šiuo metu 17-oje ES valstybių narių veikia visapusiška įmonių registracijos internetu procedūra. Pagal naujas taisykles, įmonės galės užregistruoti, įsteigti naujus filialus ar pateikti dokumentus verslo duomenų registrui internetu visose valstybėse narėse.
EK tikisi, kad registracija internetu vidutiniškai užims perpus mažiau laiko ir gali būti net iki trijų kartų pigesnė nei įprasti popieriniais dokumentais grindžiami procesai.
Pagal pasiūlymą, visos suinteresuotosios šalys taip pat galės nemokamai verslo duomenų registre gauti daugiau informacijos apie įmones.
Fransas Timmermansas, EK pirmininko pavaduotojas, sako, kad pagal naujas taisykles bus efektyviau apsaugotos ir darbuotojų teisės bei užkertamas kelias fiktyviems susitarimams, kuriais siekiama vengti mokesčių.
Nacionalinės valdžios institucijos galės kliautis viena kitos teikiama informacija apie diskvalifikuotus įmonių direktorius. Jei valdžios institucijos įtaria sukčiavimą, jos galės reikalauti, kad įmonių savininkai procese dalyvautų asmeniškai. Jos taip pat galės reikalauti, kad procese dalyvautų įstaigos, pavyzdžiui, notarai.
Praeityje iniciatyvas atmesdavo
Teisininkas Gintautas Bartkus, „Deloitte Legal“ partneris, prisidėjęs prie šio projekto rengimo, sako, kad tai yra reikšmingas žingsnis reformuojant bendrovių teisę ES ir išreiškė viltį, jog valstybės narės pritars reformoms. Praeityje, anot jo, kai kurios kitos EK iniciatyvos šioje srityje, pavyzdžiui Europos privačios bendrovės iniciatyva, dėl įvairių priežasčių būdavo atmestos.
„Deloitte Legal“ akcentuoja, kad nors Lietuva akivaizdžiai pirmauja bendrovių skaitmeninio registravimo srityje, dar yra kur pasitemti. Reforma siekiama praplėsti nemokamai teikiamos informacijos apimtis, padidinti jos prieinamumą paieškoje naudojant automatizuotus procesus, sudaryti galimybes plačiau naudoti kitas verslui priimtinas kalbas, o informaciją apie bendrovės veiklą valstybės institucijoms pateikti tik vieną kartą – registrui.
„Viena iš priežasčių, kodėl susijungimų, peržengiančių vienos valstybės narės teritoriją, nėra daug – skirtingi valstybės narių nustatyti režimai, kurie tarpusavyje nesiderina. Numatoma, kad, užtikrinus smulkių akcininkų, kreditorių ir darbuotojų teises taip, kaip numato reformos dokumentai, nekils jokių kliūčių bendrovių susijungimui,“ – teigia „Deloitte Legal“ partneris Gintautas Bartkus.
EK pasiūlyme yra numatyta ir bendrovių skaidymo galimybė, kai skaidymas peržengia keletą valstybių narių teritoriją, ir bendrovių teisinės formos pakeitimas. Skirtingai nuo susijungimų, ši sritis nebuvo reglamentuojama Europos Sąjungos dokumentais, o tai neretai praktikoje reikšdavo, kad, pavyzdžiui, bendrovė, norėdama pakeisti savo teisinę formą iš latviškos uždarosios akcinės bendrovės į lietuvišką, turėdavo nutraukti veiklą Latvijoje ir iš naujo pradėti veiklą Lietuvoje, taip prarasdama sudarytas sutartis ir darbuotojus.
