Toliau neapsisprendžiama dėl Seimo komisijos padėčiai žemės ūkyje tirti

Pristatydamas Kaimo reikalų komiteto poziciją, parlamentaras „valstietis“ Vytautas Rastenis tvirtino, kad komitetas atmetė tokį pasiūlymą, kadangi kai kurios kompetentingos institucijos jau pradėjo atskirus tyrimus. Komitetas jau anksčiau siūlė savarankiškai tirti padėtį žemės ūkyje be specialios komisijos.

Tačiau parlamentarams nepritarus tokiam komiteto siūlymui, šiam klausimui paskirtas naujas – Ekonomikos komitetas.

Jau anksčiau pasiūlymą kurti laikinąją komisiją atmetė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Agnei Širinskienei, „valstiečių“ atstovei, pasiūlius dar kartą siūlyti šį komitetą, konservatorius Jurgis Razma paragino nesityčioti iš Seimo.

Socialdemokratas Rimantas Sinkevičius pažymėjo, kad parlamentas Ekonomikos komitetui sutaikė jam nebūdingą funkciją ir prašė kuo daugiau laiko šiam klausimui svarstyti. Nutarta komitetui suteikti dvi savaites.

Tirti padėtį žemės ūkyje Seimo opozicija pasiūlė, paaiškėjus faktams, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio valdomas „Agrokoncernas“ galimai pažeidžia taisykles, pagal kurais vienam juridiniam asmeniui negali priklausyti daugiau nei 500 hektarų žemės.

Komisijos iniciatoriai taip pat pažymi, kad pastaruoju metu ypač išryškėjo žemės užgrobimo problema, neaiškumų kelia ir trąšų, žemės ūkio technikos ir kiti sektoriai. Iš viso parlamentarai siekia atsakyti į 26 klausimus.

Siūloma kartu su išvadomis pateikti pasiūlymus dėl esminės šalies žemės ūkio politikos nuostatų peržiūros, siekiant išvaduoti smulkiuosius šeimos ūkius ir nepriklausomas žemės ūkio bendroves iš stambiųjų žemvaldžių ir su jais susijusio verslo dominavimo, taip pat priemones, kurių įgyvendinimas leistų ateityje užtikrinti, kad Lietuvos žemės ūkyje bus išvengiama žemės koncentracijos stambiųjų žemvaldžių rankose, o jau susiformavusios koncentracijos viršijančios nustatytą 500 ha ribą nepažeidžiant laisvos rinkos principų, būtų pertvarkomos į ūkius, kurie neviršija šios ribos.

Komisija turėtų pasiūlyti ir priemones, kurių įgyvendinimas leistų apsaugoti ūkininkus nuo dominuojančią padėtį trąšų ir sėklų tiekimo, žemės ūkio technikos, grūdų supirkimo rinkose užimančių subjektų diktato bei priemones, kurių įgyvendinimas skolos vekselių finansinį mechanizmą priartintų prie komercinių bankų skolinimo standartų.