Seimas ratifikavo ES ir Kanados prekybos sutartį, tačiau kartu su pareiškimu dėl GMO ir mėsos
ES ir Kanados laisvos prekybos sutartis buvo pasirašyta 2016-ųjų spalį. Pagal ją tarp abiejų pusių panaikinama 99% muitų. Tai yra didžiausias laisvos prekybos susitarimas ES istorijoje. Ja taip pat numatomas Kanados viešųjų pirkimų ir paslaugų rinkų atvėrimas ES įmonėms.
Prieštaraujantys susitarimo ratifikavimui Seimo nariai prieš balsavimą ragino palaukti bent jau iki birželio 1-osios, kai savo sprendimą dėl CETA atitikties ES teisei turėtų pateikti Europos Teisingumo Teismas.
„Esu prieš pirmiausiai todėl, kad bus Europos Teisingumo Teismo sprendimas, tikrai neturėtume lėkti pirmi į pragarą ar į rojų, kiekvienas mato skirtingai, nes kol kas tik aštuonios valstybės ratifikavo“, – teigė socialdemokratras Algirdas Sysas.
Tomas Tomilinas, „valstiečių“ atstovas parlamente, tikino palaikąs visus geopolitinius argumentus dėl sutarties reikalingumo, tačiau CETA, anot jo, visų pirma reguliuoja ekonominius santykius. Jo teigimu, Europos Parlamento socialinių reikalų komitetas įvertino sutarties žalą smulkiam ir vidutiniam verslui.
„Pakankamai lengvai atiduodame dalį nacionalinio suvereniteto be gilesnių diskusijų“, – teigė parlamentaras.
Savo ruožtu sutartį palaikantys Seimo nariai pažymėjo, kad šis procesas ir taip jau užsitęsė aštuonis mėnesius.
„Procesas kartais buvo komiškas, kartais šiek tiek liūdnas, vietomis priminė „Poną Byną“ – daug kuitimosi ir mažai rezultato“, – kalbėjo liberalė Aušrinė Armonaitė.
Virginijus Sinkevičius, šalies ūkio ministras, pažymėjo, kad Latvija buvo pirmoji ES valstybė, kuri ratifikavo sutartį, o po to šalis jau surengė bent keturias verslo misijas į Kanadą. Tuo metu Lietuvoje vos 150 įmonių dirba Kanados rinkoje, o šios šalies investicijos Lietuvoje tesudaro 150 mln. Eur.
Savo ruožtu konservatorius Edmundas Pupinis stebėjosi, kad sutarčiai prieštarauja valdantieji, kurių suformuota vyriausybė teikia projektą.
Rūpestis dėl GMO ir hormonų
Valdančiųjų valstiečių iniciatyva Seimas priėmė pareiškimą dėl atsargumo principo taikymo dėl genetiškai modifikuotų produktų bei prekybos mėsa, kurios gamybai buvo panaudoti hormonai.
Pasak p. Tomilino, tai yra „minimumas“, kurį galima priimti jau ratifikavus sutartį. Esą kitos valstybės dažnai taiko tokį mechanizmą.
Tačiau opozicijos atstovai tokį veiksmą vertino kaip nereikalingą ir teisiškai nieko nereiškiantį. Seimo Teisės departamentas išaiškino, kad nutarimas nenustato taikytinų teisės normų bei nesukuria teisinių pasekmių kitoms susitarimo šalims.
„Esame kai kurių valstiečių susireikšminimo aukos. Lietuva vienintelė ratifikavimo metu priima kažkokius nutarimus“, – stebėjo Andrius Kubilius, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas.
VŽ jau rašė, kad „valstietė“ Agnė Širinskienė, pristatydama nutarimo projektą, tvirtino, kad valstybė tarptautinėje teisėje turi dvi galimybes padaryti pareiškimus arba išlygas – sutarties pasirašymo arba jos ratifikavimo metu. Anot jos, kadangi pasirašant sutartį Lietuva neprisidėjo prie 40-ies oficialių kitų valstybių pateiktų pareiškimų, būtina tą padaryti dabar.
„Lietuva pareiškia, kad prisijungia prie ES valstybių pareiškimų, padarytų sutarties pasirašymo metu, trimis aspektais, kurie yra susiję su atsargumo principo taikymu, Genetiškai modifikuotų produktų reguliavimu ir prekyba mėsa, kurios gamybai panaudoti hormonai“, – kalbėjo p. Širinskienė, pažymėjusi, kad nutarimo tekstas taip pat iš esmės atitinka Europos Komisijos (EK) pateiktą poziciją
Atsargumo principu tarptautinėje teisėje galima pasinaudoti, kai reiškinys, gaminys ar procesas gali kelti pavojų, nustatytą per mokslinį arba objektyvų vertinimą, jei toks vertinimas neleidžia nustatyti rizikos pakankamai tiksliai. Pasak p. Širinskienės, Kanada iki šiol neigdavo tokio principo galiojimą.
Parlamentarė pažymėjo, kad GMO ir jautienos, kurios gamyboje panaudoti hormonai, klausimus ES taip pat jau senai sprendžia.
