Planuojama dėl pirmų dviejų ligos dienų leisti tartis su darbdaviu
Lina Jaruševičienė, sveikatos apsaugos viceministrė, sako, kad Lietuva dalyvauja daugelyje tarptautinių tyrimų ir skaičiai yra sunkiai palyginami, kadangi mūsų šalyje nuo pat pirmos dienos būtina patekti pas gydytoją.
„Vadovaujamės Vakarų šalių patirtimi ir kitose šalyse, jeigu pacientas jaučiasi blogai, jis tiesiog skambina darbdaviui ir sako, kad jam yra tokia situacija ir porą dienų aš tiesiog neateisiu į darbą. (...) Puikiai žinome, kad jeigu yra virusinė infekcija, jam reikėtų pirmas dienas tiesiog gerti daug skysčių, vartoti temperatūrą mažinančius vaistus ir tiesiog galima išsispręsti situaciją per dvi-tris dienas nesikreipus pas gydytoją“, - teigė p. Jaruševičienė.
Tiesa, ji pripažino, kad diskusijos šiuo klausimu dar nėra prasidėjusios ir konkrečios datos, kada tokia sistema galėtų pradėti veikti negalėjo nurodyti.
„Planuojamos diskusijos su darbdaviais, kad pirmos dvi dienos už nedarbingumo lapelį, pagal susitarimą su darbdaviu, būtų galima tiesiog darbuotojui pačiam išspręsti klausimą su darbdaviu“, - teigė p. Jaruševičienė.
Šiuo metu pirmos dvi ligos dienos jau yra apmokamos darbdavių, o ne iš „Sodros“.
Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad vienas iš pagrindinių veiklos prioritetų šiuo metu yra eilių pas šeimos gydytojus trumpinimas. Statistika rodo, kad kasmet šalyje kiekvienas gyventojas vidutiniškai pas šeimos gydytoją apsilanko 4,9 kartus, pagal šį rodiklį, anot p. Jaruševičienės, Lietuva gerokai išsiskiria. Tuo metu dėl susidariusių eilių apie 10% pacientų kuriems reikalinga pagalba atideda kreipimąsi pas gydytoją ir negauna reikalingos paslaugos.
Vidutiniškai vizito pas šeimos gydytoją reikia laukti 15 dienų, siekiama, kad šis laikas sutrumpėtų iki 7 dienų.
Planuojama mažinti biurokratinius barjerus nedarbingumo lapelių pratęsimui, taip pat siuntimų, reikalingų tik tam tikrų medikamentų išrašymui. Taip pat ketinama panaikinti šeimos gydytojų siuntimus pažymoms dėl neįgalumo ar nedarbingumo išrašymo. Siekiama, kad šeimos gydytojai galėtų išspręsti apie 80% žmonių sveikatos problemų be papildomų siuntimų.
Aktyviau kovos su savižudybėmis
Aurelijus Veryga, sveikatos apsaugos ministras, sako, kad kitas prioritetas sistemoje šiuo metu yra savižudybių prevencija. Pasak jo, bus kuriama ankstyvos savižudybių atpažinimo ir kompleksinės pagalbos sistema, pagal kurią bus apmokyti per 160 specialistų, dirbančių sveikatos apsaugos sistemoje, taip pat ne mažiau kaip 20% savivaldos mokytojų, socialinių darbuotojų, gaisrininkų ir policininkų.
„Reikia apmokyti specialistus, vadinamuosius vartininkus, kad jie pakankamai gerai žinotų, kuo pasireiškia šita grėsmė ir kaip reikėtų elgtis“, - sako p. Veryga.
Jo teigimu, siekiama, kad bent 10% visų savivaldybių gyventojų galėtų gauti ne mažiau kaip tris nemokamas psichologines konsultacijas per metus. Be to, nuo 2020-ųjų visi Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai, studijuojantys biomedicinos mokslus, turės studijuoti apie psichologinių problemų atpažinimą.
„Tai nėra tai, ko norėtume kaip galutinio rezultato, kitos šalys gali užtikrinti didesnę konsultacijų skaičių, bet nuo kažko turime pradėti“, - teigia ministras.
VŽ jau rašė, kad nuo gegužės planuojama vidutiniškai 20% didinti atlyginimus medikams. Tiesa, toks žingsnis tenkina ne visus gydytojus, šią savaitę jie planuoja rengti dar vieną protesto akciją. Pirmadienį su Lietuvos medikų sąjūdžio atstovais susitiks premjeras Saulius Skvernelis.
Sveikatos apsaugos ministerija planuoja labiausiai atlyginimus didinti šeimos gydytojams.
