Įmonėms teks nustatyti, kaip darbuotojas valstybei gali pranešti apie pažeidimus
Europos Komisijos (EK) pateikė pasiūlymą dėl naujo teisės akto, kuriuo visoje ES bus stiprinama pranešėjų apsauga. Pažymima, kad pastarieji skandalai, tokie kaip „Dyzelgeitas“ „Panamos popieriai“ ar į viešumą iškilusi informacija apie bendrovę „Cambridge Analytica“, rodo, kad pranešėjai gali atlikti svarbų vaidmenį atskleidžiant neteisėtas veikas, kenkiančias viešajam interesui bei visuomenės gerovei. Todėl siūloma asmenims, pranešantiems apie ES teisės pažeidimus, užtikrinti aukšto lygio apsaugą.
Teisės akte siūloma suteikti apsaugą nuo atleidimo iš darbo, pažeminimo pareigose ir kitų formų neigiamo poveikio priemonių.
„Daugelis pastarojo meto skandalų galėjo neiškilti į dienos šviesą, jei pažeidimus pastebėję asmenys būtų pritrūkę drąsos prabilti apie juos. Tačiau tie, kas išdrįso, labai rizikavo. Taigi, pranešėjams suteikę geresnę apsaugą, galėsime lengviau atskleisti viešajam interesui kylančias grėsmes, kaip antai sukčiavimą, korupciją, pelno mokesčio vengimą ar žalą žmonių sveikatai ir aplinkai, ir užkristi šioms grėsmėms kelią“, – pranešime spaudai yra cituojamas Francas Timmermansas, Europos Komisijos vicepirmininkas.
Užpernai atliktas „Global Business Ethics“ tyrimas parodė, kad 36% darbuotojų, kurie pranešė apie netinkamą elgesį, sumokėjo savo darbu, reputacija ar sveikata.
Jeigu EK pasiūlymas bus priimtas, teisės aktas bus taikomas ir visoms valstybinėms bei regioninėms administracijoms ir savivaldybėms, turinčioms daugiau kaip 10.000 gyventojų.
Didesnės įmonės bei savivaldybės privalės vykdyti grįžtamojo ryšio prievolę: per tris mėnesius sureaguoti į vidaus kanalais pateiktą pranešimą ir imtis tolesnių su jais susijusių veiksmų.
Be to, planuojama drausti daryti bet kokį neigiamą poveikį pranešėjui, o už tokį poveikį bausti. Jei pranešėjui daromas neigiamas poveikis, jis turėtų turėti galimybę nemokamai konsultuotis ir naudotis deramomis teisių gynimo priemonėmis. Tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga bus apgręžta – asmuo arba organizacija privalo įrodyti, kad prieš pranešėją nesiėmė neigiamo poveikio priemonių. Pranešėjai bus saugomi ir teismo procese, visų pirma dėl to, kad jiems nebus taikoma atsakomybė už informacijos atleidimą.
Šiuo metu įvairiose ES valstybėse narėse pranešėjams teikiama apsauga šiuo metu yra fragmentiška ir netolygi, o visišką pranešėjų apsaugą užtikrina 10 Bendrijos narių.
VŽ jau rašė, kad 2017-ųjų pabaigoje Seime buvo priimtas pranešėjų apsaugos įstatymas. Pagal jį apie galimą korupciją ar kitokius piktnaudžiavimus įstaigose pranešusiems asmenims numatyta apsaugoti nuo galimo keršto ar persekiojimo, pavyzdžiui, garantuotas anonimiškumas ar darbuotojo neliečiamumas. Šis įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2019-ųjų, o jo priėmimas buvo susijęs su Lietuvos siekiu prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos.
