Įstatymu įtvirtinta apie korupciją pranešusiųjų apsauga

Tai numato Seimo vieningai antradienį priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas, kurio įsigaliojimas numatomas 2019 m. Tokio teisės akto iki šiol Lietuvoje dar nebuvo. Įstatymą inicijavo ir parengė grupė Seimo narių, jam pritarė ir Vyriausybė.

Pranešėjų apsaugos įstatymo laukia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, į kurią kitąmet siekia įstoti Lietuva. Šios organizacijos ekspertai vertins priimtojo įstatymo nuostatas, pirmiausia – kiek jis padės mažinti korupciją Lietuvoje.

Pranešėjų apsaugos įstatyme, kuris dar lauks prezidentės Dalios Grybauskaitės parašo, numatoma, kad nuo pranešimo apie galimą korupciją momento „prieš pranešėją būtų draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą“. Įstatymas taip pat draudžia pranešėją bauginti, prie jo priekabiauti, grasinti susidoroti, sumažinti atlyginimą ar keisti jo darbo valandas.

Draudimas daryti neigiamą poveikį pranešėjui galios dvejus metus po galutinio sprendimo priėmimo tiriant asmens pateiktą informaciją apie pažeidimą. Be to, priimtajame įstatyme nustatyta galimybė pranešėją, kuris dalyvavo darant pažeidimus, bet apie juos pranešė, atleisti nuo atsakomybės.