Vasiliauskas: pensijų reforma gera, mokesčių – ne

Publikuota: 2018-04-18
Atnaujinta 2018-04-18 13:28

Lietuvos bankas gana teigiamai vertina Vyriausybės siūlomą pensijų kaupimo reformą, tačiau neigiamai – siūlomus mokestinius pakeitimus, kurie neišspręs vienos pagrindinių Lietuvos problemų – menko perskirstymo.

Pasak p. Vasiliausko, kuris mokesčių ir pensijų kaupimo reformas šiandien aptarė spaudos konferencijoje, Lietuvos bankas teigiamai vertina pasiūlytus mokesčių pakeitimus, mažinančius darbo apmokestinimą, bei siūlymus stiprinti kovą su šešėliu, tačiau minėtais pakeitimais iš esmės nesprendžiama giliausia Lietuvos viešųjų finansų problema – menkos biudžeto pajamos ir išlaidos, palyginti su ekonomikos dydžiu.

Išankstiniu Lietuvos banko vertinimu, dėl pasiūlytų mokesčių pakeitimų per trejus metus valdžios sektoriaus biudžetas neteks iki 600 mln. Eur pajamų, ir tai minėtą biudžeto ir BVP santykį dar pablogins. Tiesa, Vyriausybė planuoja dalį pajamų susigrąžinti per mažesnį šešėlį ir augančią ekonomiką, tačiau, Lietuvos banko vertinimu, bent jau artimiausiu laikotarpiu visi praradimai nebus kompensuoti, todėl būtini ryžtingi mokestiniai sprendimai ir veiksmai, kurie didintų valstybės biudžetą, galimybes perskirstyti pajamas ir adekvačiai finansuoti viešąsias paslaugas. Tai būtų galima pasiekti didinant pajamas iš turto mokesčių, taip pat atsisakant kai kurių „privilegijuotų“ veiklos formų.

„Mokesčių reforma galėtų būti agresyvesnė“, – sakė p. Vasiliauskas.

Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko, dabar asmens, dirbančio pagal darbo sutartį, mokesčių našta gali būti 2-3 ar dar daugiau kartų didesnė nei asmens, besiverčiančio individualia veikla ar dirbančio su verslo liudijimu.

„Tai reiškia, kad savarankiškai dirbantis asmuo gali mokėti daug mažesnius mokesčius net ir gaudamas gerokai didesnes pajamas už dirbantį pagal darbo sutartį. Lietuvos bankas siūlo itin netolygų apmokestinimą vienodinti, kad neliktų mokesčių arbitražo“, – sako p. Vasiliauskas.

Ponas Vasiliauskas konferencijoje pasiūlė iš viso panaikinti verslo liudijimus kaip verslo formą. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šalyje iš viso yra apie 160.000 su verslo liudijimais dirbančių, individualia veikla pagal pažymą užsiimančių ir individualių įmonių savininkų. 

„Mes puikiai matome, kokia vidutinė mokestinė našta tenka dirbantiems pagal darbo sutartis, ir kokia – dirbantiems savarankiškai, pavyzdžiui, su verslo liudijimu“, – sako p. Vasiliauskas.

Centrinio banko skaičiavimu, dirbantieji pagal darbo sutartis 2016 m. per mėnesį mokėjo vidutiniškai po 323 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir „Sodros“ įmokų, o, palyginimui, savarankiškai dirbantieji – po 64 Eur.

Nepatiko NT mokestis antram būstui

Lietuvos banko vertinimu, vyriausybės pasiūlytas antrojo gyvenamosios paskirties NT apmokestinimas yra per siauras NT mokesčio bazės išplėtimas. Esą šis mokestis turėtų būti taikomas „horizontaliau“.

Centrinio banko vertinimu, Lietuva pagal pajamas iš turto mokesčių yra ES valstybių sąrašo pabaigoje, todėl vyriausybės pasiūlytas ne pirmojo būsto apmokestinimas situacijos iš esmės nekeičia, nes, Lietuvos banko vertinimu, valstybės mastu būtų surenkama nedidelė suma (2019 m. – apie 10–11 mln. Eur).

Pasak p. Vasiliausko, Lietuvos bankas siūlo mokesčių bazę išplėsti daug labiau ir taikyti mokestį visam gyvenamosios paskirties NT, atsižvelgiant į socialiai jautriausias grupes, t. y. mokestis turėtų būti progresinis, nustatant nedidelę neapmokestinamos vertės ribą: mažiau įkainotam turtui turėtų būti taikomi mažesni mokesčiai. Lietuvos banko siūlomas modelis leistų viešųjų finansų pajamas iš nekomercinio NT mokesčių padidinti kone dešimteriopai. Esą padidinus turto mokesčius ir sumažinus darbo jėgos apmokestinimą, kartu daugiau lėšų būtų ištraukiama ir iš šešėlio – pajamas nuslėpti lengviau nei nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos bankas taip pat siūlo atsisakyti įvairių lengvatų ir išimčių, kurios esą iškreipia padėtį rinkoje, visų pirma PVM lengvatos centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui. Dėl būsimų pensijų sistemos pokyčių taip pat siūloma atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatų turintiems investicinį gyvybės draudimą ir dalyvaujantiems III pensijų pakopoje. Be to, siūloma naikinti lengvatinį 5% pelno mokesčio tarifą ir visoms įmonėms taikyti vienodą 15% tarifą.

Ponas Vasiliauskas dėstė, kad sudėtingas plačiau taikomo NT mokesčio administravimas yra mitas, nes visas NT turtas yra suregistruotas, o platesnis mokesčio taikymas net palengvintų administravimą.

„Aš siūlau neskirstyti NT į pirmą, antrą, trečią būstą, sodo namelius ir garažus“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.

Teigiamai vertina pensijų reformą

Siūlomą pensijų sistemos pertvarką Lietuvos bankas vertina „daugiau mažiau teigiamai“. Teigiama, kad pokyčių imtis buvo būtina, nes Lietuvos pensijų sistema stipriai spaudžiama neigiamų demografinių veiksnių: iš vienos pusės didelės emigracijos, iš kitos – sumažėjusio gimstamumo ir visuomenės senėjimo.

Pasak p. Vasiliausko, dėl šių priežasčių vien einamaisiais mokėjimais (angl. PAYG) finansuojama statinė sistema susiduria su didžiuliais iššūkiais – esą neįgyvendinant pokyčių, kiekviena karta gautų vis mažesnę pensiją, palyginti su buvusiomis pajamomis, ir senatvėje vis labiau skurstų.

Lietuvos banko nuomone, siūloma pensijų reforma yra tinkamas atsakas į demografinius iššūkius.

„Ji skatina kaupti senatvei, nepriešindama dabartinių ir būsimų pensininkų, o tai yra svarbu, nes tik vientisa, nepriešinama ir integrali pensijų sistema gali užtikrinti tvaresnes ir didesnes pensijas. Lietuvos bankas ypač palankiai vertina pasiūlytas priemones, kurios gerokai sumažintų pensijų fondų įkainius, todėl gyventojai sukauptų daugiau. Taip pat pritariama privalomam gyvenimo ciklo fondų taikymui, nes tai leistų jaunam žmogui uždirbti didesnę grąžą, o artėjant pensijos amžiui padėtų sukauptą turtą išsaugoti“, – teigia p. Vasiliauskas.

Į VŽ klausimą, ar Lietuvos bankas teigiamai vertina naująjį pensijų kaupimo modelį, pagal kurį didės maksimaliai senatvei kaupiančių asmenų asmeniniai įnašai į pensijų fondus, o valstybės skatinimo priedas mažės, jis atsakė „taip“.

„Vertinu teigiamai, nes, pirmas dalykas, išlieka 2% valstybės skatinamasis priedas, skaičiuojamas nuo vidutinio darbo užmokesčio. Atkreipiu dėmesį, kad siūlymuose taip pat yra užfiksuotas „Sodros“ bendro tarifo mažinimas. Taigi, tai turėtų skatinti į maksimalų kaupimą įsitraukti tuos, kurie iki šiol to nedarė. O tiems, kurie jau kaupia maksimaliai, jiems iš esmės niekas nesikeičia. Gal pagaliau baikime vieną dieną žiūrėti į valstybę kaip į kažkokią duotąją maną ir tikėtis, kad visiems už viską sumokės. Taip nebūna. Tu žmogau pats turi apsispręsti, dalyvauji ar nedalyvauji, kaupi ar nekaupi. Valstybė esame visi mes“, – sakė p. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas ragina įdiegti vieno langelio principu valdomą pensijų kaupimo sistemą, kurioje gyventojas realiu laiku galėtų patikrinti būsimą bendrą senatvės pensiją.

Lietuvos banko vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad šalyje yra parduota tik keli šimtai pensijų anuitetų, o pagrindinė problema – jie yra brangūs. Todėl esą reikia svarstyti apie centralizuoto viešo subjekto, siūlančio anuitetus, įsteigimą. Tai esą galėtų būti viešoji pelno nesiekianti įstaiga.

VŽ rašė, kad vyriausybė šią savaitė pristatė pensijų ir mokesčių reformų paketą, pagal kurį siūlo įvesti ir palaipsniui mažinti „Sodros“ įmokų „lubas“, taip pat – pajamų mokesčių progresyvumą, apmokestinti ne pagrindinį gyvenamąjį būstą, konsoliduoti darbuotojo ir darbdavio mokesčius, modifikuoti pensijų kaupimo sistemą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau