Reformos metmenys: „Sodros“ „lubos“, NT mokesčio plėtra, pensijų pertvarka

Publikuota: 2018-04-16
Atnaujinta 2018-04-16 13:03

Vyriausybė siūlo įvesti ir palaipsniui mažinti „Sodros“ įmokų „lubas“, taip pat – pajamų mokesčių progresyvumą, apmokestinti ne pagrindinį gyvenamąjį būstą, konsoliduoti darbuotojo ir darbdavio mokesčius, modifikuoti pensijų kaupimo sistemą.

Šios ir kitos pertvarkos numatomos pirmadienį Vyriausybės paskelbtose struktūrinėse reformose mokesčių, pensijų kaupimo, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir kitose srityse.

Išplės NPD taikymą

Pirmadienio rytą surengtas išplėstinis Vyriausybės strateginių projektų portfelio komisijos posėdis, kuriame dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, taip pat abiejų valdančiųjų frakcijų – Valstiečių ir žaliųjų bei Socialdemokratų darbo – atstovai. Šiame posėdyje pristatytos reformų gairės.

Iškart po to premjeras Saulius Skvernelis ir penki ministrai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengė spaudos konferenciją, kurioje paskelbti reformų planai švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse.

Mokesčių srityje Vyriausybė siūlo 2 proc. punktais mažinti „Sodros“ tarifą, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą išplėsti nuo 1,5 iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Planuojama didinti patį NPD, kuris šiuos metu siekia 380 Eur.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“7d570c5f-dfde-4afe-9cf7-3a41d3443478“ prefix=“sGK“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Lietuvos struktūrinės reformos. Mokesčiai“]

Numatoma sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas – darbuotojo socialinio draudimo tarifas, įskaitant privalomąjį sveikatos draudimą, sieks 18,5%, darbdavio – 1,24%, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pagrindinis tarifas bus 21%.

Pasiūlyta įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“. Jos kitąmet turėtų siekti 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU) (120 VDU per metus), t. y., pagal dabartinius duomenis, būtų apie 9.000 Eur „popieriuje“ per mėnesį. 2020 m. „Sodros“ „lubos“ mažėtų iki 7 VMDU (84 VDU per metus), 2021 m. – 5 VMDU (60 VDU per metus).

Ta proga žadama įvesti 25% GPM tarifą nuo „Sodros“ „lubų“ ribos.

NT mokestis – ne pagrindiniam būstui

Tarp planuojamų svarbiausiųjų pokyčių – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės išplėtimas. Siūloma įvesti visuotinį NT mokestį visam ne pagrindiniam (ne pirmajam) gyvenamajam būstui.

Mažinant šešėlinę ekonomiką be kita ko planuojamos tokios priemonės: vienkartinė 6 mėn. galimybė savanoriškai deklaruoti ir sumokėti „pamirštus“ mokesčius (be baudų ir delspinigių), dalies gyventojų išlaidų atskaitymas iš GPM apmokestinamųjų pajamų, socialinės paramos tęstinumas (iki 12 mėn.) gavus darbą, platesnis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atvirkštinio apmokestinimo taikymas.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“e491f5d5-9c93-491d-a25a-0b954a782110“ prefix=“UCn“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Lietuvos struktūrinės reformos. Šešėlinė ekonomika“]

Vyriausybė siūlo esminę pensijų kaupimo sistemos pertvarką. Tarp siūlomų priemonių – 2% pervedimų iš „Sodros“ į pensijų fondus sustabdymas, asmens įmokos per 5 m. įgyvendinamas palaipsnis didinimas iki 4%, valstybės biudžeto priedas visiems kaupiantiems – 2% nuo VDU.

Didesniam nei 4% asmens kaupimui bus taikomos papildomos mokestinės lengvatos. Taip pat lengvatos numatomos ir darbdaviui, kuris prisideda prie darbuotojo kaupimo.

Gyventojai iki 40 m. amžiaus bus automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Žadama sudaryti galimybę gyventojams neskubant apsispręsti dėl kaupimo – pasiūlymai dalyvauti sistemoje: 3 kartus kas 3 m. iki 40 m. amžiaus.

Net ir privačiai kaupiantis asmuo galės laikinai sustabdyti kaupimą vieneriems metams. 

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“7c000ebb-0383-4524-8644-e1ca5fd0f3b4“ prefix=“MLi“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Lietuvos struktūrinės reformos. Pensijos“]

Įsigaliotų kitąmet

Surengus pertvarkų metmenų pristatymą, planuojama bent kelių savaičių vieša diskusija dėl pateiktųjų pasiūlymų.

Dar iki vasaros vidurio, t. y. iki pavasario sesijos pabaigos, Seimas tikisi priimti reikiamus įstatymų pakeitimus. Jie galėtų įsigalioti kitąmet.

Vyriausybės atstovai tikina, kad siūloma mokesčių reforma yra suderinta su valdančiaisiais, todėl esą tikimasi, kad pokyčius numatantys įstatymai bus Seimo patvirtinti.

„Tai, ką šįkart siūlome, dar nėra sprendimai. Tai Vyriausybės matymas, kaip derėtų spręsti svarbiausias įsisenėjusias problemas. Manome, kad tai subalansuoti ir daugumai priimtini siūlymai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo p. Skvernelis. 

Milijardas milijonui

Premjeras teigė, kad „iš ekonomikos augimo didelė visuomenės dalis dar nejaučia pagerėjimo, todėl šių struktūrinių reformų tikslas – pagerinti viduriniosios klasės padėtį“.

„Manome, kad įgyvendinus šias pertvarkas mokesčių sistema bus teisingesnė. Reforma mums turėtų kainuoti apie 170 mln. Eur, tačiau įdiegus reformą Lietuvoje bus mažiausias Baltijos valstybėse darbo jėgos apmokestinimas“, – sakė Vyriausybės vadovas.

„Taip pat tikimės, kad kitąmet iš šešėlio papildomai bus ištraukta 200 mln. Eur, o pensijos vidutiniškai padidės 23 Eur vien tik 2019-aisiais“, – pridūrė jis.

Vilius Šapoka, finansų ministras, tvirtino, kad mokesčių sistemos pertvarkos rezultatą būtų galima apibūdinti taip: „Milijardas milijonui, t. y. milijardas papildomų eurų jau kitąmet pasieks milijoną šalies žmonių.“

Anot ministro, taip pat bus įvesti vadinamieji „baltieji“ finansai – įmonės, kurios vengia mokėti mokesčius, negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Investuos į inovacijas

Spaudos konferencijoje kalbėdamas apie pensijų sistemos pertvarką Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras, užsiminė, kad dabartinė situacija socialiniame draudime ir prognozės kelia nerimą.

„Norint išspręsti tas problemas reikėtų arba 8 metais prailginti pensinį amžių, arba 12% padidinti „Sodros“ tarifą, arba įsivežti 600.000 darbuotojų imigrantų su visomis šeimomis. Akivaizdu, kad nei viena alternatyva nėra patraukli. Todėl reikėtų tokių veiksmų, kurie padėtų subalansuoti sistemą ne tokiomis drastiškomis priemonėmis. Manome, kad mes jas ir pasiūlome“, – kalbėjo ministras.

Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras, pristatė Vyriausybės pasiūlymus, kaip labiau paskatinti inovacijas. Esą numatoma padaryti lankstesnę inovacijų skatinimo sistemą, tam reikės pakeisti net pusšimtį teisės aktų. „2019 m. investicijos į inovacijas sieks 108 mln. Eur, o iki 2021 m. – iš viso 622 mln. Eur“, – sakė p. Sinkevičius.

[infogram id=“ee2abbd3-20da-403a-b991-51b7614cecf5“ prefix=“UKq“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Lietuvos struktūrinės reformos. Inovacijos“]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau